Sankryžos - tai vietos, kur dažniausiai kyla eismo įvykiai, todėl itin svarbu suprasti kelių eismo taisykles ir teisingai nustatyti pirmumo teisę.
Sankryžų tipai ir jų ypatumai
Sankryža - tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžos taip pat gali būti skirtingo lygio.
Lygiareikšmė sankryža
Tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Tokiose sankryžose reikia vadovautis vadinamąja dešinės pusės taisykle: jei privažiavus prie sankryžos, iš dešinės esančiame kelyje stovi automobilis, važiuoti negalite.
Pateikiame keletą situacijų:
- Važiuojate tiesiai ir turite kliūtį iš dešinės (kelyje, esančiame jūsų dešinėje, stovi transporto priemonė).
- Važiuojate į dešinę ir turite kliūtį iš dešinės.
- Važiuojate į kairę ir turite kliūtį iš dešinės.
- Važiuojate į kairę, neturite kliūties iš dešinės, bet turite kliūtį iš priekio. Tokiu atveju reikia įvažiuoti į sankryžą ir atsistoti jos viduryje taip, kad netrukdytumėte pravažiuoti iš priekio atvažiuojantiems automobiliams.
Nelygiareikšmė sankryža
Tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai paženklinti pirmumo ženklais ir (arba) šių kelių danga yra skirtinga. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, tos pačios reikšmės keliu (pagrindiniu/šalutiniu) važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Tai reiškia, jog vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms iš dešinės pusės.
Svarbu! Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu!
Reguliuojamos sankryžos
Vairuotojai, važiuodami per sankryžas, turi būti itin atidūs, net jei jos reguliuojamos šviesoforu. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
Pagal KET 163.1 punktą apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams. Išimtis. Apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju - kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.
Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos.
Žiedinės sankryžos
Žiedinės sankryžos yra saugesnės nei keturšalės, nes jose nėra kairiojo posūkio manevro ir tikimybės susidurti su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone. Važiavimo greitis žiedinėse sankryžose yra nedidelis.
Dažniausiai įvažiavimai į žiedines sankryžas yra pažymėti kelio ženklais Nr. 203 „Duoti kelią“ arba Nr. 204 „Stop“. Tačiau gali būti situacijų, kai įvažiavimas į žiedinę sankryžą yra pažymėtas kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ arba nėra pažymėtas jokiu pirmenybę nurodančiu kelio ženklu. Šiais atvejais pirmumą turi transporto priemonės įvažiuojančios į žiedinę sankryžą.
Įvažiuojant į žiedinę sankryžą svarbu pasirinkti teisingą eismo juostą. Iš pirmos važiuojame į pirmą, iš antros - į antrą arba trečią eismo juostą. Posūkio signalai nerodomi įvažiuojant į žiedinę sankryžą, o prieš išvažiuojant iš jos - būtini.
Klaidos sankryžose ir kaip jų išvengti
Labai dažna klaida, ypač pastebima piko metu, kai judant spūstyje sustojama pėsčiųjų perėjose arba sankryžose. Vairuotojai įvažiuoja į sankryžą, kai už jos yra susidariusi eismo spūstis, manydami, jog taip greičiau ją pravažiuos, tačiau tai yra netiesa.
Nepriklausomai nuo to, ar važiuojamoji dalis yra pažymėta geltonomis linijomis ar ne - draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, kai sankryžoje ar už jos yra kliūtis (KET 160 p.). Šis reikalavimas netaikomas vairuotojams, kurie sankryžoje suka į kairę.
Į geltonomis linijomis pažymėtą sankryžos plotą draudžiama įvažiuoti ir jame sustoti, išskyrus tuos atvejius, kai sankryžoje reikia pasukti į kairę (KET 3 pr. I d.).
Neretai sankryžose kyla eismo įvykiai, kai viena transporto priemonė įvažiuoja į sankryžą neįsitikinusi, kad spės baigti manevrą, o kita transporto priemonė, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, pradeda važiuoti ir neduoda kelio pabaigti išvažiuoti iš sankryžos.
Būtina atidžiai įvertinti, ar saugu kirsti sankryžą, įvažiuoti tiek, kad būtų pakankamas matomumas apžvelgti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Dar viena svarbi taisyklė - neužblokuokite eismo sankryžoje. Važiuokite į sankryžą tik tada, jei ji yra laisva, arba jei galima stabtelėti niekam netrukdant jos viduryje.
Sankryžoje sukant į kairę ar į dešinę, svarbu pasirinkti tinkamą eismo juostą prieš manevrą, atliekant jį ir po jo bei netrukdyti ir nesukelti pavojaus greta važiuojančiai transporto priemonei. Tai labai aktualu atliekant posūkį, kuomet kelio ženklai ar ženklinimas leidžia atlikti šį manevrą iš dviejų eismo juostų.
Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas.
Artėjant prie sankryžos, kurioje jūs turite pirmumo teisę, reikia pagal aplinkybes sumažinti greitį. Tai svarbu tam, kad jus pastebėtų kiti eismo dalyviai, turintys jus praleisti. O šalutiniu keliu artėti prie sankryžos reikia taip, kad pirmumo teisę turinčiam vairuotojui nekiltų abejonių, ar jis bus praleistas. Prie sankryžos reikia artėti ir per ją važiuoti atsakingai ir saugiu greičiu.
Maršrutas X39 Ar saugiai pravažiuosite šias sankryžas?
Eismo įvykio deklaracija (EĮD) ir jos pildymas
Daugybė žmonių bent kartą gyvenime yra sukėlę eismo įvykį arba į jį patekę. Tuo metu, net jei nėra sužeistų asmenų, gali ištikti nemenkas stresas. Šioje suirutėje dažnas padaro tokių klaidų, po kurių gali tekti ne tik patiems be kaltės susimokėti už sugadintų mašinos dalių taisymą, bet ir turėti kur kas rimtesnių nemalonumų.
Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma atvejais, kai nėra žuvusių ar sužeistų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai: fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD arba situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją.
Neužužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlygintina.
Specialisto teigimu, atsitikus eismo įvykiui, nuo pat pirmos minutės rekomenduotina viską fotografuoti, ne tik eismo įvykyje dalyvavusias TP (sugadinimus, valst. numerį), bet ir kito vairuotojo dokumentus, TP dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą.
Deja, tačiau pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai EĮD pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Anot pašnekovo, pildant elektroninę EĮD yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai.
Draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie eismo įvykį, imasi eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Kaltininkui neteikiant pranešimo apie eismo įvykį, informacijos, kuri gali būti reikšminga objektyviai įvertinant eismo įvykio aplinkybes, žalos administravimo procesas bei nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimas gali užtrukti.
Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas. Be to, galimas atvejis, kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio. Tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD, tiesiog abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę.
Pasitaiko atvejų, kai elektroninė EĮD pildoma ne naudojantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sukurta programėle draudimoįvykiai.lt, bet pasirenkant kitas internete elektroninės EĮD pildymui skirtas programėles. Fiksuojant EĮD ne per Biuro programėlę, padidėja klaidos tikimybė.
Jei eismo įvykis sukeltas su TP junginiu ir eismo įvykio metu šio TP junginio velkamosios dalies - priekaba ar puspriekabė - neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) TP duomenis - markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis, nes sujungtų TP atveju dėl žalos atlyginimo atsakinga yra velkančiosios (tempiančiosios) TP draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta.
Pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino.
