Lietuvos vairuotojų sąjunga (LVS) buvo įkurta 2000 m. kovo 23 d. 23 entuziastų. Ji stebi ir analizuoja automobilių vystymosi, vairuotojų tobulėjimo ir avaringumo tendencijas šalyje bei užsienyje, o tuo pačiu, ruošia ir teikia valdžios bei valdymo institucijoms pasiūlymus šiais klausimais.
Registrų centro duomenimis, Lietuvos Vairuotojų Sąjunga (įmonės kodas 191991857) buvo įkurta 2000-03-23. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. 2024 metais Lietuvos Vairuotojų Sąjunga pardavimo pajamos siekė 423 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 206 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Lietuvos Vairuotojų Sąjunga įsikūrusi adresu Pakalnės g. 3, Vilnius.
LVS atstovauja ir gina savo narių teises bei teisėtus interesus Lietuvoje bei užsienyje, bendradarbiauja su valstybinėmis, visuomeninėmis organizacijomis, privačiomis struktūromis, atitinkamomis kitų valstybių sąjungomis ir klubais.
Vairuotojų amžiaus apribojimai ir saugumas keliuose
Draudimo bendrovės ,,Gjensidige Baltic“ Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius įsitikinęs, kad pagyvenusių žmonių vairavimo galimybės ribojimas yra beprasmiškas - kuo vyresni žmonės ir kuo didesnis jų vairavimo stažas, tuo mažesnė tikimybė, kad jie sukels eismo įvykį. Statistika rodo, kad dažniausiai avarijos įvyksta dėl neblaivių vairuotojų, viršijamo leistino greičio ir chuliganiško vairavimo. Tai, anot A. Gučiaus, su pagyvenusiais vairuotojais turi mažai ką bendro.
Seimo narė Birutė Vėsaitė vairuotojų amžiaus cenzo galimybę atmeta - žmonės ilgiau gyvena, jie turi likti mobilūs. Ji mano, kad draudimas vairuoti pagyvenusiems asmenims kirstųsi su žmogaus teisėmis, todėl šiam sprendimui uždegus žalią šviesą, valstybė iš Europos Sąjungos sulauktų griežtų sankcijų. Amžiaus cenzo įvedimą socialdemokratė palygino su Garliavos istorija: ,,Tai būtų diskriminacija pagal amžių - jokiu būdu nepritarčiau. Ne visi žmonės vienodai sensta, ne visų vienoda reakcija. Jeigu kas nors nusiųstų bylą į Strasbūrą, vienareikšmiškai Lietuva mokėtų baudas. Taip, kaip dėl Stankūnaitės. Galiu prognozuoti ir žinau beveik, kad taip ir atsitiks: 0,5 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto kaip niekur nieko išeis.“
Seimo narys ,,tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis mano, kad vairuotojų amžiaus cenzo įvedimas neturi pagrindo: ,,Apriboti vyresnio amžiaus žmonių vairavimą, manau, nėra jokios logikos. 70-mečiai, 80-mečiai važinėja dar geriau negu jaunimas. Vyresni žmonės yra atsargesni. Yra diedukų, kurie drąsiai, puikiai važiuoja.“
Konservatorės Agnės Bilotaitės teigimu, jei senjorai važinėja, reikėtų tik džiaugtis. Jos nuomone, žymiai daugiau problemų sukelia jaunimas, todėl ji teigiamai vertina naująją tvarką, pagal kurią šviežiems vairuotojams išduodami laikini pažymėjimai. Politikė sakė, kad ,,ši priemonė pakankamai drausmina“. Seimo narė pažymėjo, kad pasiūlymas įvesti vairuotojų amžiaus cenzą sulaukia daug kritikos.
Anksčiau minėtas A. Gučius siūlo, kad pradedantiesiems vairuotojams reikėtų riboti transporto priemones, atsižvelgti į variklio galią, svorio ir galios santykį ir pan. Nepatyrusiems vairuotojams reikėtų drausti sėsti už galingo automobilio vairo.
Daugiau kaip 30 metų vairavimo stažą turintys vairuotojai sukelia tik apie 4,3 proc. visų eismo įvykių, tuo tarpu vairuotojai, turintys iki 2 metų vairavimo stažą, kiekvienais metais sukelia vidutiniškai apie 20,8 proc. visų eismo įvykių.
Vairuotojų sveikatos tikrinimas ir profesinės sąjungos vaidmuo
Politikės Agnės Bilotaitės nuomone, reikia kalbėti ne apie draudimą vairuoti senjorams, bet apie vairuotojų sveikatos patikrinimo efektyvumą, ,,kad jis nebūtų popierinis“. Jos teigimu, vairuotojų sveikatos patikrinimu reikėtų susirūpinti: jei žmonės būtų deramai tikrinami, kelyje dėl sveikatos problemų avarijų jie nesukeltų.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis mano, kad vairuotojų medicininė patikrinimo tvarka yra veiksminga. Nepaisant to, siūlo sugriežtinti kai kuriuos reikalavimus: psichiatrai turėtų analizuoti būsimo vairuotojo polinkį greitai važiuoti, agresijai.
Jauniausia Seimo narė, teises išlaikiusi būdama dvidešimties, sakė, jei pilnametystės sulaukęs žmogus yra atsakingai paruošiamas, žino, kas gresia už kelių eismo taisyklių nesilaikymą, nėra kliūčių jam išduoti vairuotojo pažymėjimą.
Lietuvos vairuotojų sąjunga (LVS) pastaruoju metu ypatingą nerimą kelia tarp paauglių sparčiai populiarėjantys mopedai, kuriems vairuoti nereikia vairuotojų pažymėjimo, tačiau greičiu šie mažieji motociklai jau beveik prilygsta menkesnio automobilio greičiui.
Profesinių vairuotojų darbo sąlygos ir iššūkiai
Vairuotojai, dirbantys tarptautiniuose krovinių gabenimuose, susiduria su sudėtingomis darbo sąlygomis. Pastebima, kad darbo patirtis vadovui dažnai nieko nereiškia, todėl ieškoma vis naujų darbuotojų. Darbo birža rodo didelį tarptautinio krovinių gabenimo vairuotojų poreikį (apie 3 tūkst. darbo vietų), tačiau į šias darbo vietas pretenduojančiųjų yra vos 53.
Daugelis vairuotojų savo darbą apibūdina kaip „vergove“. Atlyginimas dažnai skaičiuojamas pagal nuvažiuotą atstumą, pavyzdžiui, 0,27 Lt už kilometrą. Kelionė iki Berlyno (1050 km) trunka apie 2 paras, o atlygis sudaro tik 283,5 Lt. Nors yra įmonių, kurios moka paros atlyginimą, patekti į jas sunku be pažinčių.
Papildomi darbai, tokie kaip krovinio pakrovimas ar iškrovimas, dažnai nėra apmokami arba apmokami simboliškai. Vairuotojai priversti dirbti ir naktimis, o prašymai padidinti algą ar išrašyti premiją dažnai atsimuša į vadovų skundus dėl ekonomikos sunkmečio, nors patys vadovai važinėja su naujais visureigiais.
Įvykus avarijai, vairuotojo sveikata ar sužeistųjų būklė nėra pirminis vadovo rūpestis - svarbiau yra krovinio saugumas. Daugelis vairuotojų jaučiasi nereikalingi ir nebežiūrimi kaip žmonės. Dėl šių priežasčių daugelis vairuotojų norėtų išvykti dirbti į Vokietiją, tačiau juos sulaiko šeima ir tėvai Lietuvoje.
Vairuotojų profesinė sąjunga patvirtina, kad vairuotojams paprastai mokama po 0,3 - 0,5 Lt už nuvažiuotą kilometrą. Įmonės buhalterinėje apskaitoje rodomas darbo sutartyje sutartas darbo užmokestis ir dienpinigiai, kurie gali būti didinami arba mažinami pagal nuvažiuotus kilometrus, nes Lietuvos įstatymai leidžia mokėti skirtingus dienpinigius, jei tai numatyta darbo arba kolektyvinėse sutartyse. Kai kuriose sutartyse yra punktas, numatantis dienpinigių sumažinimą iki 50 proc.
Darbo inspekcija kartais padeda spręsti problemas, nusižengę darbdaviai gauna nuobaudų, tačiau jos ne visada yra adekvačios uždirbtiems pinigams arba yra skundžiamos teismams, kurie jas sumažina.
Yra įmonių, kurios vairuotojams apmoka nakvynę, kai jie daro 24 ar 45 valandų poilsio pauzę, moka 55 - 60 eurų (190 - 207 Lt) už dieną komandiruotėje ir nustatytą mėnesinį atlyginimą. Tokiose įmonėse sunkiai rasi darbo vietą be rekomendacijos.
Užsieniečių įdarbinimas ir sektoriaus iššūkiai
Tarptautinių vežimų sektoriuje stinga darbuotojų, o atlyginimas siekia apie 3,5 tūkst. eurų. Sektorius kasmet paauga 8-10 proc., todėl natūralu, kad trūksta 4-5 tūkst. darbuotojų, ne tik vairuotojų, bet ir vadybininkų.
Lietuvos įmonės samdo vairuotojus iš Ukrainos, Kazachstano, Uzbekistano, Gruzijos, Filipinų. Kitataučiams sunku suprasti Lietuvos įstatymus, Darbo kodeksas nėra išverstas į rusų kalbą. Lietuvos įmonės atsisako įdarbinti Lietuvos piliečius, motyvuodamos žema kvalifikacija, nes jie neturi Nepriklausomos valstybių sandraugos (NVS) piliečio paso. Tai įrodo darbdavių žymos darbo ieškančių vairuotojų Darbo biržos išduotose siuntimuose.
Įdarbinti vairuotoją iš trečios šalies užtrunka apie 2 - 3 mėnesius. Dažnai vairuotojai iš Rytų, atidirbę metus (tokiam laikui dažniausiai išduodamas darbo leidimas), Lietuvos įmonėje, keliauja dirbti į ES senbuves šalis, nes ten geriau moka ir nepiktnaudžiaujama įvairias atskaitymais, pavyzdžiui, už kurą, telefonų pokalbius, sudėvėtas padangas, išdužusį žibintą ir panašiai. Todėl mažėja norinčių dirbti Lietuvos transporto įmonėse.
Vežėjai ne visuomet yra stipresnioji pusė ir taip pat nukenčia, kai įdarbina nepatikimus vairuotojus. Draudimo įmokos yra siejamos su vilkiku, o ne su vairuotoju, nes juk žmogus padaro avariją, jis sukelia nuostolių. Jeigu darbdavys laiku neišsprendžia informacijos trūkumo problemos, jis gali neatsargiai patikėti ir vilkiką, ir brangų krovinį.
Vairuotojai muitinėse gali būti sulaikomi ir dėl to, kad gabena per didelį cigarečių kiekį ir ne dėl to, kad dalyvauja tarptautinėse kontrabandos schemose. O nukenčia įmonė, nes yra numatyta, kad kontrabandos įrankis, tai yra įmonės vilkikas, gali būti konfiskuojamas.
Lietuvos vairuotojų sąjungos veikla ir ateities perspektyvos
Gegužės 30 d. „TDS Group“ buveinėje buvo surengtas LVS narių suvažiavimas. LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius priminė, kad kitais metais Sąjungai sukaks 10 metų: rimtas amžius rimtai organizacijai, o tiksliau - bendruomenei, kuri, remiama rimtų partnerių, stengiasi aktyviai dirbti savo narių ir visų Lietuvos vežėjų labui.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas ir LVS atstovai džiaugėsi, kad šalims pavyko užmegzti konstruktyvų dialogą ir efektyviai bendradarbiauti, pavyzdžiui, sprendžiant įsisenėjusią sąžiningo apsikeitimo leidimais su kitomis valstybėmis problemą. Taip pat viceministras atkreipė dėmesį į tai, kad pavyko sureguliuoti eilių situaciją prie Šalčininkų pasienio kontrolės punkto ir bus skirta daug pinigų kelių priežiūrai.
LVS sekretorius Mečislavas Atroškevičius parodė, kad transporto paslaugų eksportas yra Lietuvos paslaugų eksporto pamatas, bet 2023 m. todėl norėtųsi didesnės pagalbos iš valdžios. Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Vidmantas Verbickas pažadėjo pagalbą - tame tarpe, ieškant naujų pervežimų krypčių. Taip pat malonu buvo išgirsti jo žodžius apie tai, kad URM pasisako už Lietuvos sutarties su Uzbekistanu dalies, kurioje kalbama apie beleidiminę sistemą, keitimą.
Ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad ekonominis atsigavimas gali įvykti šių metų antroje pusėje - kitų metų pradžioje. Jis taip pat pažymėjo, kad krizinė situacija - ne tik iššūkis, bet ir galimybė, ir kad po stipraus nuosmukio, kaip rodo istorija, dažnai būna didelis augimas. Ekspertas pasiūlė atkreipti dėmesį į augantį dirbtinio intelekto, kuris gali tapti rimtu pagalbininku ir transporto sektoriuje, vaidmenį.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad valdžios institucijoms ir profsąjungoms reikia būti lankstesniems santykiuose su vežėjais, sprendžiant įvairius klausimus, ir geriau save viešai pateikti (tai yra, investuoti į savo įvaizdį) - atitinkamai visuomenė pradės pozityviau vertinti sektorių ir supratingiau žiūrėti į jo interesus, kas savo ruožtu palengvins jam palankių sprendimų priėmimą valdžios lygmeniu.
LVS migracijos ir užsieniečių įdarbinimo politikos sekretorius Gintaras Bagužis davė vežėjams keletą patarimų, susijusių su užsienio vairuotojų įdarbinimu. Pavyzdžiui, kai vairuotojas keičia darbo vietą, naujam darbdaviui reikėtų susisiekti su ankstesne naujoko darboviete. Taip pat svarbu tvarkingai mokėti su užsieniečiu susijusius mokesčius ir žiūrėti, kad įmonė neturėtų skolų bei nuobaudų, nes problemos šiuo atveju gali užkirsti kelią vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui ateityje. Jis patarė šiuo metu nebandyti darbinti vairuotojų iš Indijos, Bangladešo ir Šri Lankos, nes gali būti sunkumų su leidimo gyventi gavimu. Taip pat verta domėtis, kokia yra dokumentų tvarkymo Migracijos departamente situacija, nes tai gali pagreitinti procesą.
Ilgamečio srities eksperto Sauliaus Pelecko patarimas vežėjams buvo paprastas - mažinti žalas. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Kęstutis Kudzmanas pažymėjo, kad vežėjai yra Lietuvos ambasadoriai.
tags: #lietuvos #vairuotoju #sajunga