Automobilių tarša yra viena iš pagrindinių problemų, kuri prisideda prie aplinkos degradacijos ir klimato kaitos. Kiekvieną dieną pasaulyje milijonai automobilių išmeta į atmosferą didelius kiekius anglies dioksido (CO2), azoto oksidų (NOx), smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų cheminių junginių. Pagrindiniai teršalai iš automobilių išmetamųjų dujų yra anglies dioksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai ir smulkiosios kietosios dalelės (PM10 ir PM2.5). Iš jų didžiausią dėmesį patraukia CO2, nes šis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tiesiogiai prisideda prie globalinio atšilimo. O būtent automobiliai ir kitos transporto priemonės yra viena pagrindinių CO2 emisijų šaltinių.
Kiti kenksmingi teršalai, tokie kaip azoto oksidai ir smulkiosios dalelės - turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Jie gali sukelti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ar bronchitas, taip pat padidinti riziką širdies ir kraujagyslių ligoms. Miestuose, kur automobilių srautas didelis - oro tarša tampa rimta visuomenės sveikatos problema. Su laiku - aplinka tampa vis mažiau draugiška žmogui, nes auganti transporto priemonių tarša stipriai veikia tiek orą, tiek vandenį ir dirvožemį.
Automobilių naudojamas iškastinis kuras išskiria didelius kiekius teršalų, kurie ne tik blogina oro kokybę, bet ir sukelia aplinkos rūgštėjimą. Vienas iš pagrindinių šios problemos veiksnių yra išmetami azoto oksidai ir sieros dioksidai, kurie atmosferoje susijungia su vandens garais, taip sudarydami rūgštų lietų. Vandens telkinių užterštumas daro didelį neigiamą poveikį visoms gyvūnų ir augalų rūšims, kurios priklauso nuo švaraus vandens šaltinių. Pavyzdžiui, žuvys ir kiti vandens organizmai, jautrūs pH pokyčiams, tad gali pradėti nykti būtent dėl rūgštingumo padidėjimo. Tai turi grandininį poveikį visai ekosistemai, nes mažėjant vienų rūšių - gali sutrikti maisto grandinės balansas, o tai ilgainiui paveikia ir kitus gyvūnus bei augalus.
Dirvožemio degradacija taip pat yra rimta problema, kurią sukelia automobilių tarša. Rūgštėjantis dirvožemis praranda savo derlingumą, mažėja jo gebėjimas išlaikyti maistines medžiagas, reikalingas augalams. Natūralu, jog tai lemia žemės ūkio produktyvumo mažėjimą, o tai - gali turėti neigiamą poveikį maisto tiekimui ir ekonomikai. Galiausiai, ilgalaikis aplinkos rūgštėjimas neigiamai veikia ne tik natūralias ekosistemas, bet ir žmonių gyvenamąją aplinką, pirmiausia - sukeldamas žalą infrastruktūrai. Rūgštus lietus gali ardyti pastatų medžiagas, metalines konstrukcijas, tiltus ir kitus statinius. Būtent dėl to didėja priežiūros ir remonto išlaidos.
Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas yra transporto priemonių triukšmo tarša. Automobiliai, ypač didmiesčiuose, sukelia nuolatinį triukšmą, kuris ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali paveikti žmonių sveikatą. Pirmiausia - sukeldamas stresą, nemigą, o tuo pačiu ir net širdies problemas.
Skirtingų transporto priemonių taršos palyginimas
Nauji automobiliai dabar tokie švarūs ir žali kaip niekada anksčiau, net ir dideli universalai ar miesto visureigiai į aplinką kiekviename kilometre geba išmesti mažiau nei 100 g anglies dvideginio, kai tokiais skaičiais dar prieš du dešimtmečius pasižymėjo tik dviračiai. Kai kurie automobiliai labai užterštuose miestuose pro išmetamųjų dujų vamzdžius išspjauna švaresnį orą nei jį įsiurbia per priekines groteles, tačiau to nepakanka: valdžia sako, kad jie turi išmesti dar mažiau anglies dvideginio, rinkoje turi atsirasti dar daugiau elektrifikuotų asmeninių transporto priemonių, o dyzelinius variklius geriau visai pamiršti.
Tuo tarpu vienas dyzelinis autobusas į aplinką gali išmesti net kelis kartus daugiau teršalų nei automobilis, dyzelinis lokomotyvas - keliolika kartų, lėktuvas tą patį atstumą įveiks orą „patręšdamas“ kelis šimtus kartų didesniu kiekiu teršalų, o laivai... Skaičiuojama, kad 16 didžiausių pasaulio laivų aplinką teršia taip pat, kaip visi tuo metu keliuose važinėjantys automobiliai. Vis tik būtent pastarieji susilaukia daugiausiai „žaliųjų“ kritikos.
Lyginti skirtingų transporto priemonių taršą nelogiška. Pats transporto priemonės pavadinimas išduoda, kad ji yra skirta kažkam transportuoti ir sugeba pervežti skirtingą kiekį krovinio. Europos aplinkos agentūra, išanalizavusi šūsnis duomenų, piliečiams pateikė labai paprastą lentelę, rodančią, kiek kenksmingų medžiagų, išmetamų į orą tenka vienam skirtingu keleiviniu transportu besinaudojančiam keleiviui. Pagal tai ir siūloma vertinti jų išmetamus teršalus.
Rezultatai apsivertė aukštyn kojomis: dyzelinis traukinys pats ekologiškiausias. Turint omenyje, kad vienu traukiniu Europoje vidutiniškai važiuoja 156 keleiviai, vienam keliauninkui tenka vos 14 g/km CO2. Antroje vietoje - autobusai, kuriais vidutiniškai važiuoja 12,7 keleivio. Keleivis važiuodamas autobusu atsakingas tik už 68 gramus kilometrui teršalų. Trečioje vietoje - motociklas, iš karto už jo - automobilis. Pasižiūrėkite į spūstyse stovinčius automobilius, pamatysite, kad europiečiai nelinkę su kitais dalintis asmeniniu transportu, ir vienu automobiliu žemyne vidutiniškai važinėja vos pusantro asmens. Važiuodamas dideliu automobiliu jo vairuotoją galima „kaltinti“ dėl 158 g teršalų, paliekamų kiekviename kilometre. Labiausiai teršianti transporto priemonė - lėktuvas, kuriuo vidutiniškai skrenda 88 keleiviai, ir kiekvienam jų tenka po 285 g/km CO2.
„Kalbant apie keleivinį transportą, traukiniai vienareikšmiškai ekologiškiausi. Jų ratai kieti ir rieda kietu keliu, dėl to turi mažą pasipriešinimą riedėjimui, jų priekio plotas labai panašus į krovininio automobilio, tad ir pasipriešinimas orui panašus, tačiau traukinys gali tempti gerokai didesnį sąstatą, kuriame gali būti gerokai daugiau krovinio ir daugiau keleivių“, - paaiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas, doc. Dr. Saugirdas Pukalskas.
Verta pažymėti, kad traukiniai taip pat toliausiai pažengė elektrifikacijos srityje: Europos komisijos duomenys skelbia, kad daugiau nei pusė visų traukinių linijų Europoje - elektrifikuotos. Lyderiai: Liuksemburgas, Belgija, Olandija, Švedija, Bulgarija ir Italija. Elektrifikuotos traukinių linijos ten sudaro daugiau nei du trečdalius visos infrastruktūros. Lietuva, tuo tarpu velkasi sąrašo apačioje. „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, iš beveik 2 tūkst. km bėgių elektrifikuota tik nedidelė dalis, elektriniai traukiniai važinėja tik iš Vilniaus į Kauną ir Minską. Nepaisant to, net ir pusiau pripildyti dyzeliniai traukiniai aplinką žaloja mažiau, nei tiek pat žmonių vežantys automobiliai.
Dyzelino tarša ir jos poveikis sveikatai
„Anglies dioksido tarša tiesiogiai priklauso nuo automobilio degalų sąnaudų. Tai praktiškai automobilių tarša per kelis dešimtmečius nepakito. Juk kaip anksčiau automobiliai važiavo naudodami maždaug 8 litrus, taip ir modernūs naudoja tiek pat. Per „dyzelgeito“ skandalą buvo išaiškinta, kaip automobilių gamintojai apgaudinėja pirkėjus.
Vis tik nereguliuojamų teršalų emisijos, kaip išskiriami angliavandeniliai, azoto oksidai, per pastaruosius metus gerokai sumažėjo. Jas ypač sumažino kibirkštiniai varikliai, varomi benzinu ir dujomis. Juose naudojamos modernios teršalų neutralizavimo sistemos, ir jos teršalus puikiai neutralizuoja iki minimalių reikšmių.
Su dyzeliniais varikliais yra šiek tiek sudėtingiau. Jie į aplinką paskleidžia kietąsias daleles, o jas sunku neutralizuoti. Dabar sumažėjo tų kietųjų dalelių kiekis, sumažėjo ir pačios dalelės, bet automobiliai jas vis vien skleidžia. O blogybė ta, kad mažėjant kietosioms dalelėms jos tampa dar pavojingesnės žmogui, mat patenka giliau į organizmą ir sunkiau pasišalina. Progresas pasisuko į kitą pusę, ir tos mintys, kad dyzeliniai varikliai yra blogas dalykas, ne iš piršto laužtos“, - kalbėjo S. Pukalskas.
„Kietosios dalelės patenka į plaučius ir sukelia plaučių ligas. Ypač jautresniems žmonėms. Jos prisideda ir prie širdies ligų, nes plaučiai sunkiau pasisavina deguonį. Jie, kaip ir kitokios medžiagos, sėda ant plaučių alveolių, neišsivalo, na ir tada prasideda tradicinis scenarijus: daugiau žmonių kosėja, greičiau užpuola bronchitas, kai kam blogas oras astmą sukelia. Užteršto oro poveikis nėra tiesioginis, bet prie ligų prisideda labai daug. Na, o azoto dioksidas, sieros dioksidas yra kancerogenai, o kancerogenai sukelia vėžį“, - su pavojais supažindino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus Aplinkos tyrimų poskyrio vedėja Irena Kavoliūnienė.
Kitos transporto rūšys ir sprendimai
Tarpinis variantas tarp automobilių ir traukinių - autobusai. Jie aplinką teršia labiau nei traukiniai, tačiau yra gerokai lankstesni. Jiems nebūtini bėgiai, jie gali naudotis viešaisiais keliais ir privažiuoti ne tik iki artimiausios stoties, viešasis transportas gali keleivius išleisti prie pat jų kelionės tikslo. Verta pažymėti, kad Lietuvoje sunkusis transportas yra didžiausias teršėjas, todėl krovinių pervežimui taršos požiūriui geriausias būdas - traukiniai. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje siekiama, kad krovinių pervežimas būtų labiau diversifikuotas.
„Aplinkos ministerijos žiniomis, 2015 m. Lietuvoje registruota 6,9 tūkst. autobusų, kai krovininių transporto priemonių 78,1 tūkst. Šioms abejoms transporto rūšims taikomi tokie patys išmetamų teršalų EURO standartai. Pažymėtina, kad didžioji dauguma (virš 90 proc.) krovininių transporto priemonių ir autobusų varomi dyzeliniais vidaus degimo varikliais, kurie pasižymi didesniais kietųjų dalelių ir azoto oksidų išmetimais.
Remiantis Lietuvos nacionalinio teršalų inventoriaus duomenimis, transporto sektorius labiausiai pasižymi didesniais azoto oksidų kiekio išmetimais. Iš transporto sektoriaus 2015 m. išmesta 67,6 proc. bendro šių teršalų kiekio, o vien tik iš kelių transporto - 58,1 proc. transporto sektoriaus. Kelių transporto išmetamų teršalų didžiausią dalį sudaro sunkiųjų transporto priemonių ir autobusų azoto oksidų išmetimai“, - duomenimis dalijosi Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Žvirblis.
Sunkusis transportas ir autobusai aplinką Lietuvoje teršia labiausiai, tačiau ir darbo daugiausiai nudirba. Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė išdavė, kad vien sostinėje per vieną darbo dieną viešuoju transportu vidutiniškai yra atliekama 540 tūkst. kelionių.
Oro transportas: didžiausias teršėjas vienam keleiviui
Vis tik didžiausiu teršėju skaičiuojant teršalų kiekį žmogui reikėtų laikyti oro transportą. Lėktuvai nėra nei ekologiški, nei talpūs.
„Lėktuvai labiausiai teršia aplinką. Jie perveža tiek pat žmonių, kaip pora didesnių autobusų, bet degalų sunaudoja daugybę kartų daugiau. Daugiausiai jų sunaudojama keliant lėktuvą į orą, juk jį reikia iškelti į 10 km aukštį, o tam reikia labai daug energijos. Be to, lėktuvai skrenda dideliu greičiu, taigi kad ir aukštai ore, vis vien atsiranda didelis oro pasipriešinimas, kurį reikia įveikti, ir tam vėl reikia daug energijos.
Tiek automobiliai, tiek autobusai, tiek traukiniai tampa vis ekologiškesni, bet lėktuvų taršos taip paprastai nesumažinsi. Juk lėktuvas turi būti kuo mažesnis ir lengvesnis, kad galėtų skristi ekonomiškiau, tad įvairių „žalių“ technologijų ten nepridėsi. Oro transporto technologijos ir taip toli pažengusios“, - išaiškino S.
Transporto sektorius yra vienas pagrindinių oro taršos šaltinių visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Nors technologijos nuolat tobulėja ir ieškoma ekologiškesnių alternatyvų, transporto priemonių išmetami teršalai vis dar daro didelį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kurios transporto rūšys labiausiai prisideda prie aplinkos taršos, kokie yra pagrindiniai teršalai ir kokias priemones galima taikyti siekiant sumažinti neigiamą poveikį.
Nors automobilių skaičius keliuose yra didžiulis, oro transportas, ypač lėktuvai, dažnai laikomi vienais didžiausių teršėjų, ypač vertinant išmetamųjų dujų kiekį vienam keleiviui. Remiantis įvairiais skaičiavimais, vienas keleivis, skrisdamas lėktuvu, vidutiniškai prisideda prie 285 gramų CO2 emisijos vienam kilometrui. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei kitų transporto rūšių, pavyzdžiui, traukinių ar autobusų.
Lėktuvų išmetamosios dujos ne tik prisideda prie šiltnamio efekto, bet ir išskiria kitas kenksmingas medžiagas, tokias kaip azoto oksidai (NOx) ir kietosios dalelės. Šios medžiagos gali turėti neigiamą poveikį oro kokybei, ypač aplink oro uostus. Be to, lėktuvų skrydžiai aukštyje taip pat prisideda prie ozono sluoksnio ardymo.
Automobiliai: didžiausias bendras taršos šaltinis
Nepaisant didelės taršos vienam keleiviui, kurią sukuria oro transportas, automobiliai, dėl savo didelio skaičiaus ir kasdienio naudojimo, yra vienas didžiausių bendrų taršos šaltinių. Ypač didelę įtaką daro seni, dyzelinu varomi automobiliai, kurie išskiria didelius kiekius kietųjų dalelių ir azoto oksidų.
Vidaus degimo varikliai, naudojami automobiliuose, išskiria įvairius teršalus, įskaitant anglies monoksidą (CO), anglies dioksidą (CO2), azoto oksidus (NOx), angliavandenilius (HC) ir kietąsias daleles (PM). Šie teršalai prisideda prie smogo susidarymo, rūgščiųjų lietų ir kitų aplinkos problemų. Be to, jie gali sukelti kvėpavimo takų ligas, širdies ir kraujagyslių problemas ir kitus sveikatos sutrikimus.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, automobilių parkas yra senas, o tai reiškia, kad daugelis automobilių neatitinka naujausių aplinkosaugos standartų. Tai prisideda prie didesnės taršos, ypač didžiuosiuose miestuose, kur eismas yra intensyvus.
Autobusai, kaip ir automobiliai, naudoja vidaus degimo variklius ir išskiria panašius teršalus. Tačiau, jei autobusas yra pilnas keleivių, tarša vienam keleiviui gali būti mažesnė nei automobiliu, ypač jei automobilyje važiuoja tik vienas žmogus. Vis dėlto, seni autobusai, ypač tie, kurie varomi dyzelinu, gali būti dideli teršėjai.
Traukiniai, ypač elektriniai, laikomi viena ekologiškiausių transporto rūšių. Jų ratai rieda kietu paviršiumi, todėl pasipriešinimas riedėjimui yra mažas, o tai leidžia efektyviau naudoti energiją. Be to, elektriniai traukiniai neišskiria jokių teršalų į aplinką, jei elektra pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kaip pagaminama elektra, nes jei ji gaunama deginant iškastinį kurą, traukiniai vis tiek prisideda prie taršos.
Vandens transportas, toks kaip laivai ir keltai, taip pat gali būti didelis taršos šaltinis. Dideli laivai dažnai naudoja sunkius degalus, kurie išskiria didelius kiekius sieros oksidų (SOx) ir kietųjų dalelių. Šios medžiagos gali turėti neigiamą poveikį tiek oro, tiek vandens kokybei. Tačiau naujesni laivai naudoja švaresnius degalus ir technologijas, kurios padeda sumažinti taršą.
Taršos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai
Transporto priemonių išmetami teršalai daro didelį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Oro tarša prisideda prie klimato kaitos, smogo susidarymo, rūgščiųjų lietų ir kitų aplinkos problemų. Be to, ji gali sukelti kvėpavimo takų ligas, širdies ir kraujagyslių problemas, vėžį ir kitus sveikatos sutrikimus.
Kietosios dalelės, ypač smulkiosios dalelės (PM2.5), yra ypač pavojingos žmonių sveikatai. Jos gali prasiskverbti į plaučius ir kraują, sukeldamos įvairias ligas. Azoto oksidai (NOx) taip pat gali dirginti kvėpavimo takus ir padidinti jautrumą alergenams.
Didžiausias oro taršos poveikis juntamas urbanizuotose vietovėse, kur eismas yra intensyvus, o gyventojų tankumas didelis. Lietuvos didmiesčiai, tokie kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, susiduria su oro taršos problemomis, ypač šaltuoju metų laiku, kai padidėja kietųjų dalelių koncentracija ore.
Sprendimai: kaip sumažinti transporto taršą
Yra įvairių priemonių, kurias galima taikyti siekiant sumažinti transporto taršą. Šios priemonės apima technologinius sprendimus, politikos priemones ir individualius pasirinkimus.
Technologiniai sprendimai
- Elektrinės transporto priemonės: Elektriniai automobiliai, autobusai ir sunkvežimiai neišskiria jokių teršalų į aplinką, jei elektra pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Elektrinių transporto priemonių populiarumas nuolat auga, o jų kaina mažėja.
- Hibridinės transporto priemonės: Hibridiniai automobiliai naudoja tiek vidaus degimo variklį, tiek elektros variklį, todėl jie yra efektyvesni ir išskiria mažiau teršalų nei tradiciniai automobiliai.
- Vandenilinės transporto priemonės: Vandeniliniai automobiliai naudoja vandenilį kaip kurą ir išskiria tik vandenį. Ši technologija dar nėra plačiai paplitusi, bet turi didelį potencialą ateityje.
- Švaresni degalai: Naudojant švaresnius degalus, tokius kaip mažai sieros turintis dyzelinas ir biokuras, galima sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.
- Išmetamųjų dujų valymo technologijos: Katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai gali sumažinti teršalų kiekį, išmetamą iš vidaus degimo variklių.
Politikos priemonės
- Taršos mokesčiai: Apmokestinant taršias transporto priemones galima paskatinti žmones rinktis ekologiškesnes alternatyvas.
- Subsidijos: Subsidijuojant elektrines ir hibridines transporto priemones galima padaryti jas labiau prieinamas.
- Taršos zonos: Ribojant eismą taršioms transporto priemonėms tam tikrose zonose galima pagerinti oro kokybę.
- Viešojo transporto plėtra: Investuojant į viešojo transporto infrastruktūrą galima paskatinti žmones naudotis autobusais, traukiniais ir tramvajais, o ne automobiliais.
- Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra: Sukuriant saugias ir patogias sąlygas dviratininkams ir pėstiesiems galima paskatinti žmones rinktis šias transporto rūšis, o ne automobilius.
- Standartų griežtinimas: Griežtinant aplinkosaugos standartus naujoms transporto priemonėms galima priversti gamintojus gaminti ekologiškesnius automobilius.
Individualūs pasirinkimai
- Viešojo transporto naudojimas: Vietoj automobilio, kai įmanoma, naudotis viešuoju transportu.
- Dviračio naudojimas: Trumpesniems atstumams įveikti naudoti dviratį.
- Ėjimas pėsčiomis: Trumpesniems atstumams įveikti eiti pėsčiomis.
- Automobilio dalijimasis: Dalintis automobiliu su kolegomis ar kaimynais.
- Ekonomiškas vairavimas: Vairuoti ekonomiškai, vengti staigių pagreitėjimų ir stabdymų.
- Automobilio priežiūra: Reguliariai prižiūrėti automobilį, kad jis veiktų efektyviai ir išskirtų mažiau teršalų.
- Ekologiškesnio automobilio pasirinkimas: Rinktis ekologiškesnį automobilį, kai perkamas naujas automobilis.
Lietuvos situacija ir perspektyvos
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, transporto sektorius yra vienas didžiausių oro taršos šaltinių. Pagrindiniai teršalai yra kietosios dalelės, azoto oksidai ir anglies dioksidas. Didžiausią įtaką daro seni, dyzelinu varomi automobiliai ir intensyvus eismas didžiuosiuose miestuose.
Lietuvos vyriausybė įgyvendina įvairias priemones siekdama sumažinti transporto taršą, įskaitant subsidijas elektrinėms transporto priemonėms, taršos mokesčius ir viešojo transporto plėtrą. Taip pat skatinamas dviračių ir pėsčiųjų eismas, kuriant naujas dviračių takų ir pėsčiųjų zonų.
Ateityje tikimasi, kad elektrinių transporto priemonių populiarumas augs, o tai padės sumažinti transporto taršą. Taip pat svarbu investuoti į viešojo transporto infrastruktūrą ir skatinti žmones rinktis ekologiškesnes transporto rūšis.
Svarbu pabrėžti, kad kova su transporto tarša yra bendras visų atsakomybė. Technologiniai sprendimai, politikos priemonės ir individualūs pasirinkimai gali padėti sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir pagerinti žmonių sveikatą.
„O koks tavo CO2 pėdsakas?“: Kaip siekiama sumažinti bešeimininkių transporto priemonių skaičių?
tags: #kokia #transporto #priemone #daugiausia #tersia #aplinka