Vairavimas neblaiviam yra viena didžiausių grėsmių eismo saugumui, todėl Lietuvos įstatymai numato griežtas sankcijas už šį pažeidimą. Nuo 2025 metų, kaip ir anksčiau, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra griežtai draudžiamas ir užtraukia tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Svarbu suprasti, kad nustatytos alkoholio koncentracijos ribos ir sankcijos skiriasi priklausomai nuo vairuotojo stažo ir pažeidimo aplinkybių.
Pagal galiojančius teisės aktus, 2025 metais vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis kraujyje yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai (turintys mažiau nei 2 metų stažą) ir profesionalūs vairuotojai (pvz., autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs - jiems taikoma 0,0 promilių riba.
Alkoholio koncentracijos ribos ir neblaivumo nustatymas
Terminas "promilė" (‰) žymi etilo alkoholio koncentraciją kraujyje. Teisiniame reguliavime svarbu ne tik pats skaičius, bet ir tai, nuo kurios ribos asmuo laikomas „neblaiviu“ konkrečioje situacijoje. Kelių eismo taisyklėse aiškiai akcentuojama, kad neblaivumu laikoma būklė, kai nustatoma bent 0,41 promilės.
Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Nors kasdienėje kalboje dažnai kalbama apie „lengvą“, „vidutinį“ ar „sunkų“ girtumą, kelių eisme svarbiausi yra teisiniai slenksčiai, nuo kurių keičiasi atsakomybės rūšis ir griežtumas. Jei nustatoma 1,51 promilės ir daugiau, prasideda baudžiamasis procesas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymų pataisos, kuomet asmeniui vairuojant transporto priemonę nustačius jo kraujyje esant daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam taikoma nebe administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė, t. y. laikoma, kad asmuo padarė nusikaltimą.
Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, kuriose numatyta, jog policijai per patikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam
Pagrindinis straipsnis, reguliuojantis vairavimą esant neblaivumui ar apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, yra Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 422 straipsnis. Be piniginės baudos, ANK 422 numato privalomą teisės vairuoti atėmimą ir alternatyvą su antialkoholinių variklio užraktų (alkoblokų) režimu.
Baudžiamasis kodeksas (BK) 281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
- 1 dalis: baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
- 2 dalis: baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
- 3 dalis: baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
- 4 dalis: baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
- 5 dalis: baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
- 6 dalis: baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
ANK 422 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
- 2 dalis: užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- 3 dalis: užtraukia baudą vairavimo instruktoriams ar šeimos narį mokantiems vairuoti asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- 4 dalis: užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų eurų.
- 5 dalis: užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
- 6 dalis: ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Jei pažeidimas kartojamas, taikomas ANK 427 straipsnis.
ANK 427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai
- 1 dalis: užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
- 2 dalis: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Papildomos sankcijos ir priemonės
Teismų praktikoje dažnai akcentuojama, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą.
Nuo 2025 metų galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti.
Taip pat 2025 metais galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi būti nušalinti nuo transporto priemonių, vidaus vandenų transporto priemonių vairavimo, orlaivių eksploatavimo, geležinkelio riedmenų valdymo arba kitų pareigų ir nustatyta tvarka turi būti patikrinta jų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena.
Asmenys, vairavę transporto priemonę, kurioje neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai. Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti griežtas taisykles vairavimui išgėrus. Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“), kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio.
Ar šis įstatymas galėtų sustabdyti vairavimą išgėrus?
Ką daryti, jei policija sustabdė?
Jeigu policija sustabdė - elkitės ramiai, sutikite su patikra. Jei pateko į situaciją, kai gresia atsakomybė - kreipkitės į teisininkus.
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).
Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad kiti, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinta, ar jie yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnyje, 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.
Vairavimas išgėrus 2025 metais Lietuvoje išlieka viena griežčiausiai reguliuojamų sričių. Įstatymai aiškiai nurodo ribas - 0,4 promilės patyrusiems vairuotojams ir 0,0 promilės naujokams bei profesionalams.