Spalvos puošia mūsų gyvenimą. Klausimas „kokia čia spalva?“ yra vienas populiariausių ir anksčiausiai užduodamų klausimų ikimokyklinukui. Deja, ne visad šis procesas vyksta sklandžiai. Kai vaikas neteisingai įvardina spalvas, tėvai dažniausiai sunerimsta.
Galimos kelios priežastys, kodėl vaikas nepavadina spalvos. Labai retai vaikas iš tikrųjų nemato spalvų taip kaip mes dėl sutrikimų akyse. Spalvinio matymo sutrikimų simptomai: neskiriama, nematoma viena iš spalvų arba painiojama su kita. Sveiko žmogaus akis yra prisitaikiusi justi įvairias spalvas. Antrajame iš dešimties tinklainės sluoksnių yra dviejų rūšių ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Stiebelių yra apie 130-150 milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę ir yra jautrūs šviesai. Spalvų jutimo aparatas - kūgeliai, kurių yra apie 6-7 milijonų, yra susikaupę centrinėje tinklainės dalyje ir jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio šviesos bangoms. Žmonės mato nespalvotą vaizdą - baltą, juodą, pilką spalvas nuo pačios šviesiausios iki tamsiausios (junta apie 300 atspalvių) ir spalvotą - junta spalvas (dešimtis tūkstančių spalvų ir atspalvių. Prieblandoje spalvinė rega silpnėja, o tamsoje spalvos visiškai neskiriamos.
Spalvų jutimo sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti gyvenimo eigoje. Įgimta spalvinės regos yda vadinama daltonizmu (anglų chemiko J. Daltono, turėjusio spalvų sutrikimo defektą ir jį aprašiusio 1798 metais, vardu) arba achromazija. Sutrikimas yra paveldimas (vienas iš tėvų turi šią ydą, arba abu tėvai yra geno, atsakingo už spalvinio matymo sutrikimą, nešėjai).
Labai retai vaikas iš tikrųjų nemato spalvų taip kaip mes dėl sutrikimų akyse. Jeigu pastebite bent vieną iš minėtų simptomų, būtinai nuveskite vaiką okulisto konsultacijai. Jeigu rimtesnių sutrikimų nepastebite, nepamirškite, kad tik kantrus ir nuoseklus darbas su vaiku lemia spalvų pažinimo laiką.
Kada vaikai pradeda pažinti spalvas?
Spalvų matymas, suvokimas ir bandymas skirti pradeda formuotis jau nuo kūdikystės. Galbūt esate pastebėję, kaip kūdikiai gulėdami akytėmis seka ryškius žaisliukus ar rodomas korteles, jau būdami vos 2 mėnesių, jie pradeda skirti ryškias spalvas nuo neryškių. Kūdikiai nuo 0-2 mėn. skiria kontrastingas spalvas pavyzdžiui, juodą ar baltą, kurios patraukia jų dėmesį dėl ryškumo. O jau nuo 2-4 mėn. pradeda skirti ryškesnes spalvas, tokias kaip mėlyna, violetinė, pilka. Mažylis, būdamas 4 mėnesių, jau gali vizualiai atskirti dauguma spalvų, tačiau tai dar nereiškia, kad jis jas sąmoningai suvokia ar įvardija, tai labiau fiziologinis gebėjimas.
Apie antrus metus vaikas vizualiai jau skiria pagrindines spalvas (raudoną, geltoną, mėlyną), tačiau dar negeba įvardinti ir nesupranta spalvų pavadinimų. Jie gali, pavyzdžiui, išsirinkti mėgstamą raudoną žaislą iš kelių skirtingų spalvų daiktų. Nuo dvejų iki trejų metų vaikams jau galime pasiūlyti daugiau žaidimų su spalvomis. Tokio amžiaus vaikas jau gali aiškiai parodyti, kad turi savo mėgstamiausių spalvų. Jis pasirenka, kokios spalvos drabužius nori rengtis, kokio baliono paprašys ar kokį žaislą išsirinks. Tai rodo augantį jo savarankiškumą bei pirmuosius estetinės nuovokos daigus.
Trejų metų vaikai jau turi patirties atpažinti ir įvardyti pagrindines spalvas, todėl šiuo laikotarpiu galima pereiti prie gilesnio spalvų suvokimo - jų simbolikos ir sąsajų su kasdieniu gyvenimu. Tačiau kiekvienas vaikas yra individualus, unikalus, natūralu, kad vieni su spalvomis „susidraugauja“ anksčiau, kiti - vėliau.
Kaip vyksta spalvų pažinimas?
Spalvų pažinimas ankstyvajame amžiuje yra procesas, kuris vystosi palaipsniui, kartu su vaiko regos, kalbos ir pažintinių gebėjimų branda. Labiausiai spalvų pažinimą palengvina aplinkos įvairovė. Kuo daugiau spalvingų objektų supa vaiką, tuo gausesnė jo patirtis ir greitesnis spalvų pažinimas. Jei vaikas auga aplinkoje, kurioje vyrauja tik neutralūs tonai, spalvų pažinimo procesas gali būti lėtesnis. Didelę įtaką daro spalvoti žaislai, knygos su ryškiais paveikslėliais, spalvingi drabužiai ar gamtos objektai (gėlės, vaisiai, rudens lapai) suteikia daugybę progų atpažinti spalvas natūraliai.
Antras veiksnys - suaugusiųjų kalba. Kaip jau žinome, spalvų mokymasis glaudžiai susijęs su kalbos raida. Kai tėvai ar mokytojai dažnai įvardija spalvas („pasiimk raudoną kamuoliuką“, „šis obuolys žalias“), vaikas pradeda sieti žodį su daiktu ir jo spalva. Nuolatinis įvardijimas padeda vaikui įsiminti spalvų pavadinimus, todėl rekomenduojama spalvas akcentuoti kasdienėje veikloje, o ne tik žaidimų metu.
Atminkite, tokio amžiaus vaikams visas mokymasis vyksta per žaidimą, o jeigu pasitelkiate ir eksperimentus, atsiranda dar daugiau emocijų ir noro smalsauti. Spalvotos kaladėlės, dėlionės, piešimas, lipdymas, spalvų rūšiavimas - visa tai padeda vaikui pažinti spalvas praktiškai. Eksperimentui galite panaudoti dažus, pavyzdžiui, sumaišius geltoną ir mėlyną spalvas, atsiranda žalia. Tokie užsiėmimai padeda lavinti ne tik spalvų pažinimą, bet smulkiąją motoriką, kūrybiškumą, loginį mąstymą.
Kuo stipresnės emocijos, tuo geriau įsimenama patirtis. Emocinis ryšys su spalvomis yra labai stiprus. Dažnai vaikas gali turėti mėgstamiausią spalvą, nes su ja sieja mėgstamą drabužį ar žaislą. Teigiamos emocijos stiprina spalvos atpažinimą ir įsimenamumą. Jos gali turėti ir emocinę reikšmę - raudona atrodo „stipri“, geltona - „linksma“, mėlyna - „rami“.
Tikslingesnę spalvų pažintį verta pradėti apie antruosius metus, bet nereikia tikėtis, kad vaikas jas iškart atskirs ar įsimins. Geriausiai vaikai mokosi per žaidimą, piešimą, rūšiavimą ir kasdienes situacijas.
Praktiniai patarimai tėveliams - spalvų pažinimas namuose
Daugelis mamų dažniausiai turi stebuklingą nuojautą, kad kažkas su mažylio regėjimu ne taip. Jei mažas vaikas žalią žolę pavadina raudona, o baltą sniegą - geltonu ar mėlynu, gėdinti jo dėl to tikrai nereikia. Tačiau derėtų įsigilinti, kodėl jis taip sako, stebėti jį, analizuoti, paaiškinti, kaip gamtoje yra iš tikrųjų.
Jei atžala išties turi problemų, padėti bus žymiai sunkiau nei ankstyvesniame amžiuje. Imti nerimauti reikėtų tada, kai vaikui sukanka ketveri, o jis visiškai neskiria spalvų. Tai amžius, kai berniukai ir mergaitės jau gerai kalba, su jais lengva kontaktuoti. Tad jeigu yra kažkokių sutrikimų, bus gerokai lengviau jų atsikratyti, nes keturmečiai jau daug ir savarankiškai žaidžia, juos lengva sudominti pritaikyta edukacija. Kuo vaikas vyresnis, tuo jam padėti yra sudėtingiau.
Kuo daugiau aplinkoje spalvų - tuo geriau. Kai mažylis aplink save mato daug spalvų, jis greičiau pradeda pastarąsias pažinti ir skirti. Labai gerai, jei vaikas turi įvairių faktūrų žaislų - plastikinių, medinių, medžiaginių. Puiku, jei pastarieji yra įvairių dydžių, skirtingo kietumo, paviršių. Tai itin svarbu pojūčiams lavinti. Tačiau ne ką mažiau svarbu ir žaislų spalvos. Jos taip pat lavina.
Apskritai vaikai greičiausiai įsimena tuos dalykus, kurių mokydamiesi pasitelkia iškart kelis pojūčius: regą, uoslę, skonį ar lytėjimą. Pavyzdžiui, garsiai įvardijant raudono pomidoro, žalio agurko spalvas, galima duoti jų paragauti, pauostyti, paliesti ir pan. Tokius žaidimus galima žaisti jau su metų sulaukusiu vaikučiu.
Nebijokite vaiko pažindinti iš karto su keliomis spalvomis. Tik nepamirškite, kad dėmesys ir koncentracija yra lavinami kaip raumenys. Tad jei pirmomis dienomis vaikui bus įdomu jūsų klausytis 1-2 min., nuolat kartodami tą pačią informaciją ilgainiui pamoką galite išsitęsti iki 10-15 min. Mažylio smegenys auga labai greitai ir kaupia informaciją nuolat, todėl tėvai turi gerą progą padaryti taip, kad ta informacija būtų tinkama, naudinga ir įdomi. Tikrai nereikia ieškoti specialaus laiko spalvų pažinimo pamokoms. Mokykitės tiesiog bendraudami, žaisdami su žaisliukais - juk kiekvienas daiktas, priemonė turi spalvą. Svarbu viską įvardyti, tuomet vaikas nepastebės jokio mokslo, o pamoka bus tiesiog smagus bendravimas su mama.
Kuo daugiau pažinkite aplinką per praktiką. Visada įvardykite mažajam jį supančių daiktų spalvas, naudokite kuo daiktų iš gamtos, kartu stebėkite gamtą, jos reiškinius. Jei vaikui patinka vartyti knygutes, atkreipkite dėmesį į tai, ar spalvos jose sutampa su tikrais gamtos reiškiniais, daiktais ar gyvūnais. Kitaip tariant, katinas neturėtų būti rožinis, medis mėlynas, o saulė - juoda. Beje, net su pačia knygele galima sugalvoti daug žaidimų, pavyzdžiui, paprašyti parodyti, kas puslapyje yra geltonos spalvos. Arba paprašyti parodyti tik mėlynus drugelius. Jeigu vaikas vyresnis ir jau moka šiek tiek skaičiuoti, galima paprašyti, kad paskaičiuotų, kiek yra citrininės spalvos gėlių, o kiek - violetinės.
LRT VAIKAI. Saimonas | 🌈 Spalvos
Jei mokytis, tai tik smagiai
Niekas nenuginčys, naudingiausių ir vertingiausių dalykų patys mažiausieji išmoksta per jiems patinkančią veiklą, kitaip tariant, per smagius ir nuotaikingus žaidimus. Pakanka turėti skirtingų spalvų žaislų, kitokių daiktų, spalvotų skarelių, popieriaus, kaspinų, skalbinių segtukų ir pan.
Žaidimų idėjos:
- Susodinkite kelis mėgstamus mažylio žaislus ant grindų ir paslėpkite juos po skirtingų spalvų skarelėmis - paprašykite vaiko, kad pažiūrėtų ar atspėtų, kas slepiasi po raudonos, mėlynos, žalios, geltonos ir pan. spalvos skarelėmis.
- Iš spalvoto popieriaus skirtingų spalvų iškirpkite apskritimų ir, tarkime, zuikių. Tegu zuikis randa savo spalvos apskritimą ir ant jo užšoka.
- Iš popieriaus arba iš senų drabužių, medžiagos skiaučių paruoškite skirtingų spalvų juostelių. Pasiimkite skirtingų spalvų skalbinių segtukų. Paprašykite vaikelio susegti žaliu segtuku žalią juostelę, raudonu - raudoną ir t. t.
- Sumaišykite flomasterių kamštelius, paprašykite, kad vaikas flomasterius užkištų teisingos spalvos kamšteliais.
- Geru oru paimkite spalvotų kreidučių ir eikite į lauką. Ant asfalto, grindinio plytelių nupieškite skirtingų spalvų kvadratų ar apskritimų. Paprašykite vaiko užšokti ant rožinio kvadrato, o vaikas tegu išsirenka spalvą, ant kurios užšoksite jūs. Galite surasti akmenukų ir mesti akmenukus ant išsirinktų palvų. Taip pat galite surasti aplink save kvadrato spalvos daiktą ir nubėgti iki jo.
Vienas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis paprastas dalykas - spalvų pažinimas. Psichologė Violeta Rimkevičienė pasakoja, kad „spalvas vaikai pradeda pažinti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Paprastai iki dviejų mėnesių kūdikiai skiria baltą ir juodą spalvas, kurios žavi savo kontrastiškumu. Jau po dviejų mėnesių, nesvetimos tampa mėlyna, violetinė, pilka ir kitos ryškesnės, šiltos spalvos. Klausiate savęs, kodėl tuomet vaikas nepaduoda prašyto daikto? Kodėl jis nesako žalias medis ar raudona uoga? Jausti spalvas reiškia gebėti akimis skirti ne tik pagrindines geltoną, mėlyną, raudoną, bet ir per du šimtus jų atspalvių. Tačiau matyti spalvingą pasaulį dar nereiškia jį pažinti. Spalvų pavadinimams reikia laiko. Juos vaikai išmoksta nuo dviejų iki penkerių metų. Todėl labai svarbu šiuo laikotarpiu intensyviai su jais žaisti žaidimus, kuriuose yra daug spalvų, nuolat kartoti ir priminti, kur kokia spalva. Spalvotos kaladėlės, žaislai, spalvoti daiktai kambaryje ar paprasčiausi puodeliai, iš kurių kas dieną Jūsų sūnus ar duktė geria sultis - visa tai padeda pažinti ir prisiminti spalvas. Pasitaiko atvejų, kuomet vaikai, paprašyti sudėlioti spalvotas kaladėles, tai padaro visiškai teisingai, tačiau kokios spalvos yra atskiras žaislas jie nežino. Nepanikuokite! Ramiai paaiškinkite, kokia tai spalva, koks jos pavadinimas. Bet atsitinka ir taip, kad vaikučiai taip ir neatskiria nei vaivorykštės spalvų, nei juo labiau jų atspalvių. Aklumas kai kurioms spalvoms, tai - daltonizmas.
Dažniau kai kuriems vaikams tiesiog reikia daugiau laiko suvokti, kad spalva yra nepriklausoma nuo daikto, jo formos ar vietos. Rodant vaikui raudoną balioną žodį „spalva“ siūlome sakyti kartu su daikto pavadinimu. Nesakome - tai raudona. Mokyti spalvų pradedame nuo pagrindinių - raudonos, mėlynos, geltonos, juodos ir baltos. Naudinga vienos spalvos suvokimui skirti bent savaitę. „Spalvotos savaitės“ metu vaikas spalvas suvoks visomis savo juslėmis - matydamas, girdėdamas, uosdamas, liesdamas, ragaudamas. Taip daug lengviau atsiminti. Atsiminkime, kuo daugiau kalbėsime apie spalvas, tuo lengviau vaiko smegenys kaups ir išsaugos informaciją, kurią vėliau naudos. Vaikai neišmoksta spalvų „šiaip sau , iš oro“. Tik tėvų ir mokytojų padedami jie suformuoja sudėtingas sąvokas.