Transporto priemonės važiuoklė patiria didelį krūvį, todėl susidėvi greičiau nei kitos dalys. Norint patogiai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonę, svarbiausia diagnozuoti ir suremontuoti pakabą. Važiuoklę sudaro rėmas, ašies sija, ratai ir priekinė bei galinė pakaba.
Automobilio pakaba - tai sudėtinga sistema, nuo kurios priklauso tiek tavo, tiek keleivių komfortas ir saugumas. Nors dažnai apie ją pagalvojame tik tada, kai pradeda kažkas bildėti, pakabos komponentai atlieka kur kas daugiau nei tik sugeria kelio nelygumus. Dauguma automobilių turi bent 9 pagrindinius pakabos elementus.
Svarbiausia pakabos sistema užduotis - sugerti kelio nelygumus. Tai apsaugo automobilio kėbulą nuo smūgių, o keleivius - nuo nepatogaus kratymosi. Tinkamai veikianti pakaba padeda padangoms nuolat kontaktuoti su kelio paviršiumi, net kai kelias banguotas. Pakaba taip pat neleidžia automobiliui pernelyg svyruoti ar palinkti posūkiuose.
Pagrindiniai pakabos komponentai
Amortizatoriai, spyruoklės, stabilizatoriaus statramsčiai, guminės įvorės, silentblokai, riebokšliai, dulkių dangteliai ir kitos sudedamosios dalys - tai eksploatacinės dalys, kurias reikia dažniau keisti.
-
Spyruoklės: Tai bene svarbiausia pakabos dalis. Spyruoklės sugeria smūgius nuo kelio nelygumų, užtikrina automobilio aukščio palaikymą ir padeda ratai išlikti kontaktuoti su danga.
-
Amortizatoriai: Amortizatoriai slopina spyruoklių judėjimą aukštyn ir žemyn. Be jų automobilis „linguotų“ ilgai po kiekvieno smūgio. Yra dviejų tipų: dvigubo veikimo ir vienpusio veikimo.
Kėbulo švytavimams slopinti įrengti amortizatoriai. Jų veikimas paremtas skysčio, siegiamo pro kalibruotas skylutes, pasipriešinimo. Amortizatoriai įrengiami tarp kėbulo ir ašių (prie kiekvieno automobilio rato). Stūmoklyje ir cilindro dugne įrengti vožtuvai, sudaro nevienodą pasipriešinimą skysčio tekėjimui judant stūmokliui ir taip mažina jo švytavimus. Šiuolaikinių automobilių amortizatoriai yra vienavamzdziai. Juose yra tik vienas cilindras. Apatinė cilindro dalis pripildyta amortizacinio skysčio, o viršutinė - suslėgtų dujų (dažniausiai azoto). Skystis ir dujos atskirtos slankiuoju stūmokliu. Vienavamzdžiai amortizatoriai geriau slopina didelio dažnio kėbulo švytavimus (saugiau važiuoti didesniu greičiu). Yra amortizatorių, kurie tuo pačiu metu automatiškai reguliuoja kėbulo aukštį.
Eksploatuoti automobilį su sugedusiais amortizatoriais labai pavojinga, ypač jei blogais keliais važiuojama dideliu greičiu.
-
Svirtys: Šie komponentai leidžia ratams suktis ir judėti vertikaliai. Jie atlaiko tiek horizontalius, tiek vertikalius krūvius.
Tai svirtys, jungiančios ratą su automobilio kėbulu. Jos leidžia ratui judėti aukštyn ir žemyn išlaikant tinkamą kampą.
-
Stabilizatoriaus strypas: Stabilizatoriaus strypas jungia kairės ir dešinės pusės pakabas. Jo užduotis - sumažinti automobilio svyravimą posūkiuose.
Automobilio kėbulo posvyrį posūkyje sumažina stabilizatorius. Jis įtaisomas automobilių priekyje. Tai plieninis strypas, kuris vidurine dalimi pritvirtintas prie automobilio kėbulo, o atlenkti jo galai prijungti prie pakabos apatinių svirčių. Pasvirus kėbului, stabilizatorius susukamas ir taip priešinasi kėbulo posvyriui.
-
Buferiai (gumelės): Tai guminės ar poliuretaninės detalės, kurios apriboja spyruoklių suspaudimą ar išsitiesimą iki žalingo lygio.
-
Važiuoklės guolis: Ji stabilizuoja ašį šoninių jėgų metu, pvz., posūkiuose.
Stebulės guolio funkcionalumo įvertinimas, kuris nustatomas atsukus ratą. Jei guolis sugedęs, sukant ratą girdėsite savotišką trakštelėjimą.
-
Ratų guoliai: Specialistai atkreipia dėmesį, kad dažniausi automobilio važiuoklėje sudyla amortizatoriai, svirtys, traukės, įvorės, šarnyrai ir ratų guoliai.
Patikrinę lankstus, gumines pavaros ir stabilizatorių įvores kvalifikuoti meistrai taip pat įvertins, ar nereikėtų keisti ir ratų guolių. Pastarųjų gedimus galima įtarti pirmą kartą išgirdus ūžesį ar švilpimą.
-
Traukės: Laiko apatinę svirtį, kad ši nejuda pirmyn-atgal.
Tai galioja vairo traukėms, lankstams, svirtims, guminėms įvorėms, amortizatoriams ir kitoms dalims.
-
Stebulė: Prie šios dalies tvirtinami ratai.
Gumelės elementai (silentblokai, šarnyrų apsaugos) apsaugo metalines detales nuo tiesioginio kontakto ir vibracijų.
Pakabos tipai
Yra du pagrindiniai pakabos tipai: priklausoma ir nepriklausoma, o dauguma šiuolaikinių transporto priemonių komplektuojamos su pastarąja.
Priklausoma pakaba
Priklausomoje automobilio pakabos sistemoje yra mažiau dalių nei alternatyvioje. Didžiausias skirtumas yra ašis, jungianti dešinįjį ir kairįjį ratą. Jei kelio nelygumas pastums kairiąją padangą aukštyn, dešinė taip pat judės tuo pačiu metu. Kaip taisyklė - priklausomas pakabos tipas yra pigesnis ir labiau tinkamas sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurios yra labiau prieinamos nei patogios.
Pagal konstrukciją į pakabos svirtis įspraudžiami silentblokai arba rutuliniai šarnyrai. Pirmieji naudojami dažniau. Silentblokai ilgainiui tampa netinkami naudoti, todėl važiuojant atsiranda smūgiai.
Nepriklausoma pakaba
Skirtingai nuo priklausomos sistemos, nepriklausoma pakaba reiškia, kad kiekvienas ratas gauna savo spyruokles ir amortizatorius be ašies, jungiančios jį su ratu kitoje pusėje. Kodėl tai geriau? Paprastas įlenkimas kelyje paveiks tik per jį važiuojantį ratą, o esant priklausomam tipui, jungiamoji ašis pajudins ir antrąjį ratą, nors kelias po juo gali būti idealios būklės.
McPherson kolonėlė
McPherson kolona yra vienas populiariausių ir dažniausiai šiuolaikinėse transporto priemonėse komponuojamų tipų. Žemesnės klasės transporto priemonėse tai yra bene pats populiariausias ir gal ir dažniausiai taikomas sprendimas, kuris garantuoja ne tik mašinos veikimą, tačiau ir komfortą kelionių metu. McPherson kolonos skirtumas nuo kitų yra tas, kad ji sujungia amortizuojančio, laikančio bei posūkio elementus. Tuo pačiu dažniausiai užima kur kas mažiau vietos.
Priekinė automobilio varančioji ašis yra sudaryta iš dviejų atskirų, su kėbulu sujungtų dalių. Tokia ašis vadinama pjautine ir veikia nepriklausomai viena nuo kitos. Ji sudaryta iš statramsčio su spyruokle ir amortizatoriaus, svirties, ašigalio, ant kurio pritvirtintas ratas. Užvažiavus ratui ant kliūties, spyruoklė suspaudžiama, o kėbulas tik nežymiai pasvyra. Pagal išradėjo pavardę tokia varančiojo tilto pakaba vadinama makfersono tipo.
Daugiasvirtė pakaba
Kitas, gal kiek retesnis tipas, tačiau taip pat funkcionalus ir plačiai naudojamas mašinose, yra daugiasvirtė pakaba. Jos išskirtinumas, lyginant su kitais, yra tai, kad kiekvienas ašies ratas yra amortizuojamas nepriklausomai nuo kitų likusių ratų. Dažniausiai pakaba yra naudojama galinėse konstrukcijose, tačiau galima ir priekinėse. Jos tikslas yra užtikrinti aukštą važiavimo komfortą, kurį tikrai pavyksta pasiekti.
Kadangi moderniuose automobiliuose naudojamos daugiasvirtės pakabos, sudilus vienai detalei papildoma arba pagal konstrukciją nenumatyta apkrova tenka kitoms, todėl jų naudojimo resursas ima sparčiai sekti.
Nepriklausoma pakaba su susukamais strypais
Tai yra dar vienas pakabos tipas, kuris gali būti komponuojamas iš labai įvairių konstrukcinių sprendimų. Dažniausiai kuriama su skersine linge, kuri eina po pakabos elementais. Ji yra sujungta su apatinėmis posūkio gembėmis. Nepriklausoma pakaba susukamais strypais yra unikali tuo, kad apatinė svirtis yra sujungta su išdrožine jungtimi.
Pusiau nepriklausoma pakaba
Pusiau nepriklausomos pakabos funkcionalumas remiasi į sukamąją siją. Ratai veikia svirčių pagalba, kurios yra pritvirtintos prie sijos. Žinoma, pasitaiko tokių atvejų, kai važiavimo metu kelio danga po kairiu arba dešiniu ratu yra skirtinga. Tokiu atveju siją veikia sukamosios jėgos ir ji prisitaiko prie tokios dangos, kuri tuo metu yra.
Galinė automobilio ašis gali būti ištisinė arba pjautinė. Pirmosios konstrukcija yra paprastesnė, tačiau vienos pusės ratui užvažiavus ant kliūties, automobilio kėbulas labiau pasvyra. Todėl daugelio šiuolaikinių automobilių galinė pakaba yra nepriklausoma arba-pusiau priklausoma.
Pakaba | Kaip tai veikia
Pakabos patikra ir priežiūra
Skirtingi pakabos tipai ne tik veikia skirtingais principais, tačiau taip pat ir reikalauja skirtingos priežiūros. Jeigu norite būti ramus, kad pakaba yra tvarkinga, visi elementai yra geros kokybės - tokiu atveju reikia reguliarios techninės apžiūros. Jos metu patikrinamos pakabos dalys, jeigu reikia - rekonstruojamos arba pakeičiamos naujomis.
Dažniausiai pakabos defektai atsiranda dėl kelio nelygumų. Taip pat greitesnį susidėvėjimą skatina ir žema temperatūra, kelio druska. Viena labiausiai pažeidžiamų dalių yra amortizatorius, tačiau patikrų metu - reikia apžiūrėti visas detales. Taip pat gana jautri dalis yra vairo traukės, daugiau dėmesio reikia skirti stabilizatoriaus jungčiai.
„Iki kitos techninės apžiūros atlaikys“ - taupių, bet ne itin atsakingų vairuotojų itin mėgstamas automobilio techninės būklės vertinimas. Tai gali būti taikoma visiems transporto priemonės mazgams, tačiau dažniausiai naudojama kalbant apie važiuoklę. Greta to, kad toks mąstymas iš esmės yra neteisingas, t.y. automobilių pakabos techninių apžiūrų centruose yra tikrinamos labai kruopščiai, neskiriant pakankamai dėmesio važiuoklei keičiasi valdymo savybės, o važiavimas tampa nekomfortiškas ir netgi pavojingas.
Idealiu atveju važiuoklės komponentų būklę reikėtų tikrinti reguliariai. Jei jau prireikė kelti automobilį ir tikrinti, kaip atrodo pakabos detalės, labai tikėtina, kad kiek anksčiau išgirdote pirmuosius įspėjimus. Dažniausiai tai ne patys maloniausi garsai, kaip antai bildesys, ūžesys, cypimas, barškėjimas ir kt. Patyrę vairuotojai pirmuosius galimo gedimo požymius pajunta dar prieš išgirsdami nieko gero nežadančius garsus. Labiausiai tai išduoda važiavimas užmiestyje maksimaliu leistinu greičiu: įveikiant posūki, ar persirikiuojant automagistralėje automobilis gali šiek tiek reaguoti vangiau į vairo pasukimą, o kraštutiniais atvejai netgi juntamas „plaukiojimas“.
Įtarus galimą gedimą reikėtų užsiregistruoti apsilankymui servise. Ši greitai teikiama paslauga nėra brangi ir leidžia labai greitai gauti visus atsakymus apie būtiną važiuoklės remontą. Jei viską visgi norisi atlikti patiems, pradėti reikėtų nuo vizualinės apžiūros. Pakėlus automobilį nereikėtų skubėti nuimti rato. Vietoje to suimkite ratą ir staigiais judesiais patikrinkite standumą. Tai aktualiausia tikrinant priekinę pakabą, o jei juntamas laisvumas, greičiausiai teks keisti vairo traukes. Nuėmę ratą ir įsitaisę po automobiliu gerai apšvieskite pakabos detales ir vizualiai jas apžiūrėkite. Jei viskas atrodo tvarkingai, neliesdami guminių detalių su laužtuvu patikrinkite detalių tvirtinimo standumą. Jokie komponentai neturėtų būti laisvi ir klibėti. Tikrindami priekinę pakabą taip pat galite pakartoti šį procesą susukę vairą kiek įmanoma į kairę, o po to - į dešinę.
Išsamią važiuoklės patikrą - diagnostiką įmanoma atlikti tik servise. Patikrinę lankstus, gumines pavaros ir stabilizatorių įvores kvalifikuoti meistrai taip pat įvertins, ar nereikėtų keisti ir ratų guolių.
Nereikėtų praleisti pro akis ir kampinio greičio lankstų, liaudyje dar vadinamų granatomis. Svarbu įsitikinti, kad nesuplyšusi yra ne tik vidinė, bet ir išorinė guma, kadangi ji taip pat neleidžia išbėgti alyvai ir užkerta kelią purvui. Visgi galimi atvejai, kuomet gumos atrodo tvarkingai, tačiau kampinio greičio lankstas sulūžęs. Taigi, ne tik automobilio paruošimas terchninei apžiūrai turi būti atsakingas. Kiekviena diena kelyje, kiekviena kelionė - turi būti saugi, nekelti pavojaus nei vairuotojui, nei kitiems eismo dalyviams.
Važiuoklės paskirtis ir svarba
Važiuoklės paskirtis - perduoti automobilio sunkio jėgą kelio paviršiui, sušvelninti, kelio nelygumų sukeliamus smūgius ir ratų sukamąjį judesį pakeisti automobilio slenkamuoju judesiu. Tai vežimas, kuriame montuojami visi automobilio mechanizmai. Rėmas yra pagrindas, prie kurio tvirtinamos visos automobilio dalys. Jis turi būti tvirtas, standus ir lengvas. Lengvieji automobiliai ištisinio rėmo dažniausiai neturi. Šių automobilių kėbulo apačia yra standi, o mechanizmų prijungimo vietos sustiprintos papildomai. Toks kėbulas vadinamas laikančiuoju. Kai kuriuose automobiliuose variklis tvirtinamas ant pusrėmio, sujungto su kėbulu. Pavara keičia variklio sukamąjį judesį į automobilio slenkamąjį judesį. Lengvųjų automobilių pavara yra ratinė.
Automobilių važiuoklė žymima dviem skaičiais. Pirmasis reiškia bendrą ratų skaičių, antrasis varančių ratų skaičių. Pavyzdžiui, 4×2 reiškia, kad važiuoklė turi 4 ratus, iš kurių 2 yra varantieji, 4×4 reiškia, kad automobilis varomas visais keturiais ratais.
Pavarą su kėbulu jungia pakaba. Ji sušvelnina kelio nelygumų sukeltus smūgius ir slopina kėbulo švytavimus. Pakabą sudaro tamprūs elementai (lingės, spyruoklės),-amortizatoriai ir stabilizatoriai. Lingė sudaryta iš plieninių nevienodo ilgio lakštų. Vienas arba du pirmieji lakštai yra vadinami pagrindiniais. Lakštai vienas su kitu gali būti sujungti centriniu varžtu arba apkabomis. Linginė pakaba yra didelių gabaritų ir sunki, todėl lengvųjų automobilių pakaba dažniausiai būna spyruoklinė. Kai kurių prancūziškų automobilių galinės pakabos yra torsioninės. Jos veikia susukamų strypų principu, yra kompaktiškos ir gana elastingos. Aukštos klasės lengvųjų automobilių pakabos elastingumą galima keisti atsižvelgiant į važiavimo sąlygas.
Didžiausias pakabos priešas - staigūs smūgiai. Važiuojant per gilią duobę ar šokinėjant per bordiūrą dideliu greičiu, pakaba patiria didžiules apkrovas. Net nežymiai neteisingas ratų kampas ilgainiui sudėvės padangas ir apkraus pakabą.
Kai kurie vairuotojai viliojasi pirkti pigesnes, neaiškios kilmės detales.
Pakabos patikrinimas ir priežiūra yra būtini norint užtikrinti saugų ir komfortišką važiavimą. Nors dažniausiai apie pakabą galvojame tik tuomet, kai atsiranda gedimų požymių, reguliari jos patikra gali padėti išvengti rimtesnių problemų ir brangesnių remonto darbų ateityje.
tags: #kiek #sailenbloku #turi #vienas #ratas