Vairavimas su mechanine pavarų dėže suteikia vairuotojui didesnę kontrolę ir ryšį su transporto priemone, tačiau netinkamas pavarų perjungimas gali ne tik lemti didesnes degalų sąnaudas, bet ir kenkti automobilio komponentams. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kada ir kaip tinkamai jungti pavaras, siekiant maksimalaus efektyvumo ir saugumo.
Ekonomiško vairavimo principai ir pavarų jungimas
Vairavimo ekspertai pažymi, kad mažiausios degalų sąnaudos yra tuomet, kai pavara įjungta, tačiau nespaudžiamas akceleratoriaus pedalas. Taip yra todėl, kad nutraukiamas degalų tiekimas, o variklis veikia tik kaip oro siurblys. Tokiu atveju momentinių degalų sąnaudų indikatorius rodo nulį. Geriausia stabdyti varikliu.
Ekonomiško vairavimo entuziastas ir nuolatinis ekoralių dalyvis Artūras Žukas pasakojo, kad stebint aplinką ir pagal aplinkybes žeminant pavaras visą miestą galima įveikti nenaudojant stabdžių. Tai daryti reikia nuosekliai - pernelyg skubant jungti žemesnę pavarą greitis ims sparčiai kristi. Tipinė situacija - degantis raudonas šviesoforo signalas. Vienas vairuotojas gali įjungti laisvą pavarą ir nuriedėti iki pat sankryžos, kur jau bus priverstas sustoti. Tuo metu nuosekliai stabdydamas varikliu keičiantis šviesoforo signalams jis vis dar judėtų.
„Sustojęs sukauptą energiją paverti šilumą, dar daugiau jos reikia sunaudoti pajudant iš vietos“, - kalbėjo A. Žukas. Žeminant pavaras reikia stebėti, kad variklio sūkiai nenukristų pernelyg žemai (daugeliui automobilių tai yra 1100-1200 aps./min.). Priešingu atveju palaikant motoro veikimą bus atnaujintas degalų tiekimas.
Ekonomiško vairavimo treneris Artūras Pakėnas sakė, kad taupaus važiavimo stiliaus pagrindas yra mokėjimas „taisyklingai pariedėti“ - netapti kliūtimi mieste, tačiau išnaudoti inerciją. Realiomis sąlygomis tai yra daroma įvairiais metodais - tiek riedant laisva pavara, tiek ir su įjungta. „Reikėtų prisiminti važiavimą dviračiu. Mes juk neminame nuolatos, o tik tiek, kad palaikytume norimą greitį. Kai tik pajuntame, kad inercijos jau pakanka ir pasieksime norimą vietą - nustojame minti. Tačiau neriedame labai lėtai, nes galime nugriūti“, - komentavo pašnekovas. Tokį važiavimą dviračiu pavertę automobilio vairavimo įgūdžiais, anot A. Pakėno, taptume ekonomiško vairavimo ekspertais.
Anot A. Žuko, neutralios padėties išnaudojimas pasiteisina kalvotose užmiesčio vietovėse. Dėl mažesnių mechaninių nuostolių riedant ilga nuokalne laisva pavara galima įgyti didesnį greitį. Naujesniuose automobiliuose tuomet bus rodomos valandinės degalų sąnaudos. Ekonomiškiems dyzeliniams modeliams jos nėra didelės ir siekia 0,4-0,5 l/val. Tuo metu miesto gatvėse, kur vairuotojui nuolatos reikia įvertinti artimiausią posūkį, sankryžą, pėsčiųjų perėją, ar tiesiog kelyje pasitaikiusią kliūtį, tai yra sunkiai pritaikoma.
Pagal saugaus eismo reikalavimus laisva pavara važiuoti leidžiama tik tiesiojoje lygiu keliu. Važiuojant nuokalne arba įveikiant posūkį to daryti nerekomenduojama. B kategorijos praktinį egzaminą „Regitroje“ laikantiems vairuotojams laisva pavara važiuoti leidžiama ne ilgiau kaip tris sekundes. Kitu atveju fiksuojama nekritinė klaida.
Tinkamas pavarų perjungimo laikas ir variklio sūkiai
Daugumoje standartinių benzinu varomų automobilių idealus pavarų perjungimas vyksta tarp 2 500 ir 3 000 aps./min. Šiame diapazone variklis dirba efektyviai, neperkraudamas variklio. Kiekvienas pavarų perjungimas daro įtaką variklio darbo intensyvumui. Apskritai, kuo aukštesnę pavarą galite išlaikyti važiuodami stabiliu greičiu, tuo geresnės degalų sąnaudos.
Viena iš dažniausių vairuotojų, besirūpinančių degalų sąnaudomis, klaidų yra per ankstyvas pavarų perjungimas, tarkime, esant 1 500 aps./min., siekiant išlaikyti mažą variklio sūkių dažnį. Nors tai gali atrodyti ekonomiška, iš tikrųjų tai gali pakenkti degalų ekonomijai.
Apsukos 2, 3, 4 bėgiams nesportuojant ir neperkraunant variklio per mažomis apsukomis turėtų būti tarp 2000 ir 3000. Pirmoji pavara reikalinga pirmiesiems keliems metrams nuvažiuoti, o perkopus maždaug 50 km/val. reikėtų pereiti prie aukštesnės pavaros.
Dėl dyzelinių automobilių specifikos, kiekvienam bėgiui galima drąsiai numesti po 10 km/val. Ketvirtu arba penktu bėgiu važiuojant į statų kalną 2000 aps./min. gali būti mažoka. Prie 110 km/val. 3100 aps./min. yra visiškai normalu.
Kai kurių vairuotojų nuomone, 5-a pavara dyzeliui galima perjungti prie 70 km/h. Lygioje vietoje drąsiai galima jungti 5 pavarą ir važiuojant 60 km/h. Tačiau, jei jau išvažiavai į lygų užmiesčio kelią, tikrai nevažiuoji 50 ar 60 km/val. Aiškiau sakant, galima važiuoti 90 km/val 5 bėgiu, prieš gyvenvietę numetus gazą ir pravažiuojant tuo 5 bėgiu 50 km/val.
Optimalios apsukos dyzeliams yra apie 2000 RPM + 5%. Tuomet ir trauka normali, ir kuras tauposi. Dyzelis turi dirbti "ant itempimo", nes didelės apsukos jam tikrai kenkia. Jei kalbam apie žemesnes pavaras, tai jaučiasi, kad pvz. 3, 4 bėgiu ir 1,8 apsukų atrodo yra labai optimalu. 2 bėgiu jau gal netgi per daug 1,8 apsukų. 5, 6 bėgiai panašiai - norisi apie 2000 rpm ar kiek daugiau laikyt.
Optmaliausios apsukos dyzeliams yra 2000RPM+5%. Ir trauka normali ir kuras tauposi. Ir dar, dyzelis turi dirbti "ant itempimo", nes dideles apsukos jam tikrai kenkia. Pritariu Aviko, apsukos važiuojant dyzelinu turi būti apie apie 2000 rpm. Jei kalbam apie žemesnes pavaras tai jaučiasi, kad pvz 3,4 begiu ir 1,8 apsuku atrodo yra labai optimalu. 2 begiu jau gal netgi per daug 1,8 apsuku. 5,6 begiai panasiai norisi apie 2000 rpm ar kiek daugiau laikyt.
Kai kurie gamintojai sumontuoja pavaros įjungimo indikatorių, rodantį, kada reikia jungti aukštesnę ar žemesnę pavarą. Važiuojant lygiu keliu prie 100-105 km/h tokia rodyklė gali signalizuoti, kad reikia jungti aukštesnę pavarą.
Variklio galia ir sukimo momentas priklauso nuo alkūninio veleno apsisukimų per minutę skaičiaus. Didžiausia galia pasiekiama, kai apsisukimų skaičius yra maždaug 6-7% mažesnis už leistinąjį. Per dideli variklio apsisukimai yra žalingi.
Pavaras perjungiančios klaidos ir jų prevencija
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti efektyviai ir saugiai, svarbu vengti šių klaidų.
Vairuotojai kartais laiko ranką ant pavarų perjungimo svirties. Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama, nes gali sukelti vibraciją ir greičiau paveikti pavarų perjungimo mechanizmą.
Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį veiksmą, pavarų dėžė gali sugesti.
Dažna vairuotojų klaida yra stovėjimas su įjungta pavara. Tuo metu yra nuspausta sankaba ir dažnai paliekama įjungta pirma pavara. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara (pvz., pirma arba bet kuria kita pavara), kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai.
Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
Jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukšdami - kai kurias praleisti.
Geriausia praktika stovint su mechanine greičių dėže yra jungti laisvą (neutralią) pavarą ir nuspausti stabdžio pedalą. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus.
Stovint trumpai (pvz., prie šviesoforo): palikite svirtį padėtyje „N“, bet laikykite stabdžio pedalą nuspaustą. Stovint ilgesnį laiką (pvz., automobilių aikštelėje ar kieme): Įjunkite rankinį stabdį - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą.
Kada jungti 6 pavarą?
Ar galima jungti 5 pavarą, važiuojant 60 km/h? Lygioje vietoje drąsiai. Jei klystate, kolegos, pataisykite. Aukštesnė pavara turi būti įjungiama pirmai progai pasitaikius. Tačiau, jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą.
Jei važiuojate pastoviu greičiu, šeštą pavarą jungiu ir prie 90 km/h, dyzeliui nereikia didelių apsukų, kad gerai teptųsi. Vairavau 110 km/h įjungęs šeštą bėgelį, kompas patenkintas, mašina traukia, sąnaudų vidurkis 5-5,5 L. Dabar ta pačia trasa važiuoju 110 km/h penktu bėgeliu, kompas blaskosi, tai prašo jungti šeštą, tai į kalną lipant, kaip ir nereikia.
Pritariu Arunui, 6 pavarą jungiu, kai greitis ne mažiau kaip 100 km/h ir lygus kelias. Vairavau 110 Km/h įsijungęs šeštą bėgelį, kompas patenkintas, mašina traukia sąnaudų vidurkis 5-5,5L. Dabar ta pati trasa važiuoju 110 Km/h penktu bėgeliu, kompas blaskosi, tai prašo jungti šeštą, tai į kalną lipant, kaip ir nereikia. Bet nekreipiu dėmesio ir važiuoju penktu. Vidurkis toje pačioje trasoje 4,5-5L.
Be to, manau, kad esant dideliam sukimo momentui (nesvarbu benzinas ar dyzelis), nekenkia ir didesnis tepalo spaudimas. Todėl stengiuosi laikyti virš 2000 RPM. Žinoma, prie tokių apsukų turbina daugiau sukasi, bet nežinau ar tai labai įtakoja jos ilgaamžiškumą.
Kaip vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže per 1 minutę + išsamūs patarimai ir nesėkmės
Bendra išvada tokia: tiek per maži, tiek ir per dideli variklio apsisukimai, palyginus su gamyklos instrukcijoje nurodytais, yra žalingi. Pajudant iš vietos slidžiu keliu, svarbiausia yra neleisti ratams per daug slysti. Vadinasi, pradedame važiuoti mažesniais variklio apsisukimais ir labai švelniai atleidžiame sankabą. Labai slidžios dangos kelyje visa tai turime atlikti dar švelniau.