C6
Menu

Aušinimo sistemos paskirtis ir veikimas

Variklio aušinimo sistemos paskirtis yra palaikyti automobilio varikliui optimalų darbo temperatūrinį režimą. Veikiantis vidaus degimo variklis pagamina daug energijos, tačiau tik nedidelė jos dalis, apie 35 proc., paverčiama energija, kuri išjudina transporto priemonę. Likusi dalis yra šiluma, kurią reikia sumaniai išsklaidyti, kad variklis neužsikurtų. Už tai atsakinga aušinimo sistema, kurioje naudojami specialiai paruošti aušinimo skysčiai, užtikrinantys tinkamus temperatūros parametrus.

Uždaro priverstinio skysčio aušinimo sistemą sudaro bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, skysčio siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai. Skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai. Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys.

Radiatorius aušina variklyje įkaitusį skystį ir atiduoda šilumą į aplinką. Ji sudaro viršutinis ir apatinis bakeliai, atraminėmis plokštelėmis sujungti su šerdimi. Viršutiniame bakelyje yra įpylimo anga su dangteliu. Prie jo pritvirtintas jungiamasis vamzdis, pro kurį skystis iš termostato korpuso teka į radiatorių. Vamzdeliu iš radiatoriaus išeina garai. Prie apatinio bakelio pritvirtintas jungiamasis vamzdis skysčiui iš radiatoriaus į siurblį tiekti ir išleidimo čiaupas. Viršutiniai ir apatiniai radiatoriaus bakeliai ir atraminės plokštės, kurios juos sutvirtina, dažniausiai liejami iš ketaus arba štampuojami iš žalvario. Radiatorius yra bene pagrindinė automobilio aušinimo sistemos dalis. Automobiliui judant, tarp radiatoriaus grotelių susidaro oro srautas. Jei šio srauto nepakanka perteklinei šilumai atiduoti (pvz., automobiliui stovint, judant miesto spūstyse arba esant aukštai aplinkos temperatūrai), ventiliatorius sukuria papildomą oro srautą.

Ventiliatorius traukia orą pro radiatorių. Variklio ašinį ventiliatorių sudaro sparnuote ir stebulė su pavaros skriemuliu.

Į aušinimo skysčio cirkuliacijos grandinę yra įjungtas salono šildytuvas. Jo veikimo principas yra analogiškas radiatoriaus veikimo principui, bet jo paskirtis yra atvirkštinė - per jį pereinantis oro srautas yra pašildomas ir nukreipiamas į automobilio saloną.

Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skydelyje. Temperatūros jutiklis yra skirtas informacijai apie variklio temperatūrą į prietaisų skydelį tiekti. Temperatūros jutiklis yra daugiafunkcis. Jis ne tik informuoja vairuotoją apie variklio temperatūrą, bet ir kontaktais maitinimo sistemos valdymo blokui siunčia informaciją apie variklio temperatūrą. Varikliuose temperatūra kontroliuojama termometru ir kontrolinė lempute. Termometras rodo aušinamojo skysčio temperatūrą. Kontrolinė lemputė įsijungia aušinamojo skysčio temperatūrai viršijus didžiausiąją leistiną. Priklausomai nuo aušinamojo skysčio temperatūros, šiluminis jungiklis sistemose su elektrine pavara įjungia ir išjungia ventiliatorių.

Schema variklio aušinimo sistemos

Aušinimo skystis

Aušinimo skystis yra vienas svarbiausių automobilių skysčių - be jo automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Aušinimo skysčio, naudojamo automobilių varikliams aušinti, tekantį variklio cilindrų bloko, galvutės ir radiatoriaus kanalais, dažniausiai sudaro etilenglikolio vandens tirpalas, kuris, lyginant su paprastu vandeniu, pasižymi aukštesne virimo temperatūra ir žemesne užšalimo temperatūra. Geras aušinimo skystis pasižymėti bent keletu svarbių savybių, viena jų - aušinimo sistemoje esančių elementų apsauga nuo korozijos pažeidimų.

Kaip žinoma iš fizikos, kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikšmė. Savaime suprantama, kad didėjant virimo temperatūros reikšmei, mažėja paties virimo proceso atsiradimo galimybė. Automobilių radiatoriai konstruojami taip, kad net sunkiausiomis eksploatacinėmis sąlygomis galėtų išlaikyti aušinimo skysčio temperatūrą žemesnę už jo virimo temperatūrą.

Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilengliukolis. Ar prietaisas teisingai matuoja galima patikrinti destiliuotu vandeniu. Tikrinimas vyksta pagal aukščiau pateiktą matavimo aprašymą. Tam, kad patikrinti kamštį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamščių tipui, skirti adapteriai. Tikrinamas kamštis nusukamas nuo išsiplėtimo indo ir užsukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro šaltiniu. Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vožtuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl užsidaro t.y. palaiko pastovų slėgį.

Antifrizas - medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą.

Pasak ekspertų, moderniausiuose ir technologiškai pažangiausiuose aušinimo skysčiuose yra naudojamos organinių priedų technologijos, kitaip, specialūs organiniai korozijos inhibitoriai (OAT). Šių inhibitorių selektyvus ir vietinis veikimas turi milžiniškų privalumų. Pagrindinis iš jų - gerokai pailgėja OAT skysčių eksploatavimo laikas, t.y., 5-6 metai arba 250 000 km keleivinėms transporto priemonėms ir 650 000 km sunkvežimiams. Štai kodėl šios klasės organiniai skysčiai žymimi kaip ilgaamžiai. Palyginus su įprastinėmis technologijomis, aušinimo sistemos apsauga nuo korozijos yra 2-3 kartus ilgesnė. Svarbu ir tai, kad skysčiai, kurių sudėtyje yra OAT, nesudaro pasyvaus sluoksnio, kuris pablogina šilumos perdavimą.

Skirtingų aušinimo skysčių sudėtis

Gedimai ir jų priežastys

Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šios priežastys yra gerai žinomos, tačiau, kai kurios jų, iš pirmo žvilgsnio atrodančios nereikšmingos, taip pat gali turėti įtakos į automobilio variklio darbinės temperatūros padidėjimą.

Dažniausios aušinimo skysčio prasisunkimo priežastys yra netinkamo skysčio naudojimas aušinimo sistemoje arba užterštas bei ne laiku keičiamas aušinimo skystis. Senesnės konstrukcijos varikliuose nešvarumų atsiradimas tiesiogiai priklauso ir nuo variklio cilindrų galvutės tarpinės sandarumo. Dėl išmetamų dujų patekimo į aušinimo sistemą keičiasi aušinimo skysčio cheminė struktūra ir jo savybės aušinant.

Mažiausiai atsparus gedimams aušinimo sistemos elementas - tai aušinimo skysčio siurblys. Greičiausiai nusidėvi jo ašies guoliai, todėl atsiranda papildomas triukšmas ir aušinimo skysčio prasisunkimų. Aušinimo skysčio siurblio guolių ilgaamžiškumui didelę reikšmę turi tinkamas jo sumontavimas bei pavaros diržo įtempimas. Aušinimo skysčio prasisunkimą gali sukelti ne tik guolių nusidėvėjimas, bet ir riebokšlių nusidėvėjimas arba pažeidimas, kuris taip pat priklauso nuo aušinimo skysčio kokybės. Aušinimo skysčio užterštumas pagreitina riebokšlių nusidėvėjimą ir jų dilimą. Senesniuose varikliuose, kuriuos naudojant daug nuvažiuota (didelė rida), aušinimo skysčio kokybė gali suprastėti dėl cilindrų galvutės tarpinės pažeidimo ir karštų išmetamųjų dujų patekimo į aušinimo sistemą. Rezultatas - aušinimo skysčio cheminės sudėties pasikeitimas ir intensyvus užterštumas. Rečiau aušinimo skystyje pasitaiko pašalinių daiktų, pvz., smulkių siurblio mentelių arba radiatoriaus detalių nuolaužų.

Radiatorių gedimai paprastai yra mechaniniai. Dėl gedimų prarandamas radiatorių sandarumas ir prasisunkia aušinimo skystis. Radiatoriaus eksploatavimo laikas yra labai ilgas ir paprastai būna kur kas ilgesnis nei daugelio kitų automobilio elementų. Siekiant išlaikyti jo gerą būklę, būtina naudoti tik aukštos kokybės, nuo korozijos apsaugančius aušinimo skysčius. Deja, dauguma pigių skysčių neatitinka nustatytų kokybės standartų ir sukelia didesnę aušinimo sistemos elementų koroziją bei laipsnišką jos užsikimšimą.

Dar vienas labai svarbus automobilio aušinimo sistemos komponentas - termostatas. Jei termostatas sugenda, tuomet galimi keli scenarijai: variklis neįšyla iki reikiamos temperatūros, dėl ko padidėja degalų sąnaudos, automobilio vidus neįšyla. Kitas variantas - variklio temperatūra viršija normas, o variklis ima staigiai kaisti. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl genda termostatas, tai netinkamo aušinimo skysčio naudojimas.

Kaip pastebėti, kad sugedo termostatas? Visų pirma - pakinta automobilio darbinė temperatūra, ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais, pirmasis tai toks, kai temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas. Antrasis variantas, kai sugenda termostatas, variklis pradeda kaisti ir jis gali perkaisti.

Laiku nepastebėjus, variklio temperatūros padidėjimo labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais, variklio remontas neišvengiamas. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje.

Pažeistos tarpinės požymiai

Diagnostika ir priežiūra

Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo, t. y. neturi susisiekimo su atmosfera. Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušinimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo.

Nuosekliai diagnozuojant aušinimo sistemą, sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Šiam tiklui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris. Įvairioje techninėje literatūroje šis testeris dar gali būti vadinamas CO2 pralaidumo testeriu. Esmė šio testo sudaro tai, kad jo metu aušinimo sistemoje yra aptinkamas CO2, kas rodo, kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari. Šis testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą.

Dar vienas prietaisas, kuris naudojamas aušinimo sistemos aptarnavimui, yra prietaisas, skirtas aušinimo sistemos užpildymui aušinimo skysčiu. Vienas tokių prietaisų parodytas 13 pav. Šis prietaisas yra firmos „Leitenberger GmbH“ gamybos ir sutrumpintai vadinamas KVB 01. Prietaiso pajungimas prie aušinimo sistemos išsiplėtimo indo atliekamas adapteriu.

Kaip taisyklė, kamštis turi slėgio vožtuvą, kurio neteisingas funkcionavimas taip pat gali sukelti variklio temperatūros didėjimą. Daugelyje automobilių, gamintojai ant paties kamščio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas. Pavyzdžiui: japoniškiems automobiliams šis atsidarymo slėgis svyruoja nuo 0,9 iki 1,2 bar. Tuo tarpu, kai kurių Audi automobilių atsidarymo slėgis yra 1,3-1,5 bar. Jeigu ant kamščio nėra nurodytas vožtuvo atsidarymo slėgis, tada šio parametro reikia ieškoti šio automobilio techninėse sąlygose.

Aušinimo sistemos remontas Vilniuje

Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai būna patikrinami ventiliatoriaus pavaros diržai, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės, išvalomi radiatoriai. Apžiūrimos, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis. Skysčio keitimas: laikui bėgant, etilenglikolio tirpalas praranda savo savybes ir yra užteršiamas, dėl to jo virimo temperatūra mažėja. Tam, kad būtų išlaikyta gera tiek radiatorių, tiek kitų aušinimo sistemos elementų bei paties variklio būklė, būtina periodiškai keisti aušinimo skystį pagal jo gamintojo nurodytą laikotarpį. Paprastai tai laikotarpis, ne trumpesnis nei treji metai. Dėl nereguliaraus arba pavėluoto aušinimo skysčio keitimo gali užsikimšti radiatoriaus vamzdeliai. Užsikimšus vamzdeliams, radiatorius praranda savo funkcionalumą ir nebeaušina skysčio tiek, kiek reikėtų, o tai veda prie variklio perkaitimo.

Vis tiek, kas gali parodyti, jog aušinimo skysčio siurblys sugedo? Yra keletas požymių, kurie rodo, jog siurblys veikia netinkamai. Vienas iš jų - aušinimo skystis pasiekia arba per aukštą, arba per žemą temperatūrą. Tokie nuokrypiai daro žalą ne tik visai aušinimo sistemai, bet ir varikliui. Kitas požymis, jog vandens siurblys sugedo - aušinimo skysčio bala po automobiliu. Greičiausiai to priežastis yra nesandarus vandens siurblio tarpiklis, kurį būtina pakeisti. Dar vienas sugedusio vandens siurblio požymis - keistas garsas, sklindantis iš tos vietos, kur yra siurblys.

Tinkamai prižiūrima ir laiku aptarnaujama aušinimo sistema užtikrina ilgą ir patikimą automobilio variklio tarnavimo laiką.

tags: #kuris #skystis #naudojanas #variklio #ausinimo #sistema