Šiandieniniame skaitmeniniame amžiuje, kai informacija sklinda žaibišku greičiu, daugelis interneto vartotojų vis dar vadovaujasi klaidinga nuostata: „Jei tai yra internete, vadinasi, tai nemokama”. Kasdien socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose ar įmonių interneto svetainėse pasidalinama milijonais paveikslėlių, vaizdo įrašų ir tekstų. Tačiau teisinis reguliavimas virtualioje erdvėje nesiskiria nuo fizinio pasaulio - intelektinė nuosavybė yra saugoma įstatymų, o už jos neteisėtą naudojimą gresia ne tik įspėjimai, bet ir realios finansinės sankcijos.
Kiekvienas kūrėjas - ar tai būtų rašytojas, dizaineris, fotografas, muzikantas, ar programinės įrangos kūrėjas - savo darbuose įdeda dalelę savęs, savo laiko ir unikalios vizijos. Tačiau moderniame skaitmeniniame pasaulyje, kur informacija plinta žaibiškai, nuolat kyla klausimų apie autorių teises ir jų apsaugą. Deja, autorių teisių pažeidimai: kaip išvengti sankcijų, yra itin aktuali problema, su kuria susiduria daugelis. Nepaisant to, kad kūryba yra iš prigimties laisva, jos naudojimas reikalauja atsakomybės ir teisinių žinių. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o autorių teisių pažeidimai gali atnešti rimtų finansinių, reputacinių ir teisinių pasekmių.
Autorių teisės yra teisinė apsauga, suteikiama originalių literatūros, meno ir mokslo kūrinių autoriams. Jos apima platų spektrą darbų: knygas, muziką, filmus, paveikslus, nuotraukas, kompiuterines programas, architektūros projektus ir daugelį kitų. Autorių teisės automatiškai atsiranda, kai kūrinys yra sukurtas ir objektyvizuotas (t. y., užfiksuotas kokia nors forma - parašytas, nupieštas, įrašytas). Autorių teisių pažeidimas yra bet koks kūrinio naudojimas be autoriaus (arba jo teisių perėmėjo) leidimo, kai toks leidimas yra būtinas. Nepagarba autorių teisėms gali turėti itin nemalonių padarinių.
Kaip atsiranda autorių teisės ir kokios klaidingos nuostatos egzistuoja?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad autorių teisės atsiranda automatiškai tuo momentu, kai kūrinys yra sukuriamas ir išreiškiamas kokia nors objektyvia forma. Daugelis klysta manydami, kad pakeitus kelis žodžius tekste arba uždėjus filtrą ant nuotraukos, sukuriamas naujas kūrinys. Vienas dažniausių būdų gauti baudą - naudoti nuotraukas tiesiogiai iš „Google Images” paieškos rezultatų. Paieškos sistema veikia kaip katalogas: ji parodo, kas yra internete, tačiau nesuteikia licencijos tų vaizdų naudojimui. Mitas: „Aš nurodžiau autorių, todėl viskas gerai”. Autorystės nurodymas yra moralinė teisė, tačiau ji savaime nesuteikia teisės naudoti kūrinio, ypač komerciniais tikslais. Mitas: „Nuotrauka neturėjo vandens ženklo”. Vandens ženklų (angl. watermarks) nebuvimas nereiškia, kad kūrinys yra bešeimininkis. Mitas: „Naudoju tai nekomerciniais tikslais”.
Kokie yra autorių teisių pažeidimų pavyzdžiai ir kokia atsakomybė numatyta?
Nors nuotraukų vagystės yra dažniausios, brangiausiai kainuojančios klaidos dažnai susijusios su filmų, muzikos ar žaidimų nelegaliu atsisiuntimu. Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių griežčiausiai baudžiamas kūrinių viešas paskelbimas ir padarymas viešai prieinamu. Būtent čia slypi didžiausias „torrent” technologijos pavojus. Kai siunčiatės filmą naudodami „torrent” klientą (P2P tinklai), jūs ne tik gaunate duomenis, bet ir automatiškai dalinatės jais su kitais vartotojais. Autorių teisių gynimo asociacijos (pvz., LATGA, AGATA ar privačios advokatų kontoros, atstovaujančios kino studijas) naudoja specializuotą programinę įrangą, kuri fiksuoja IP adresus, dalyvaujančius dalinimosi procese.
Socialinių tinklų era sukūrė pilkąją zoną, kurioje vartotojai jaučiasi gana saugūs, tačiau ir čia taisyklės galioja. „Share” (dalintis) mygtuko paspaudimas platformos viduje paprastai yra legalus, nes tai numatyta platformos naudojimo taisyklėse, su kuriomis sutiko ir turinio autorius. Tas pats galioja ir vaizdo įrašų muzikai.
Už autorių teisių pažeidimus Lietuvoje gali būti taikoma dvejopa atsakomybė: administracinė ir civilinė. Administracinė atsakomybė numato baudas, kurias skiria policija ar teismas. Civilinė atsakomybė dažnai būna skausmingesnė. Lietuvos teisėje nėra konkrečios taisyklės, leidžiančios laisvai naudoti „x sekundžių” kūrinio. Nors egzistuoja citavimo teisė, ji turi atitikti sąžiningo naudojimo praktiką ir būti naudojama kritikos, apžvalgos ar mokymo tikslais.
Žalų atlyginimas: Teismas gali įpareigoti pažeidėją atlyginti autoriui patirtus nuostolius, įskaitant negautas pajamas. Baudos: Lietuvos įstatymai numato administracinę atsakomybę už autorių teisių pažeidimus, už kuriuos gali būti skiriamos baudos.
Autorių teisių, viešojo domeno ir sąžiningo naudojimo supratimas
Teisinė praktika ir aktualūs atvejai Lietuvoje
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. sausio 27 d. išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje pilietis M. R. Į teismą perduota byla kaltinant M. R. tuo, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1355, 15 straipsnio 2 dalies normas, tai yra nesudaręs su autorių teisėms atstovaujančia asociacija ir UAB autorinės ar autorinės licencinės sutarties, siekdamas finansinės naudos, komercijos tikslais neteisėtai atgamino, laikė ir platino ne mažiau, kaip 4782 vnt., audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų kainą viršijo 250 MGL dydžio sumą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino M. R. kaltu. Nuosprendyje konstatuota, kad R. M. neteisėtai, siekdamas finansinės naudos, atgamino ir įkėlė į jo administruojamą svetainę ne mažiau kaip 4782 vnt. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir kartu atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas nusprendė R. M. paskirti baudos bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. 300 MGL dydžio baudą. „Teismui pripažinus M. R. padarius nusikalstamą veiką, kurios metu jis gavo 199 730, 95 eurų neteisėtų pajamų, taip pat nustačius pagrindą manyti, kad minėtos piniginės lėšos buvo gautos nusikalstamu būdu, jos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuotinos, kaip gautos iš nusikalstamos veikos“, nuosprendyje pažymėjo teismas ir priėmė sprendimą konfiskuoti M. R. Nors M. R. kaltės nepripažino ir su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutiko, tačiau teismas konstatavo, kad dėl pastarojo veiksmų turtinę žalą patyrė du civiliniais ieškovais byloje pripažinti juridiniai asmenys, kurių pareikštus civilinius ieškinius dėl 38 000 (trisdešimt aštuonių tūkstančių) eurų ir 11658,18 (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 18 centų) priteisė iš nuteistojo M.
Šioje byloje kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 2 dalyje, buvo pareikštas ir piliečiui R. K., dėl to, kad jis veikdamas kartu su M. R., pažeisdamas 2003 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1355, 15 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 1 punkto, 2 punkto reikalavimus, neteisėtai, nesudaręs su autorių teises atstovaujančia asociacija ir UAB autorinės ar autorinės licencinės sutarties, komerciniais tikslais atgamino ir įkėlė į internetinę svetainę patalpinta kompanijos, esančios Rumunijos valstybėje, serveriuose, ne mažiau kaip 4782 vnt. audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių bendra vertė yra ne mažiau, kaip 9516,18 eurų ir kartu su M. R.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nustatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai jį skelbti, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes LRTK dviem asmenims skyrė administracinę nuobaudą - 140 eurų baudą.
Kaip išvengti baudų ir sankcijų už autorių teisių pažeidimus?
Geriausia gynyba nuo baudų - prevencija ir legalus turinio naudojimas. Internete gausu resursų, leidžiančių kurti ir dalintis informacija nepažeidžiant įstatymų. Visų pirma, naudokitės specializuotais nuotraukų bankais. Tokios svetainės kaip „Unsplash”, „Pexels” ar „Pixabay” siūlo aukštos kokybės vaizdus nemokamai su lanksčiomis licencijomis. Jei jums reikia specifinės muzikos ar vaizdo medžiagos verslui, saugiausia yra įsigyti prenumeratą mokamose platformose („Shutterstock”, „Epidemic Sound”, „Adobe Stock”). Mėnesinis mokestis yra nepalyginamai mažesnis už potencialias teisinio proceso išlaidas ir baudas.
Kurdami savo turinį, visada pagalvokite: „Ar aš tai sukūriau pats? Jei ne, ar turiu raštišką leidimą tai naudoti?”. Jei atsakymas neigiamas ir kyla abejonių, geriau nerizikuoti.
Geriausias būdas išvengti problemų yra veikti prevenciškai. Niekada negalvokite, kad jei kažką radote internete, tai yra nemokama ir laisvai naudojama. Dauguma kūrinių yra saugomi autorių teisių. Tai yra pats patikimiausias būdas. Jei norite naudoti kito asmens kūrinį, susisiekite su autoriumi ar teisių turėtoju ir paprašykite leidimo. Visada stenkitės gauti leidimą raštu, kad išvengtumėte nesusipratimų ateityje.
Viešoji sritis (Public Domain): Tai kūriniai, kuriems pasibaigė autorių teisių apsaugos terminas (Lietuvoje tai dažniausiai yra 70 metų po autoriaus mirties). Šiuos kūrinius galite laisvai naudoti. Creative Commons (CC) licencijos: Tai yra autorių suteikiamos licencijos, kurios leidžia kitiems asmenims naudoti jų kūrinius tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, CC BY leidžia naudoti kūrinį, jei nurodote autorių. CC0 (Public Domain) leidžia naudoti kūrinį bet kaip, net ir be autoriaus nurodymo.
Pats saugiausias būdas yra naudoti tik savo paties sukurtą turinį. Reguliariai išsaugokite savo darbų versijas, eskizus, juodraščius, el. laiškus ir kitą medžiagą, kuri įrodo jūsų autorystę ir kūrinio sukūrimo datą.
Autorių teisių sritis yra sudėtinga ir kupina niuansų. Jei abejojate dėl tam tikro kūrinio naudojimo teisėtumo, planuojate didelį projektą, kuriame bus naudojamas trečiųjų šalių turinys, arba manote, kad buvo pažeistos jūsų autorių teisės, visada kreipkitės į teisininką, kuris specializuojasi intelektinės nuosavybės teisėje.
