Ar kada buvote patekę į situaciją, kai paprašote kaimyno pripūsti jūsų automobilio padangas, o kai jis paklausia „iki kiek pūsti?“ nežinote, ką atsakyti? Į panašią situaciją galite papulti ir nuvykę prie oro kompresoriaus degalinėje. Jeigu norite greitai sužinoti jūsų automobilio optimalų padangų slėgį, jūsų negaišinsime - tai jau yra apskaičiavęs automobilio gamintojas.
Oro slėgis padangose yra oro kiekis, esantis padangos viduje, matuojamas barais arba psi (svarais kvadratiniame colyje). Per mažas oro slėgis lemia greitesnį padangų dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas ir prastesnį automobilio valdymą. Tuo tarpu per didelis oro slėgis sumažina padangos kontaktą su keliu, dėl to blogėja sukibimas ir didėja avarijų rizika.
Šiuo straipsniu „Gpadangos“ komanda informuoja klientus apie tinkamo oro slėgio padangose svarbą, padėdama išvengti dažniausiai pasitaikančių problemų - per ankstyvo padangų dėvėjimosi, blogesnio automobilio valdymo ir padidėjusių kuro sąnaudų.
Kaip nustatyti tinkamą padangų slėgį?
Paprasčiausias būdas sužinoti optimalų automobilio padangų slėgį yra vadovautis gamintojo pateikta informacija, kuri dažniausiai nurodoma vidinėje degalų bako dangtelio pusėje, vairuotojo pusės statramsčio lipduke arba automobilio naudotojo instrukcijoje. Kai kuriose šalyse padangų slėgis matuojamas PSI, tačiau Lietuvoje dažniausiai naudojamas barų (BAR) matavimo vienetas. Atkreipkite dėmesį į nurodyto slėgio matavimo vienetus.
Norint tiksliai pamatuoti oro slėgį padangose, naudojamas slėgio matuoklis (manometras). Atsukite vožtuvo dangtelį ir tvirtai uždėkite matuoklį ant vožtuvo, kad neišeitų oras. Nuskaitykite slėgio rodmenis. Pakoreguokite slėgį.
R16 padangų slėgis priklauso nuo automobilio modelio, jo svorio, apkrovos ir gamintojo rekomendacijų. R17 padangų slėgis taip pat priklauso nuo automobilio modelio jo apkrovos ir gamintojo rekomendacijų.
Slėgio skirtumai vasarą ir žiemą
Nemažai vairuotojų apie tai, kad slėgis padangose skirtingais metų laikais keičiasi, net nesusimąsto. Oras, kaip ir įvairūs objektai, didėjant temperatūrai plečiasi. Taigi, jeigu žiemą į sandariai sumontuotas padangas pripūsite 2,5 bar slėgio, vasarą tas slėgis gali pakilti net iki 2,7 bar. Pučiant padangas vasarą reikėtų atsižvelgti į tai, kad krentant temperatūrai slėgis sumažės. Taip pat nepamirškime dėl trinties didėjančios temperatūros. Jeigu žiemos metu pripūtėte automobilio padangas iki rekomenduojamo lygio, vasarą jis jau gali būti padidėjęs. Dar pridėkime ir pasivažinėjimą karštą vasaros dieną ant įkaitusio asfalto - pirmąjį pusvalandį, kol padangos išorės ir vidaus temperatūros susivienodina, slėgis padangose jau gali būti gerokai perkopęs rekomenduojamą normą.
Taip, oro slėgis padangose kinta priklausomai nuo sezono. Jei žiemos metu padangos buvo pripūstos iki rekomenduojamo lygio, vasarą slėgis natūraliai padidėja.
Padangų slėgio įtaka automobilio valdymui ir saugumui
Visada kalbama ir aiškinama, kad labai svarbu reguliariai tikrinti ir pripūsti padangas. Bet kas gi nutiks, jeigu montuotojas netyčia pripūs puse atmosferos mažiau? Arba jeigu padangas tikrinsite su sugedusiu manometru ir netyčia pripūsite padangas iki 3,0 bar vietoje 2,5 bar?
Pirmiausiai, jeigu padangos bus per minkštos, automobilio valdymas pasidarys sunkiai nuspėjamas ir labai nejaukus. Kadangi oro padangoje nėra daug, ji yra subliuškusi ir ratlankis lengvai slankioja į šonus. O važiuodami posūkyje tikrai nenorite, kad automobilis pradėtų „slankioti“. Kadangi didesnė padangos dalis liečia kelią ir padidėja trintis, padangos gali stipriai įkaisti.
Ne ką geriau važinėti ir su per kietai pripūstomis padangomis. Per stipriai pripūtus padangas iškart pajusite, kad automobilis pasidarė žymiai kietesnis, nes padangos yra labai svarbi amortizuojančios važiuoklės dalis. Kietai pripūstą padangą lengviau pradurti. Stipriai kenčia ir sukibimas su keliu, nes kontaktuoja tik vidurinė protektoriaus dalis. Tai prilygsta situacijai, jeigu ant automobilio būtų sumontuotos dvigubai siauresnės padangos.
Netinkamą slėgį išduoti gali ne tik subliūškusi, bet ir netolygiai nudilusi padanga. Jeigu kažkuris jos šonas ar vieta nutrinta labiau, tai signalizuoja apie netinkamą slėgį arba pakabos problemas.
„Tinkamas slėgis svarbus ne tik dėl saugumo. Tik tinkamai pripūsta padanga į kelią remiasi didžiausiu paviršiumi ir užtikrina maksimalų sukibimą. Tai galioja tiek kalbant apie žiemines, tiek vasarines padangas“, - aiškina vairavimo specialistas.
Padangų technologijos ir slėgio svarba
Jeigu pažvelgtume į prieš porą dešimtmečių vyravusias auto tendencijas, pastebėtume, kad keliuose dominavo automobiliai su R14, R15 bei R16 ratlankiais. Didesni ratlankiai reikalauja ir atitinkamų padangų. Siekiant sportiškos automobilio išvaizdos ir geresnio valdymo, padangos ant didelių ratlankių dažniausiai yra itin žemo profilio. Taip, slėgis turėtų būti šiek tiek aukštesnis. Žemo profilio padangų dėka ratlankis yra labai arti žemės, nes sienelės labai trumpos, todėl padangose turi būti daugiau oro.
Šią padangų technologiją, kurią šiandien naudoja visi didieji gamintojai, sukūrė Michelin (PAX). Tokios padangos turi sustiprintas šonines sieneles, todėl padangos gali išlaikyti automobilio svorį itin tvirtų padangų sienelių dėka. Prakiurus padangai, galima tęsti kelionę mažesniu greičiu (80km/val.) iki artimiausio autoserviso.
Jūs privalote turėti slėgio padangose kontrolės sistemą (tpms) dėl šoninių senelių gebėjimo išlaikyti automobilio svorį. Padangos su runflat turi būti montuojamos ant runflat ratlankių.
Kada padangų slėgis gali keistis?
Ar neužtenka vieną kartą padangas pripūsti ir viskas - iki kito montavimo nieko daryti nereikia? M. Grinbergas teigia, kad anaiptol: padangų slėgiui įtakos turi temperatūra, pavyzdžiui, orui šylant, jis kils, o šąlant - kris. Ilgą laiką važiuojant dideliu greičiu, padangų slėgis taip pat pakils, todėl nerekomenduojama jo tikrinti ilgų kelionių metu - tai geriau daryti ryte, kai padangos neįkaitusios.
Slėgis gali kristi dėl susidėvėjusių ir montavimo metu nepakeistų ventilių, į protektorių įlindusios vinies ar kitų pažeidimų. Juos vairuotojui pastebėti ne visada paprasta, tačiau tinkamo slėgio svarbą įrodo Europos Sąjungos reikalavimai.
Padangų slėgio stebėjimo sistema (angl. Tyre Pressure Monitoring System, TPMS) yra vienas pirmųjų saugumo elementų, tapusių privalomu visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose. Standartinėje kiekvieno nuo 2014-ųjų lapkričio pagaminto modelio įrangoje jau yra ši sistema.
„Dėl TPMS sistemos pastaraisiais metais pagamintų automobilių vairuotojai į degalinę gali užsukti tik papildyti baką ir nusipirkti kavos. Tačiau senesnių automobilių savininkai, kuriuose jos nėra, slėgį turėtų stebėti reguliariai - bent porą kartų per mėnesį. Tai užtikrins padangų ilgaamžiškumą ir jų pačių saugumą“, - teigia „Goodyear“ atstovas.
Ką daryti, jei padanga prakiuro?
Vairuotojui nėra nieko blogiau, kaip sėdant prie vairo suprasti, kad automobilio padanga yra nuleista. Arba lekiant greitkeliu dideliu greičiu išgirsti grėsmingą padangos prakiurimo garsą. Laimei, nuo 6-ojo dešimtečio mes nuėjome ilgą kelią. Dabar padangos nebesprogsta kaip balionai, o modernios technologijos, pavyzdžiui, runflat ar tubeless, padeda išvengti didelių nepatogumų.
Svetimkūniai: svetimkūniui įsmigus į protektorių, iš padangos lėtai arba greitai išeina oras.
Netinkamas slėgis: priešingai nei įprasta manyti, pavojingesnis yra ne per didelis, bet per mažas slėgis. Iš tiesų, važiuojant su per mažai pripūstomis padangomis gali būti pažeista vidinė padangos struktūra ir padidėti pasipriešinimas riedėjimui.
Galima laikinai užtaisyti bekamerę padangą (kuri neturi oro kameros) padangų sandarikliu, jei žala nėra labai didelė. Reikia surasti prakiurimo vietą, ištraukti svetimkūnį ir pro padangos pripūtimo vožtuvą įšvirkšti sandariklio.
Jei bandymai laikinai užtaisyti padangą nepadeda, reikėtų panaudoti atsarginę padangą. Atsukite ratlankio veržles, pakelkite domkratu automobilį ir, pabaigę iki galo atsukti veržles, nuimkite ratą. Paskui uždėkite atsarginį ratą ir prisukite veržles. Atsarginis ratas skiriasi nuo įprastų padangų, juo negalima važiuoti didesniu nei 80 km/val. greičiu!
Norint įvertinti patirtos žalos dydį, būtina padangą nuimti nuo ratlankio ir atidžiai apžiūrėti padangos išorę bei vidų. Neužtenka vien kamščio padangai užtaisyti, nes niekas negarantuoja, kad oras nustos veržtis iš padangos.
Jeigu pastebite, kad slėgis vienoje padangoje sumažėjęs perpus, o kitose likęs toks pat, vertėtų iškart apsilankyti servise. Padangoje greičiausiai yra pažeidimas (pvz., vinis), kurį reikia pašalinti, o to nepadarius ji gali likti be oro mažiausiai tinkamu metu.
Reguliarus patikrinimas - raktas į saugumą
„Kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kad tinkamas padangų slėgis užtikrina ne tik automobilio stabilumą, ekonomiškumą, bet ir tolygų dėvėjimąsi. Naujesnių automobilių vairuotojai padangų slėgį mato prietaisų skydelyje, senesnių turi tikrinti patys - tai daryti rekomenduoju bent kartą per porą savaičių“, - pataria „Goodyear“ Baltijos šalių lengvųjų padangų pardavimo vadovas Martinas Grinbergas.
Automobilių specialistas, saugaus vairavimo mokyklos „BMW vairavimo akademija“ vadovas Darius Jonušis pabrėžia, jog slėgis yra esminis dalykas padangose ir norint naudotis geriausiomis savybėmis, būtina jį palaikyti tinkamą - nei per didelį, nei per mažą. „Bet ką reikia prižiūrėti, o padangose esminis dalykas yra slėgis. Kartą per porą savaičių juk nesunku užsukti į degalinę ir jį patikrinti“, - teigia D. Jonušis.
Daugelyje universalinių parduotuvių galite įsigyti nedidelį manometrą arba rankinę pompą su integruotu manometru. Taigi, reguliariai tikrinti ir pripūsti padangas apsimoka.
Oro slėgis padangose
Ant tos pačios ašies privalote montuoti vienodo nusidėvėjimo lygio (5 milimetrų skirtumas tarp pagrindinių griovelių gylio) ir tokias pat (vienodo profilio ir matmenų) padangas. Jei jūsų automobilis turi 4 varomuosius ratus, rekomenduojama keisti visas 4 padangas, nes pakeitus tik prakiurusią padangą gali sutrikti sukibimo ir stabilumo kontrolės sistemos. Kai kuriai atvejais tai gali pridaryti rimtos žalos jūsų transporto priemonei.
tags: #lazdynuose #padangu #priputimas