Rudens metas daugeliui lietuvių asocijuojasi su maloniais savaitgaliais miške, ieškant grybų. Tačiau ne visi žino, kad šis, atrodytų, nekaltas pomėgis gali virsti nemažomis finansinėmis problemomis. Aplinkosaugininkai primena, kad grybavimas Lietuvoje reglamentuojamas keliais teisės aktais, o pagrindinės taisyklės nustatytos Miškų įstatyme ir Saugomų teritorijų įstatyme. Deja, daugelis grybautojų šių reikalavimų nepažįsta arba juos ignoruoja, todėl neretai susiduria su nemaloniomis pasekmėmis. Kasmet užfiksuojama šimtai pažeidimų, susijusių su netinkamu grybų rinkimu, o baudos gali siekti net iki 1000 eurų.
Kur draudžiama grybauti?
Viena dažniausių klaidų - grybavimas draudžiamose teritorijose. Lietuvoje yra nemažai vietų, kur grybų rinkimas griežtai draudžiamas arba ribojamas. Pirmiausia tai nacionaliniai parkai, rezervatai ir kitos saugomos teritorijos. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionaliniame parke grybų rinkimas draudžiamas visoje teritorijoje, o Aukštaitijos nacionaliniame parke - tik griežto rezervato zonose.
Ypač dažnai pažeidžiamos taisyklės regioniniuose parkuose. Daugelis žmonių mano, kad regioninis parkas - tai įprasta miško teritorija, kur galima laisvai grybauti. Tačiau realybė kitokia. Kiekvienas regioninis parkas turi savo reglamentą, kuriame nurodyta, kuriose zonose grybų rinkimas leidžiamas, o kuriose - draudžiamas.
Grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų. Lietuvoje saugomose teritorijose yra vietovių, kuriose gamtai leidžiama tvarkytis natūraliai. Tai griežtai saugomi rezervatai, kurie yra skirti išsaugoti retas rūšis, kitas biologines vertybes ir unikalų kraštovaizdį. Siekiama, kad rezervatuose kuo mažiau būtų trikdomi natūralūs gamtos procesai, todėl lankymasis gamtiniuose rezervatuose yra draudžiamas, neleidžiama jokia ūkinė veikla. Tai reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Apie tai įspėja ir prie rezervatų ribų įrengti įspėjamieji ženklai.
Rezervatai - griežčiausiai saugomos teritorijos, lankymasis moksliniais ir pažinimo tikslais juose įmanomas tik su saugomos teritorijos specialistu. Pasitikrinti, kur yra rezervatai, galima Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus gali būti: valstybiniai rezervatai, kompleksinėse saugomose teritorijose esantys rezervatai, rezervatinės apyrubės. Lietuvoje yra 3 valstybiniai gamtiniai (Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės) ir 2 valstybiniai kultūriniai (Kernavės ir Vilniaus pilių) rezervatai, 36 gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai ir 1 rezervatinė apyrubė (Dubravos) ir biosferos rezervatas (Žuvinto).
Taip pat draudžiama grybauti privačiose miško teritorijose be savininko sutikimo. Nors Lietuvoje galioja vadinamoji “kiekvieno teisė”, leidžianti laisvai vaikščioti po miškus, ji neapima komercinės veiklos, o grybų rinkimas pardavimui laikomas būtent tokia veikla.
Pagal lankymosi miškuose taisykles, net įžengti draudžiama į telmologinius draustinius. Taip pat draudžiama grybauti pramoninėse teritorijose, kur grybai gali būti užteršti sunkiųjų metalų ar kitų cheminių medžiagų.
Baudos už taisyklių pažeidimus
Už laukinių augalų ar grybų rinkimą, jų augaviečių žalojimą ar naikinimą rezervate taikoma 80 - 700 eurų bauda. Už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20-50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50-110 eurų bauda.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikomas įspėjimas arba 60-500 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 90-700 eurų bauda.
Už laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą ar naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimą ar naikinimą valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus taikoma 80-700 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 200-1000 eurų bauda.
Už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250-1000 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 300-1500 eurų bauda.
Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.
Kiti svarbūs aplinkosauginiai reikalavimai
Grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų: nenaudoti „šukų“ uogų rinkimui, laužyti, rauti ir kitaip niokoti uogienojus ir pan. Draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti medžių ar krūmų šakas ir kamienus. O grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles ir kitas gėrybes privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis ir Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarka.
Grybautojai ir uogautojai raginami mišką palikti švarų, o radus kitų paliktas šiukšles, jas surinkti ir pagal galimybes išmetamas šiukšles rūšiuoti. Būna atvejų, kai dėl padidėjusio miško gaisrų pavojaus, miško kirtimų ar kitų priežasčių patekti į miškus yra uždrausta arba laikinai neleidžiama, todėl svarbu sekti informaciją ir atsižvelgti į taisykles.
Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti automobilius rekomenduojama tik tam skirtose transporto priemonių parkavimo aikštelėse. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Taip pat svarbu gerbti gamtą - nešiukšlinti, neardyti miško paklotės ir nelaužyti grybienos. Rinkti tik saugius grybus - jei kyla abejonių, geriau jų neimti. Neardyti nuodingų grybų - jie taip pat yra ekosistemos dalis. Naudoti tinkamą įrangą - pintinė geriau nei plastikinis maišelis, nes padeda išlaikyti grybų kokybę.
Išėjome grybauti
Kur kreiptis pagalbos ir informacijos?
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima siųsti el. paštu.
Apie pastebėtus galimus gamtosauginius pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
tags: #kokia #bauda #uz #grybavima #draustinyje