Autostrada A10, dar žinoma kaip „Gėlių“ greitkelis (Autostrada dei Fiori), yra svarbus 158,1 kilometro ilgio Italijos greitkelis, esantis Ligūrijos regione. Jis jungia Genują su Ventimiglia ir pratęsia kelią iki Prancūzijos sienos, tapdamas dalimi Europos kelių E25, E74 ir E80. Šis greitkelis yra pagrindinė jungtis tarp Genujos ir Ventimiglia, besidriekianti palei visą Ligūrijos Rivjerą.
Kelias tarp Genujos ir Savonos per pastaruosius metus buvo tris kartus atnaujintas. Šiaurinė trasos dalis, vedanti link Ventimiglia, buvo renovuota, o priešinga kryptis, link Genujos, išliko originali. Trasos ruožas tarp Savonos ir Italijos sienos yra naujesnis, pastatytas šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jis susideda iš dviejų lygiagrečių kelio juostų, po dvi eismo kryptis.
Dauguma A10 trasos yra įrengta kalnuotoje vietovėje, su daugybe viadukų ir tunelių. Dėl šios priežasties už važiavimą šiuo greitkeliu tenka mokėti rinkliavą, kuri yra viena brangiausių Italijoje. Už Savonos greitkelis praeina pro Albengą, Imperiją, Sanremą ir Ventimiglią, o likus šešiems kilometrams iki Ventimiglia pasiekia Prancūzijos sieną. Greitkelis jungiasi su Prancūzijos A8 greitkeliu, kuris baigiasi Ekso Provanso mieste.
Autostrada A10 valdo dvi įmonės: nuo Genujos iki Savonos - „Autostrade Italy SpA“, o nuo Savonos iki sienos - „Autostrada dei Fiori SpA“. Šis greitkelis yra svarbus transporto arterija, užtikrinanti susisiekimą tarp Italijos ir Prancūzijos.
Istorinė Italijos greitkelių plėtra
Italija buvo pirmoji šalis pasaulyje, pradėjusi statyti greitkelius, skirtus tik greitam automobilių eismui. Pirmasis pasaulyje greitkelis, „Autostrada dei Laghi“ („Ežerų“ greitkelis), jungiantis Milaną su Komo ir Madžorės ežerais, buvo suprojektuotas Piero Puricelli ir atidarytas 1924 m. Tai buvo novatoriškas projektas, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu Italijoje buvo labai mažai automobilių.
Vėliau, 1927 m., buvo atidarytas Milano-Bergamo greitkelis (dalis dabartinės Autostrada A4), o 1929 m. - Neapolio-Pumpėjų greitkelis (dalis dabartinės Autostrada A3). Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, remiantis 1955 m. priimtu Romitos įstatymu, pradėta plėsti greitkelių tinklą visuose regionuose, įskaitant Genujos-Savonos ruožą ir vienos juostos greitkelių plėtimą.
1961 m. įstatymu buvo patvirtinta Adriatikos (Autostrada A14), Neapolio-Kanozos (Autostrada A16) ir Kazertos-Salerno (Autostrada A30) greitkelių statyba. Tais pačiais dešimtmečiais atsirado pirmosios automatinės rinkliavų surinkimo sistemos. 1964 m. baigtas Autostrada A1 Milano-Roma, pirmasis pasaulyje dviejų juostų greitkelis su ruožais kalnuose.
1975 m. priimtas įstatymas sustabdė greitkelių statybas dėl naftos krizės. Nuo 1981 m. rinkliavos bilietai su mechanine perforacija buvo pakeisti bilietais su magnetine juostele. Darbai tęsėsi jau pradėtuose projektuose. 1997 m. prasidėjo Salerno-Redžo di Kalabrija greitkelio modernizavimo darbai, kuris 2017 m. buvo pervadintas į Autostrada A2.
2001 m., dvigubai padidinus Autostrada A6, visi Italijos greitkeliai tapo dviejų juostų. 2009 m. atidarytas Mestrės aplinkkelis (klasifikuotas kaip Autostrada A4). Tarp 2014 ir 2015 m. atidaryti nauji greitkeliai: Autostrada A35, Autostrada A36, Autostrada A58, Autostrada A59 ir Autostrada A60.
Tragedija Genujoje: Polcevera viaduko griūtis
2018 m. rugpjūčio 14 d. įvyko tragiškas incidentas: Genujos mieste, Italijos šiaurėje, įgriuvo vienas iš greitkelio A10 viadukų, dar vadinamas Polcevera viaduku. Šis 100 metrų aukščio tiltas, pavadintas jį suprojektavusio architekto Riccardo Morandi vardu, buvo pastatytas 1968 m. ir laikomas pirmuoju betono vantiniu tiltu Europoje.
Katastrofos metu ant viaduko buvo apie 20 transporto priemonių. Griūtis įvyko apie 12 val. vietos laiku, pramoninėje miesto vakarinėje dalyje. Susidariusi kelio spraga pasiekė 100 metrų žemiau esančius geležinkelio bėgius, o po nuolaužomis liko automobiliai ir sunkvežimiai. Gelbėtojų duomenimis, nukentėjo apie 10 transporto priemonių.
Žuvo mažiausiai 43 žmonės, o dar daugybė buvo sužeisti. Kai kurie sužeistieji buvo nugabenti į ligoninę, kitiems pirmoji pagalba buvo suteikta vietoje. Griūties akimirką ant viaduko buvo daug automobilių, o kai kurie liudininkai apibūdino situaciją kaip „apokalipsę“.
Dėl Genujos reljefo, kuris yra tarp jūros ir kalnų, mieste ir jo apylinkėse yra daug viadukų ir tunelių. Dėl šios priežasties griūtis ant tankiai gyvenamos teritorijos sukėlė didelę žalą ir nuostolius.
Po tragedijos buvo pradėti rekonstrukcijos darbai. 2020 m. buvo atidarytas naujas tiltas, pavadintas „Ponte San Giorgio“. Jis pakeitė sugriuvusį Polcevera viaduką ir tapo svarbia autostrados A10 dalimi.
Genujos tilto griūtis 2018 (dokumentinis filmas)
tags: #kiek #metu #autostradai #a10 #italija