Turto sugadinimas ar sunaikinimas yra opi problema, kuri gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir teisinių pasekmių. Lietuvoje už tokio pobūdžio veiksmus numatyta tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Be to, svarbu žinoti apie galimybes apsidrausti nuo turto sugadinimo rizikos.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokia atsakomybė gresia už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą Lietuvoje, kokios yra administracinės ir baudžiamosios atsakomybės ribos, bei kaip veikia draudimo mechanizmai tokiose situacijose.
Baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą
Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą taikoma baudžiamoji atsakomybė - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Baudžiamojo kodekso straipsniai:
- 187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas. Objektas - nuosavybė. Dalykas - svetimas kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas.
- 188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo.
- 189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas.
Objektyvioji pusė: Veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Nusikaltimas gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu. Tai materiali nusikaltimo sudėtis, kur būtinuoju požymiu yra padariniai - turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Baigtinumas nustatomas nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe ar jis sugadinamas.
Subjektyvioji pusė: Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą galima esant tyčiai (tiesioginė ar netiesioginė). Motyvai gali būti įvairūs.
Kas laikoma turto sunaikinimu ir sugadinimu?
Sunaikinimas - tai tam tikras poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis nustoja egzistuoti, visiškai praranda savo vertę ar tampa netinkamas naudoti ar vartoti pagal paskirtį: sudeginimas, susprogdinimas, sudaužymas, išardymas, supjaustymas, suplėšymas, išpylimas, skerdimas, ištirpimas ir t. t. Sunaikintas turtas - tai turtas, kuris netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo negalima naudoti pagal funkcinę paskirtį.
Turto sugadinimas - tai tam tikras poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis tik iš dalies nuvertėja ar praranda savo naudingąsias savybes. Šie padariniai ir rodo veikos baigtumo momentą. Toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, pavyzdžiui: sudaužyti automobilio šviestuvai, sulaužytos namų durys.
Tiek sunaikinimas, tiek sugadinimas turi atitikti neteisėtumo požymį, nes gali būti atvejų, kai tai daroma savininkui leidus, vykdant teismo sprendimą, esant tam tikram ūkiniam poreikiui arba būtinajam reikalingumui ir pan.
Turto sunaikinimas ar sugadinimas kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra numatytas ir kitose nusikalstamose veikose, kuriomis kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į visuomenės saugumą, viešąją tvarką bei dorovę.
BK yra numatyti šie nusikaltimai, kurių sudėtys realizuojamos tyčia sunaikinant ar sugadinant turtą: turto prievartavimas (181 str.), viešosios tvarkos pažeidimas (284 str. 1 d.), riaušės (283 str.), teroro aktas (250 str.), eismo saugumo taisyklių pažeidimas (281 str.).
Tais atvejais, kai turto sunaikinimas ar sugadinimas buvo vien tik šių nusikalstamų veikų padarymo būdas ar padarinys, veika paprastai nekvalifikuojama pagal BK 187 ar 188 straipsnį.
Sunaikintas turtas - tai turtas, kuris netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo negalima naudoti pagal funkcinę paskirtį: fiziškai sunaikinamas (sudeginamas); praranda vartojamąsias savybes (maisto produktai); lieka tik turto dalis (po gaisro - pamatai); nors ir nepažeidžiamas - nustoja egzistuoti kaip turtas.
Tačiau, nuosavo turto sunaikinimas ir sugadinimas nekvalifikuotinas pagal BK 187, 188 straipsnius, tačiau tam tikrais atvejais gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal kitą BK straipsnį, pavyzdžiui, už viešosios tvarkos pažeidimą.
Administracinė atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą
Administracinė atsakomybė numatyta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 115 straipsnį. Pagal šį straipsnį, už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta administracinė atsakomybė.
Visais atvejais dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo turi būti nukentėjusio asmens skundas registruotas policijoje. Tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena, siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.
Statistika
Širvintų rajono policijos komisariato duomenimis:
| Metai | Pradėta ANK teisenų (pagal 115 str.) | Surašyta protokolų | Teisenos dėl apgadintų automobilių | Nustatyti pažeidėjai |
|---|---|---|---|---|
| 2018 | 12 | 5 | 4 | 2 |
| 2019 (iki birželio 1 d.) | 8 | 3 | 0 | - |
Žalos atlyginimas už sugadintą turtą
Kiekvienu turto sugadinimo atveju kreipiamasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tam, kad už žalą atsakingi asmenys būtų surasti, prisiimtų atsakomybę ir atlygintų žalą.
Konteinerių niokojimas ir atsakomybė
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) susiduria su atliekų konteinerių niokojimo problema. Nuo 2020 m. pradžios dėl konteinerių suniokojimo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras į teisėsaugą kreipėsi 41 kartą. Per šį laikotarpį buvo fiksuoti 37 sudeginimo atvejai, 1 susprogdinimas, 2 konteinerių korpuso sulaužymo atvejai ir 1 tyčinio maišo supjaustymo atvejis. Dėl neatsakingai gyventojų išmetamų atliekų - tepalų, skysčių, lakštinio stiklo ar statybinių atliekų - per metus sugadinama vidutiniškai 30 pusiau požeminių atliekų konteinerių.
Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą taikoma baudžiamoji atsakomybė - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
„Galvojimas, kad sudegė ne mano, o kažkieno konteineris - klaidingas, nes nenustačius už tokį sudeginimą atsakingo asmens, finansiniai nuostoliai, patirti už atliekų konteinerių sutvarkymą ar pakeitimą, gula ant mūsų visų - rinkliavos mokėtojų - pečių, tad visi tampame už tai atsakingi“ - įvertindamas nuostolių dydžius, sako T. Vaitkevičius.
Labai kviečiame visus, kurie pastebi vandalizmo atvejus, pranešti mums arba policijai.
Aikštelėse įrengti pusiau požeminiai konteineriai ne tik gerina estetinį miesto kraštovaizdį, bet ir yra 5 kartus talpesni nei įprastiniai konteineriai.
Draudimo aspektai
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.
Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
