Lėktuvų avarijos, deja, yra neatsiejama aviacijos istorijos dalis. Lietuva taip pat ne kartą susidūrė su šiomis tragedijomis, kurios pareikalavo ne tik gyvybių, bet ir paliko gilų pėdsaką šalies istorijoje. Šiandien prisimename keletą skaudžiausių įvykių, kurie nutiko Lietuvos danguje ir žemėje.
Alytaus aerodrome žuvo buvęs Seimo narys Vytautas Galvonas
Didžiausia tikimybė, kad lėktuvo avariją Alytuje, kurios metu žuvo buvęs Seimo narys, buvęs finansų viceministras 57 metų Vytautas Galvonas, lėmė piloto klaida, teigia Susisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vadovas Bronius Merkys. „Apie priežastis dar kol kas labai anksti kalbėti, nes mes tik apžiūrėjome įvykio vietą. Kelios versijos yra tiesiog, kaip ir visada, bet tikimybė didžiausia, kad vis tik tai klaida ko gero. Bet čia mes kalbame tik apie tikimybę“, - LRT radijui sakė B.Merkys.
Anot jo, preliminariais duomenimis lėktuvo būklė buvo normali. „Skraidė tas lėktuvas, jis buvo bent jau pagal dokumentus tinkamai paruoštas, pakankamai patyrę ir atsakingi pilotai skraidė. Visi žino, kad čia akrobatiniai skrydžiai, niekas paprastai tokiais dalykais nejuokauja“, - tvirtino B.Merkys.
Privatus vienvietis orlaivis JAK 55M, kurį pilotavo V.Galvonas, Alytaus aerodrome nukrito penktadienį vakare. Dėl V.Galvono žūties užuojautas pareiškė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir premjeras Algirdas Butkevičius.
Iš Anykščių kilęs V.Galvonas pagal išsilavinimą buvo fizikas. Atkūrus nepriklausomybę jis užsiėmė verslu, buvo bendrovės „Ogmios centras“ prekybos direktorius, „Ogmios Astra“ generalinis direktorius, „Šiaurės miestelis“ direktorius. 2003 metais jis tapo tuometinio prezidento Rolando Pakso patarėju. 2004 metais išrinktas į Seimą, 2013 metais paskirtas finansų viceministru, tačiau kilus įtarimų dėl iš lošimo bendrovės savininko gautos paskolos pernai liepą iš pareigų pasitraukė. V.Galvonas buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys.
Politikas sako pažinojęs V.Galvoną daugiau kaip trisdešimt metų. „Jis buvo ne tik lakūnas, bet ir artimas mano draugas“, - sakė R. Paksas. „Tvarkietis“ sako apie draugo žūtį išgirdęs beskrisdamas iš Briuselio į Vilnių. „Tai žmogus, kuris sugalvojo nei iš šio, nei iš to bėgti maratoną. Ir šiaip užsiiminėjo daugeliu dalykų, kurie kitiems atrodė nekasdieniški. Skraidymas buvo jo aistra, gyvenimo būdas, buvo išrinktas Akrobatinio skraidymo federacijos prezidentu ir jau jautėsi naujas kvėpavimas akrobatiniame skraidyme“, - teigė R. Paksas.
Politikas DELFI pasakojo, kad, jo duomenimis, V. Galvonas orlaiviu atliko aukštojo pilotažo figūrą, kuriai užbaigti pritrūko aukščio. „Mane informavo, kad tai buvo ganėtinai elementari aukštojo pilotažo figūra - suktukas, kai lėktuvas sukasi ir krenta žemyn su nuimtomis variklio apsukomis. Tai nevaldomas procesas, kurį reikia žinoti, kaip suvaldyti. Pagal pasakojimą, pernelyg ilgai užtruko sukimasis ir kai jau buvo suvaldytas tas lėktuvas ir pradėta eiti į normalų skridimą, tam neužteko aukščio ir lėktuvas pilvu trenkėsi į žemę“, - sakė R. Paksas.
Lakūnas Jurgis Kairys DELFI pasakojo negalintis daug komentuoti, nes neturi informacijos, tačiau užsiminė, kad V. Galvono akrobatinio skraidymo istorijoje buvo pertrauka. „Akrobatinio skraidymo pasaulyje visi esame pažįstami. Jis buvo pakviestas kaip kandidatas į buvusią Lietuvos sovietinę rinktinę, bet paskui padarė didelę pertrauką. Pradėjo aktyviau skraidyti, vėl domėtis vėliau, kai tapo Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentu“, - sakė J. Kairys. Klausiamas, kas dažniausiai lemia aviacijos katastrofas, J. Kairys teigė, kad tai dažniausiai žmogiškosios klaidos. „Daugiausia lemia žmogiškas faktorius. Būna techninė klaida, bet įsivelia žmogiški faktoriai: ar tai lakūnų pilotavimo klaidos, ar dar kažkas. Statistika yra tokia, o kaip bus čia, nenoriu nieko sakyti, nes aš nežinau“, - teigė J. Kairys.
Istoriniai lėktuvų katastrofų pavyzdžiai Lietuvoje
IL-76 katastrofa prie Panevėžio (1990 m.)
1990 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkėse įvyko TSRS Karinių oro pajėgų lėktuvo Iljušin Il-76M katastrofa. Žuvo visi 8 įgulos žmonės. Incidentas su TSRS kariškių transporto lėktuvu prie Panevėžio tapo viena didžiausių aviakatastrofų Lietuvos istorijoje. Tragedija įvyko Lietuvos Nepriklausomybės priešaušriu, todėl viešumoje informacijos apie šią katastrofą buvo mažai. Pasak amžininkų, dėl to reikėtų kaltinti ne sovietinę tvarką, o laikotarpį - viskas įvyko vos prieš mėnesį iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, todėl šis įvykis buvo nustelbtas daug aktualesnių naujienų.
Katastrofos vietoje buvo pastatytas atminimo paminklas žuvusiesiems, padarytas iš kilimo ir tūpimo tako gelžbetoninės 2x6 m dydžio plokštės. 2013 m. paminklas kariškių veteranų pastangomis buvo atnaujintas.
Nelaimės priežastis tyrusi tarybinių kariškių komisija savo išvadose pažymėjo, kad lėktuvui kylant, 14-tą skrydžio minutę jis tapo nevaldomas ir nukrito iš 70 m aukščio miškingoje vietoje, nutolusioje nuo kilimo-tūpimo tako 3700 m atstumu bei 400 m kairiau tako ašies. Lėktuvas krito 40 m/s greičiu esant horizontaliam 510 km/h greičiui. Smygio kampas į žemę buvo 36-38 laipsniai. Orlaivis visiškai subyrėjo ir sudegė. Buvo spėjama, kad desperatiškoms įgulos pastangoms suvaldyti lėktuvą sutrukdė pernelyg žemas aukštis ir didelės perkrovos kilimo metu, nors paskutinę akimirką pilotai dar sugebėjo išlyginti išilginį lėktuvo pokrypį. Katastrofos priežastys liko nenustatytos.
TU-124 katastrofa prie Maskvos (1973 m.)
„Medikų lėktuvas“, „daktarų avarija“, „gydytojų lėktuvas“ - taip žmonės prisimena lėktuvo TU-124 katastrofą, įvykusią gilią pūguotą 1973-ųjų žiemą netoli Maskvos. Ji būtų buvusi nutylėta, kaip kad Sovietų Sąjungoje visuomet būdavo, jei ne faktas, kad tarp 51 žuvusiojo Lietuva neteko pediatrijos žiedo - keturių garsiausių vaikų gydytojų. Tai įvyko 1973 metų gruodžio 16 dieną, sekmadienį, 19.12 valandą. Likus maždaug 100 kilometrų iki Maskvos, prie Karačarovo kaimo, Volokolamsko rajone, nukrito Lietuvos civilinės aviacijos reaktyvinis lėktuvas TU-124 Nr. 45061, reisu Nr. 2022 skrendantis į Maskvą. Žuvo visi: 6 įgulos nariai ir 45 keleiviai.
Pasak Edmundo Ganusausko, įraše išlikęs švokštimas ir atskiri žodžiai „Trauk!“, „Trauk dar! Gana!“ liudija ne tik nežmoniškas įgulos vyrų pastangas suvaldyti smingantį lėktuvą, bet ir tai, kad vienu metu jiems tai buvo pavykę. Girdisi Eugenijaus Karnilos balsas: „Dabar pradėjome kilti... Gana... Nuo savęs, Stepanai!“ Tikriausiai maždaug 1800 metrų aukštyje, varomas galingos inercijos, lėktuvas šovė aukštyn, tačiau šis košmariškas, protu suvokiamas ribas peržengęs vyksmas įgulą ir keleivius pasmerkė žūčiai jau vien todėl, kad debesuotą naktį lakūnai negalėjo žinoti lėktuvo padėties erdvėje. Maždaug trijų kilometrų aukštyje jis vertėsi per sparną...
Avarijos priežastis ištyrusi komisija nustatė, kad prie lėktuvo „Tu-124“ aukštumos vairo buvo montuojamas specialus trimeris, kuris valdomas mechaniškai arba elektrinio variklio. Trumpo elektros perjungiklio impulso užtenka, kad trimerį aptekantis oro srautas nežymiai pakreiptų ir patį aukščio vairą, o šturvalas be piloto rankų vos vos pajudėtų reikiama kryptimi. TU-124 45061 kabinoje pilotų pirštų daugsyk liestas perjungiklis tą nelemtą kartą pasiuntė klaidingą komandą ir trimeris atsilenkė iki galo...
1998 m. sraigtasparnio katastrofa Platelių ežere
Priešpaskutinę 1998-ųjų vasaros dieną Mažeikių verslininkas šventė savo vestuves. Jo draugai vestuvių pokyliui parūpino sraigtasparnį, kuriuo buvo skraidinami vestuvininkai. Keturi skrydžiai virš nuostabaus Platelių ežero buvo sėkmingi. Pasak leidinio, sraigtasparnį pilotavo 49 m. „Ore elgėsi pernelyg bravūriškai, netgi chuliganiškai. Jis vestuvininkus skraidino pavojingai žemame aukštyje, staigiai manevravo, dideliu greičiu praskrisdamas pažeme išgąsdino kelių automobilių vairuotojus, kaimiečius bei Platelių ežero buriuotojus.
Vėliau paaiškėjo, kad orlaivio techninė būklė buvo netvarkinga, o pilotas, nors ir turėjo didelę patirtį, buvo vartojęs alkoholio. Sraigtasparniui pakilus antrajam skrydžiui, pilotas, vengdamas staiga atsiradusios kliūties, atliko pavojingą manevrą, dėl ko sraigtasparnis prarado stabilumą ir sudužo į ežerą. Žuvo visi jame buvę žmonės - pilotas ir trys vestuvių svečiai.
Šiuolaikinės avarijos Lietuvoje
Pastarieji dešimtmečiai šalies aviacijoje buvo palyginti ramūs - nuo 2000 m. vienoje avarijoje žuvo daugiausiai du žmonės. Kur kas daugiau aukų pareikalavusiomis katastrofomis pasižymėjo XX amžius.
Duomenys apie XXI amžiuje Lietuvoje įvykusias oro transporto avarijas susisteminti kur kas geriau, juos valdo Teisingumo ministerija. Kaip LRT.lt sakė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas viešiesiems ryšiams Paulius Žeimys, lapkričio 25 d. „Jos nebūtų galima palyginti su kitomis anksčiau Lietuvoje įvykusiomis orlaivių avarijomis. Ministerijos duomenimis, vien šiemet Lietuvoje buvo pradėti šeši saugos tyrimai dėl orlaivių avarijų. Trys iš į avarijas patekusių orlaivių buvo sklandytuvai, taip pat į avariją pateko vienas karšto oro balionas, vienas ultralengvasis lėktuvas ir vienas lengvasis lėktuvas.
Ankstesniais metais žūčių orlaivių avarijose skaičius svyruodavo nuo nulio iki penkių per metus. Remiantis tik Teisingumo ministerijos turimais saugos tyrimų ataskaitų duomenimis, kurie yra renkami nuo 2000 m., daugiausiai vienos orlaivio avarijos Lietuvoje metu yra žuvę du asmenys.
2019 m. gruodžio 8 d. apie 14 val. į vakarus nuo S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, Noreikiškių k., Kauno r. Kaip rašoma avarijos ataskaitoje, pakilęs lėktuvas nukrypo į dešinę pusę ir netrukus nukrito privataus namo kieme Noreikiškių kaime, Kauno rajone. Lėktuvu skridę instruktorius ir studentas mirtinai sužaloti. „Lėktuvo valdymo kontrolė buvo prarasta dėl tęsiamo aukštėjimo didinant lėktuvo polinkio kampą aukštyn, kai nepakankama variklio trauka ir netinkamai reaguojama į neveikiantį variklį ir išleistą važiuoklę. Dėl to buvo pasiektas lėktuvo smukos greitis, o greičiui toliau mažėjant, lėktuvas perėjo į kairįjį suktuką. Saugos tyrimo metu nustatyta, kad abu lėktuvo varikliai prarado galią dėl degalų trūkumo.
2022 m. rugpjūčio 8 d. 20 val. 4 min. „Po kelių ratų aerodrome, toliau tęsdamas skrydį aerodromo Vakarinėje pilotavimo zonoje, lėktuvas pateko į suktuką ir trenkėsi į žemę. Šią savaitę netoli tarptautinio Vilniaus oro uosto nukrito krovininis lėktuvas, kuriuo skrido keturi asmenys.