Lėktuvo avarija - tai įvykis, kai tam tikro įvykio metu yra pažeidžiamas lėktuvas. Sužeidus ar žuvus asmeniui ar asmenims, lėktuvo avarija laikoma lėktuvo katastrofa.
Istoriniai incidentai
Li-2 avarija Vilniuje (1959 m.)
1959 m. gruodžio 17 d. įvyko Li-2 avarija Vilniuje. Reiso Nr. 345 skrydį maršrutu Vilnius - Ryga - Leningradas vykdė SSRS Civilinio oro laivyno Lietuvos atskirosios oro grupės įgula. Orlaiviu skrido 4 keleiviai, lydintys krovinį, kurio bendras svoris siekė 1106 kg. Lėktuvas, pagamintas 1948 m. Taškento aviacijos gamykloje, buvo eksploatuojamas SSRS valstybinės aviakompanijos "Aeroflot" 43-ojoje aviacijos eskadrilėje.
Kilimo metu lėktuvas pasiekė vos 115 km/h greitį, kuris buvo nepakankamas atsiplėšimui nuo žemės (reikalingas greitis - 135 km/h). Dėl to lėktuvas, pakrypęs į dešinę, ratu vėl palietė žemę. Ekipažas bandė ištaisyti situaciją, tačiau lėktuvas dar labiau nukrypo į kairę ir sudužo.
Avarijoje žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir borto mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keturi keleiviai liko sveiki.
Avarijos priežasčių tyrimas nustatė, kad prieš skrydį orlaivis buvo techniškai tvarkingas, tačiau kilimo metu galinis važiuoklės ratukas nebuvo užfiksuotas. Orlaivio svoris 79 kg viršijo maksimalų leidžiamą. Katastrofos priežastimi įvardinta orlaivio vado klaida ir grubus kilimo procedūrų pažeidimas. Taip pat nustatyta, kad pilotas anksčiau buvo teistas ir nuslėpė šį faktą, be to, turėjo polinkį į alkoholį.
Iljušin Il-76M katastrofa prie Panevėžio (1990 m.)
1990 m. vasario 1 d. prie Panevėžio įvyko TSRS Karinių oro pajėgų transporto lėktuvo Iljušin Il-76M katastrofa. Žuvo visi 8 įgulos nariai. Incidentas tapo viena didžiausių aviakatastrofų Lietuvos istorijoje, tačiau dėl politinės situacijos (įvyko prieš pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą) informacijos apie jį viešumoje buvo mažai.
Nelaimės priežastis tyrusi komisija nustatė, kad lėktuvui kylant, 14-tą skrydžio minutę jis tapo nevaldomas ir nukrito iš 70 metrų aukščio miškingoje vietoje. Orlaivis visiškai subyrėjo ir sudegė. Katastrofos priežastys liko nenustatytos.
DHL krovininio lėktuvo katastrofa Vilniuje (2019 m.)
2019 m. lapkričio 25 d. ankstų rytą Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, šalia gyvenamojo namo, sudužo krovininis DHL lėktuvas „Boeing 737-476“, skridęs iš Leipcigo.
Lėktuvu skrido keturi žmonės - du Ispanijos piliečiai, vienas Lietuvos ir vienas Vokietijos pilietis. Žuvo pilotas, 48 metų Ispanijos pilietis. Kiti trys įgulos nariai buvo sužeisti, vienas iš jų - sunkiai. Nukentėjo ir namo gyventojai, kurių dalis liko be pastogės.
Įvykio vietoje dirbo gausios ugniagesių, policijos ir kitų tarnybų pajėgos. Buvo uždarytas eismas Liepkalnio gatvės atkarpai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nukentėjusieji vis dar gydomi ligoninėse. Kaip viena iš galimų nelaimės priežasčių tiriama techninė klaida arba piloto klaida. Taip pat neatmetama sabotažo ar teroristinio akto versija.
Lėktuvų avarijų statistika ir priežastys
Nors statistiškai skristi lėktuvu yra daug saugiau nei važiuoti automobiliu, pasaulyje pastaruosius kelis dešimtmečius įvykusios aviakatastrofos neabejotinai sukrečia daugelį. Dažniausios lėktuvų avarijų priežastys yra:
- Techninės klaidos: Lėktuvo gedimai, netinkama priežiūra, senesni orlaiviai.
- Žmogiškasis faktorius: Piloto klaidos, netinkama įgulos koordinacija, nuovargis, streso įtaka.
- Aplinkos veiksniai: Nepalankios oro sąlygos (turbulencija, kruša, apledėjimas), susidūrimai su paukščiais.
- Išorinis poveikis: Teroristiniai aktai, sabotažas.
TRAGEDIJA VILNIUJE | DHL lėktuvo katastrofa 2024 m. | Didžiausia aviacijos nelaimė Lietuvoje
Dauguma avarijų įvyksta dėl sudėtingų aplinkybių visumos, kurioje susiduria keli iš šių veiksnių. Aviakatastrofų tyrimai dažnai užtrunka mėnesius ar net metus, siekiant nustatyti tikslią nelaimės priežastį ir užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.