Automobilio apšvietimas - ne tik dizaino dalis, bet ir saugumo klausimas. Visų motorinių transporto priemonių, dalyvaujančių eisme, vairuotojai privalo ir šviesiu paros metu važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai dienos metui pritaikytomis žibintų šviesomis, kitaip vadinamomis dienos žibintais ar DRL žibintais.
Dauguma vairuotojų, įvedus minėtą KET punktą, įprato vos užvedus automobilį įjungti artimuosius žibintus - juk tai padeda išvengti eismo įvykių, saugo žmonių gyvybes, o užmiršus tai atlikti gręsia ir bauda. Tačiau dalis vairuotojų susimąsto - o kaipgi nuolat veikiantys artimieji žibintai įtakoja automobilio darbą? Kuo didesnis elektros energijos poreikis, tuo sunkiau dirba generatorius. Visi elektros prietaisai automobilyje maitinami nuo generatoriaus, kurį suka variklis. Kuo daugiau prietaisų įjungta, tuo didesnė apkrova tenka generatoriui. Taigi, važinėjant įjungtais artimaisiais žibintais labiau apkraunamas generatorius. Degalų suvartojimas, nors ir nedaug, bet išauga. Įjungti artimieji žibintai kuro sąnaudas įtakoja vidutiniškai 1-3% ribose, priklausomai nuo variklio galios. Esant didesniam elektros energijos poreikiui automobilyje, mažiau srovės tenka akumuliatoriui. Didėjant generatoriaus apkrovai, krenta jo išduodama įtampa, o su ja ir elektros energijos galia. Nepakankant galios silpnesne srove kraunamas akumuliatorius, todėl jo pilno pakrovimo laikas pailgėja, todėl, ypač važinėjant trumpais atstumais, akumuliatorius gali būti iškrautas ir nespėti kelionės metu pasikrauti.
Lemputės nėra amžinos. Automobilyje sumontuotos elektros lemputės nėra amžinos. Visos jos periodiškai perdega ir jas tenka keisti, tam įtakos turi įjungimo ir išjungimo ciklų skaičius bei bendras naudojimo valandų kiekis.
Nors technologijos tobulėja, D1S ir D2S xenon lemputės vis dar išlieka vienu geriausių pasirinkimų vairuotojams, kurie vertina ryškumą ir patikimumą. Kelyje šviesa - tai tavo matymas, tavo laikas sureaguoti ir tavo saugumas.
Prieš keletą metų Lietuvoje, vėliau nei Vakarų Europoje, KET bei techninių apžiūrų dokumentacijoje atsiradus terminui „dienos žibintai“, kaip grybai po lietaus, pradėjo rastis įvairūs LED technologija paremti šviesos prietaisai, kuriuos, vairuotojams imta siūlyti automobilių savininkams įrengti automobiliuose. LED dienos žibintų privalumais buvo nurodomos įvairios teigiamos jų savybės.
Jei vairuojamo automobilio gamintojas nepasirūpino įmontuoti dienos žibintų, galima pasirūpinti tuo patiems! Įprastai DRL žibintai gaminami pasitelkus vis labiau populiarėjančią šviesos diodų technologiją, kuomet šviesą skleidžia ekonomiški šviesos diodai, kurie pasižymi savybe, jog beveik visą energiją paverčia šviesa, ir tik nedidelė jos dalis pavirsta į šilumą, kuomet įprastose halogeninėse lemputėse yra atvirkščiai.
Automobiliuose montuojamiems LED dienos žibintams, kaip ir gamintojo sumontuotiems šviesos prietaisams, taikomi tam tikri reikalavimai, kurie užtikrina, jog žibintai tinkamai atliks jiems numatytą funkciją. Sertifikavimas: LED dienos žibintai, kaip ir visi šviesos prietaisai automobilyje, privalo būti tinkamai sertifikuoti. Šie DRL žibintai privalo būti pažymėti žyme RL, kuri reiškia „Running Light“, arba išvertus iš anglų kalbos - važiavimo šviesos. Be RL žymens dienos žibintams privalu turėti E sertifikatą. Šį sertifikavimą žymi E raidė su vienu ar dviem skaitmenimis apskritimo viduje.
Veikimas: LED dienos žibintai privalo būti sumontuoti taip, kad automatiškai įsijungtų užvedus variklį, o įjungus priekinius gabaritinius, artimųjų šviesų, tolimųjų šviesų ar rūko žibintus DRL dienos žibintai privalo užgesti. Vienintelė išimtis - „mirktelėjimas“ šviesomis.
Montavimas: Dienos žibintai privalo būti įmontuoti poroje, ne žemiau nei 250 mm ir ne aukščiau nei 1500 mm nuo kelio paviršiaus, ne toliau nei 400 mm nuo automobilio šono ir ne mažesniu nei 600 mm atstumu vienas nuo kito, matuojant tarp vidinių kraštų.
Įvykdyti šį punktą gali būti sunkesnė užduotis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažnai LED dienos žibintai įrengiami visai ne pagal galiojančius reikalavimus, o kartais dar ir veikia kartu su artimųjų šviesų žibintais.
Geros savybėmis pasižymi gamintojo Vinstar dienos žibintai. Šis gamintojas pasižymi dailiomis formomis ir šiuolaikiniais dizaino sprendimais, taip pat išlaiko geros kokybės bei prieinamos kainos santykį.
Kituose automobiliuose rasti jiems tinkamos sumontuoti vietos taip, kad atitiktų reikalavimus bei atrodytų vizualiai estetiškai nepavyko. Jei ne reikalavimas išlaikyti 600 mm atstumą tarp vidinių žibintų kraštų, būtų žymiai paprasčiau. Dažnai sunkiausia laikytis būtent šio reikalavimo.
Dėl mažų matmenų, vos 160.5 mm ilgio, šie dienos žibintai tiko sumontuoti daugiau automobilio modelių, buvo nuspręsta juos montuoti automobilyje Hyundai Getz.
Viena vertus reikėtų to pasisaugoti, kad nenutiktų kaip mūsų atveju, kita vertus - toks fiksavimas užtikrina tai, kad žibintas tikrai išliks savo vietoje važiuojant automobiliu.
Dienos žibintų pajungimas elementariai paprastas - du laidai maitinimui: pliusas nuo degimo ir pastovus minusas, bei vienas valdymo laidas, jungiamas prie gabaritinių žibintų pliuso. Kuomet šiame laide atsiranda maitinimas - žibintas gęsta.
Tai 181 mm ilgio siaurame korpuse patalpinti LED šviesos diodai, kurie uždengti neįprastu šviesos srautą išsklaidančiu stiklu. Šio modelio LED dienos žibintai, dėl ypatingos stiklo formos skleidžia vientisą šviesos srautą, kuris užpildo visą žibinto stiklą pilnai.
Šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti įvairių dienos žibintų variantų, jų kainos svyruoja nuo vos daugiau nei dešimt eurų užsakant tiesiai iš Kinijos iki arti trijų šimtų. Pigiausi modeliai, kainuojantys vos virš dešimties eurų tikrai nepasižymės kokybe, tokie dienos žibintai dažnai gaminami naudojant prastos kokybės LED šviesos diodus, nėra garantuojamas jų sandarumas, taip pat tokie žibintai tikrai neturės techninėje apžiūroje privalomų sertifikatų. Maždaug 30-40 eurų kainuoja kokybiški sertifikuoti, tačiau ne tokio žinomo gamintojo dienos žibintai. Maždaug dvigubai brangesni, 65-100 eurų ribose - Philips ar Osram gaminami dienos žibintai.
Prieš įteisinant dieninių žibintų naudojimą, daugelyje Europos valstybių buvo atlikta begalė mokslinių tyrimų. Kelių eismo įvykių, įvykusių šviesiu paros metu, nuodugni analizė parodė, kad 50% jų priežastis buvo ta, kad vairuotojas nepastebėjo kitų greta jo buvusių eismo dalyvių. Sankryžose šis rodiklis išaugo iki 80%. Įjungti žibintai padaro automobilį geriau atskiriamą bendrame fone, ir todėl labiau matomą. Tyrimai parodė, kad šviesiu paros metu artimųjų šviesų arba DRL žibintai žymiai (iki 22%) sumažina avarijos, kai yra du ar daugiau eismo dalyvių, tikimybę.
Įjungus artimuosius žibintus užsižiebia ir galiniai gabaritiniai žibintai, šie šviesdami maskuoja stabdžių žibintus, dėl ko gali būti nepastebimas stabdymo manevras. Problema tampa mažiau aktuali, jei yra trečiasis papildomas stabdžių žibintas, o ją visiškai galima pašalinti sumontavus DRL dienos žibinus, kuriems veikiant gabaritiniai žibintai neįsijungia.
Nustatyta, kad nors mašinos su šviesomis buvo pastebimos greičiau, automobilių be artimųjų ar LED dienos žibintų pastebimumas nesuprastėjo. Kita vertus, šviesiu paros metu įjungti artimieji arba DRL žibintai šiek tiek apsunkino atskirų dviračių transporto priemonių ir pėsčiųjų pastebimumą eisme.
Įprastos žibintų lemputės naudoja daug daugiau elektros energijos, o tai įtakoja kuro sąnaudas bei, kas taip pat aktualu, išmetamų teršalų kiekį. Variklių CO2 emisija, kurią visame pasaulyje stengiamasi sumažinti visais įmanomais būdais, padidėja 0,6-1,4%. Taip pat žymiai sumažėja kaitrinių lempučių veikimo laikas, padidėja akumuliatoriaus baterijos apkrova.
Vairavimas dieną su įjungtais trumpųjų šviesų žibintais savo laiku mūsų automobilistų visuomenėje tapo tokia pat erzinančia tema kaip politiniai debatai virtuvėse ir televizijos pokalbių laidose. Tačiau, nepaisant viso to, vieni vairuoja įsijungę trumpąsias šviesas, kiti - ilgąsias, dar kiti - priešrūkines, dar kiti - pažibinčius, yra ir tokių, kurie apsikarstė lemputėmis nuo dugno iki stogo, o dar kiti tiesiog „išplaukia“ iš visiškos tamsos priešpriešinėje eismo juostoje kaip Hamleto tėvo šešėlis būtent tada, kai kitiems eismo dalyviams jau nebėra kur dingti. Būtent dėl šios maišaties įvyksta vos ne pusė bėdų mūsų keliuose.
Pavyzdžiui, važiavimo su šviesomis dienos metu pirmtakai - skandinavai ir danai, kurie dar 1990 metais nustatė, jog trumposios šviesos privalomai turi būti naudojamos visus metus ir visą parą, vėliau pripažino, kad avaringumo sumažėjimas buvo fiksuojamas tik per pirmuosius tris metus. Yra ir neigiamų veiksnių, pavyzdžiui, blogesnis motociklininkų matomumas per veidrodėlius ir kiti, jau nekalbant apie 3-5 % padidėjusias kuro sąnaudas bei apkrovą automobilio elektros tinklui.
Dėl šių priežasčių jau 2000 metų pabaigoje konstruktoriai sugalvojo iš principo naują automobilių apšvietimo sistemą, kuri išsprendė visus trumpųjų šviesų trūkumus šviesiuoju paros metu, - dienos šviesų žibintus DRL (Daytime Running Lights), sukurtus pagal LED technologiją.
Taigi, kas yra DRL ir kokie jie turi būti? Visų pirma, DRL šviesa privalo būti labai ryški. Pagrindinė jų misija - duoti galimybę priešpriešais atvažiuojančio automobilio vairuotojui, pėsčiajam ir apskritai bet kuriam eismo dalyviui pastebėti automobilį iš kuo didesnio atstumo, esant bet kokioms oro sąlygoms. Trumposios šviesos, net jei jos galingos ir ksenoninės, niekada neatliks šio vaidmens, nes pagal savo paskirtį ir dėl žibinto deflektoriaus konfigūracijos visa jų šviesa nukreipta į priekį, tačiau į apačią. Pagal konstrukciją DRL šviesa nukreipta tiksliai į priekį.
Išvada labai paprasta - jei DRL yra žemos kokybės ir silpno ryškumo, tai nėra prasmės jų naudoti. Pagal europietiškus standartus, minimalus DRL ryškumas turi būti ne žemesnis nei 400-500 cd. O štai pigūs kinietiški, savo spalvų įvairove eglučių girliandas primenantys žaisliukai, kuriuos už perpus mažesnę kainą galima įsigyti turguje ar vietinės reikšmės specializuotoje parduotuvėlėje, deja, negali pasiekti net minimalių 400 cd. Todėl tokios šviesos ne tik beprasmės, bet tam tikra prasme pavojingos.
Taigi mes išsiaiškinome, kad pagrindinė DRL funkcija - maksimalus matomumas dieną. Vairuotojas lietingą dieną gali fiziškai nepastebėti pilko automobilio ant šlapio asfalto, bet transporto priemonei pasirodžius horizonte - tiesiojoje matomumo linijoje, DRL privalo ją apšviesti.
Jei net įsivaizduosime, kad du automobiliai artėja priešpriešiais „vaikišku“ 90 km/h greičiu, jų suminis artėjimas jau yra 180 km/h, tai reiškia, kad vos per kelias sekundes, o kartais - akimirksniu vairuotojai privalo priimti abiems pusėms tinkamus sprendimus. Būtent DRL leidžia šią trumpą laiko atkarpą padaryti maksimaliai ilgą, be to, pasąmonės lygyje.
DRL nepagerina vairuotojo regėjimo, bet pažymi automobilį, kad jis būtų matomas kitiems eismo dalyviams, nuo kurių priklauso ir pirmojo likimas. Todėl jų ryškumas, funkcionalumas bei sumontavimo tikslumas sudaro kiekvieno eismo dalyvio saugumo pagrindą.
Ką gi naujo mums siūlo vokiečių kompanija „Osram“ šioje srityje? Visų pirma, tai gaminiai, turintys galingą ir „teisingą“ ryškumą. Tačiau svarbus ne tik ryškumas. Modelyje „101“ pirmą kartą pasaulinėje rinkoje DRL konstrukcijoje panaudota ne atskirų šviesos diodų girlianda, o specialus šviesos diodas. Be to, pats šviesos diodas vienintelis apšviečia unikalų organinio stiklo vamzdelį. Šviesolaidį sudaro šviesai laidi prizmė su atšvaitu. Tai užtikrina platesnį apžvalgos kampą.
Automobilių gamintojų reikalavimai. Gamintojas nurodo, kokio tipo HID lemputė tinka konkrečiam modeliui. Uždegiklio suderinamumas. Homologacija. Tik sertifikuotos lemputės yra teisėtos naudoti viešuose keliuose. Spalvos temperatūra. Dauguma vairuotojų renkasi 4300 K-6000 K diapazoną.
Net ir geriausios xenon šviesos ilgainiui praranda efektyvumą, todėl reguliari priežiūra yra būtina. Keisk abi lemputes iš karto. Neliesti stiklo paviršiaus. Patikrinti elektros jungtis. Prižiūrėti žibintų dangtelius.
Tad kam reikalinga dar aukštesnė apsaugos klasė IP69 sausumoje naudojamam apšvietimo technikos įrenginiui? Reikalas tas, kad tiesioginis automobilio išorės plovimas aukšto slėgio įrenginiais apšvietimo prietaisams, kaip bebūtų keista, yra kur kas pavojingesnis nei darbas po vandeniu! Dauguma „Osram“ panašaus technologijų lygio konkurentų kartais daro drėgmės patekimo į vidų tikimybės prielaidą. Neretai matome keliuose nekokybiškus tariamus DRL, kuriuose jau neveikia vienas arba visa šviesos diodų grupė. Priežastį - žemas apsaugos nuo dulkių ir drėgmės lygis. Po kelių plovimų į DRL lėtai patenka drėgmė, oksiduojasi vidiniai kontaktai, pažeidžiami atskiri šviesos diodai arba vienas iš šviestuvų. DRL „Osram“- tai neįmanoma. Apsaugos klasė IP69 toleruoja praktiškai visas drėgmės poveikio rūšis, ir „Osram“ pelnytai didžiuojasi šiuo parametru, ne be pagrindo siūlydamas tokius aukštus standartus, kaip svarbius, realius konkurencinius privalumus.
„Osram“ gali pasigirti dar viena inovacija, kurios neturi kiti DRL gamintojai - tai GORE-TEX® membranos. Tai ne aklės, o speciali medžiaga, kuri praleidžia drėgmę tik į vieną pusę, šiuo atveju - į išorę. Kam to reikia, jei konstrukcijos apsauga tokio aukšto lygio? Viskas labai paprasta: viduje po didelių temperatūros svyravimų, pavyzdžiui, po ilgos eksploatacijos žiemos metu, susidaro oro kondensatas. Membrana išleidžia drėgmės perteklių į išorę, neįleisdama jos atgal. Nė vienas gamintojas, išskyrus „Osram“, tokio įtaiso neturi. Taigi DRL „Osram“ - tai visas batiskafas, turintis IP69 apsaugos klasę, aukštesnę nei povandeninių šviestuvų, o dėl GORE-TEX® membranų konstrukcijos viduje visada sausa. Be to, tokios pat GORE-TEX® membranos naudojamos ne tik šviestuvuose, bet ir valdymo blokuose.
Kalbant apie gaminio kokybę, reikia paminėti laidų kokybę. Jie yra labai lankstūs ir atlaiko maksimalų išlenkimą. Bet svarbiausia yra tai, kad tvirtinimai pagaminti ne tiesiog iš kokybiškų medžiagų - jie sertifikuoti kaip OEM, t. y. tiksliai tokie pat laidai ir jungtys pagal ES standartus naudojami visuose šiuolaikinių europietiškų automobilių blokuose ir įrenginiuose. DRL „Osram“ naudojamos ir OEM jungtys, atitinkamai turinčios tą pačią apsaugos nuo dulkių ir drėgmės klasę, kaip konvejeryje.
Be atsuktuvo, DRL „Osram“ komplektuose yra viskas, ko reikia jiems montuoti, įskaitant sąvaržas, varžtus ir net akles lemputėms. Pastarosios reikalingos tiems automobiliams, kuriuose kompiuteris pažibinčio lemputės trūkumą arba perdegusią lemputę traktuoja kaip klaidą. Nes DRL „Osram“ numatyti keli prijungimo variantai, taip pat, kaip pritemdytos DRL naktį atstoja pažibinčius.
DRL turi pažibinčių funkciją, tai yra naktį DRL ryškumas tampa 50 % blankesnis. Tai suteikia papildomą galimybę kombinuoti apšvietimo prietaisų darbą.
Pakuotė informatyvi, ant jos nurodytos absoliučiai visos charakteristikos ir standartai, tai retai pasitaiko kalbant apie konkurentų gaminius. Kai kurie net tyčia nenurodo pagrindinių duomenų, kad paslėptų trūkumus, nors, pavyzdžiui, IP privalo būti nurodomas tiek ant lėktuvo žibinto, tiek ant namų rozetės. „Osram“ DRL - tai naujas žingsnis tokių prietaisų raidoje. DRL 90 % ekonomiškesni nei žibintai, estetiškai gražūs bei funkcionalūs.
Kiekviena keliais važinėjanti transporto priemonė privalo turėti atitinkamą apšvietimą. Atskiros apšvietimo sistemos dalys važiuojant atlieka konkrečias funkcijas. Būtinybę įjungti ar perjungti automobilio šviesas nustato Lietuvoje bei visoje Europos Sąjungoje taikytini įstatymai.
Kiekvienas vairuotojas privalo tiksliai žinoti, kokios šviesos yra automobilyje, kuriuo jis važinėja, ir kaip jos naudojamos. Būtent jos užtikrina, kad tamsiuoju paros metu transporto priemonės vartotojas būtų matomas kelyje ir pats matytų kitas transporto priemones.
Dauguma šviesų jau persijungia automatiškai, kai yra tokia galimybė ar poreikis. Tačiau ne kiekvienas automobilis turi įdiegtus tokius sprendimus.
Trumpųjų šviesų žibintų funkcija - apšviesti kelią priešais automobilį. Jie turi šviesti kuo toliau, tačiau taip, kad neapakintų priešpriešiais važiuojančių vairuotojų. Šie žibintai dažnai sureguliuojami asimetriškai - kairysis žibintas privalo šviesti žemiau nei dešinysis. Toks sprendimas yra taikomas tam, kad dešinysis žibintas apšviestų dešinę kelio pusę ir kelkraštį, bet neapakintų kitų vairuotojų.
Šis šviesų tipas pirmauja kalbant apie funkcionalumą bei saugumo kelyje padidinimą. Dalyje Europos Sąjungos šalių teisės aktai reikalauja įjungti šias šviesas visuomet nuo sutemų iki aušros, net jei yra šviesu.
Dienos šviesos atlieka legalaus trumpųjų šviesų pakaitalo funkciją dieną. Jos buvo sukurtos norint sumažinti brangių trumpųjų šviesų žibintų elementų susidėvėjimą. Jos yra vadinamos ilgosiomis, nes apšviečia labai ilgą kelio ruožą priešais transporto priemonę. Šios šviesos šviečia horizontaliai, o kartais net kiek į viršų.
Verta atminti, kad jei ilgosios šviesos bus įjungtos prasilenkimo su kitu automobiliu momentu, vairuotojas bus laikinai apakintas.
Rūko žibintų skaičius priklauso nuo to, kokios šviesos yra sumontuotos automobilyje. Kiekviena transporto priemonė, kuriai leidžiama dalyvauti kelių eisme, privalo turėti bent vieną galinį rūko žibintą. Pagal galiojančius įstatymus priekiniai rūko žibintai nėra privaloma įranga, tačiau dažnai jie būna labai pravartūs. Jų užduotis - apšviesti kelią priešais transporto priemonę riboto matomumo ir kitokiomis nepalankiomis eismo sąlygomis, bet tai ne viskas. Svarbiausia, kad transporto priemonė būtų matoma kitiems vairuotojams, kai matomumas kelyje yra ribotas.
Kaip sako pats pavadinimas, jų funkcija - rodyti važiavimo kryptį prieš numatomą manevrą. Jie gali signalizuoti eismo juostos keitimą, važiavimo krypties keitimą arba inicijuoti lenkimo manevrą. Jie perduoda kitiems eismo dalyviams informaciją apie tai, kokį manevrą ketinate atlikti. Posūkių žibintai būna sumontuoti poromis transporto priemonės priekyje, šonuose ir gale. Jie turi būti matomi iš kiekvienos pusės. Užbaigus manevrą būtina nedelsiant posūkio signalą išjungti, kad nebūtų siunčiama klaidinga informacija kitiems eismo dalyviams.
Jų vienintelė funkcija - signalizuoti apie transporto priemonės stabdymą. Jos yra priklausomos nuo pagrindinių stabdžių pedalo ir įsijungia automatiškai vos paspaudus pedalą. Šios šviesos montuojamos tik transporto priemonės gale.
Gabaritų žibintai transporto priemonę apšviečia iš priekio ir galo, kai automobilis stovi aikštelėje arba kelkraštyje. Jie naudojami esant nepakankamam matomumui kelyje. Jų paskirtis - įspėti kitus eismo dalyvius apie pavojingas situacijas, pavyzdžiui, eismo įvykį arba netikėtą spūstį greitkelyje.
Jos naudojamos pirmiausia avarinio sustojimo metu, kai automobiliui kas nors nutinka arba kai tenka sustoti padėti kitam eismo dalyviui. Įjungus avarines šviesas pradeda mirksėti visi 6 posūkių žibintai. Jei jūsų automobilyje nėra šios rūšies apšvietimo, vietoj jo kaip pakaitalą galite naudoti gabaritų žibintus. Svarbu tai, kad jų negalima naudoti sustojus tam neskirtose vietose be pateisinamosios priežasties.
Atšvaitų funkcijų aprašymas yra paprastas ir trumpas. Jų užduotis - atspindėti kitų automobilių šviesas. Tai yra taikoma tam, kad tamsiuoju paros metu transporto priemonė būtų gerai matoma kitiems eismo dalyviams. Atšvaitai išdėstomi automobilio priekyje, šonuose ir gale. Naktį jie turi būti matomi ne mažiau nei 150 metrų atstumu, kai jūsų automobilį apšviečia kitos transporto priemonės tolimosios šviesos.
Tam, kad tinkamai būtų galima naudoti įvairių rūšių automobilio šviesas, nepakanka tik mokėti išvardyti, kokių rūšių jos būna ir kam naudojamos. Automobilyje atskirų rūšių šviesos nėra aprašytos žodžiais - kiekviena jų turi konkretų grafinį žymėjimą. Todėl labai svarbu susipažinti ir su šiais simboliais, net prieš trumpiausią kelionę nepalankiais orais.
Pirmasis lūžis apšvietimo sistemų raidoje buvo halogenų išradimas. Šiuo metu plėtojama LED žibintų technologija, kuri yra kitas šios srities etapas. Nauji automobiliai automatiškai ne tik perjungia ilgąsias šviesas į trumpąsias - jie taip pat gali „iškirpti“ šviesos kišenes ant kitų transporto priemonių ir apšviesti kliūtis bei pėsčiuosius kelkraščiuose be vairuotojo įsikišimo.
Pigiausias yra paprasčiausias sprendimas, tai yra klasikinis žibintas su keičiamomis lemputėmis. Rinkdamiesi šviesos šaltinius, atkreipkite dėmesį į tai, kad ksenono lemputės yra brangesnės, o LED žibintai turi būti keičiami visi ir tai gerokai padidina kainą. Tačiau būtina pridurti, kad ksenonai ir LED naudojami ilgiau nei klasikinės lemputės.
Ksenoninės lemputės gali būti iki dešimt kartų brangesnės už halogenines, taip pat, jos reikalauja specialių automobilio ir jo žibintų modifikacijų, tačiau ksenonai pasižymi ryškesne skleidžiama šviesa. Kita vertus, egzistuoja halogeninių lempučių, išsiskiriančių dvigubai didesniu ryškumu už gamyklinių halogenų skleidžiamą šviesą. Stipresnio ryškumo lemputės apšviečiamo kelio dalį gali padidinti net keliasdešimt metrų ir ryškumu beveik prilygsta standartinėms ksenoninėms lemputėms.
Taigi, siekdami sutaupyti vairuotojai montuoja vadinamuosius ksenonų konvertavimo rinkinius, kurie įrengiami be privalomų automobilio modifikacijų. Galutiniame rezultate vairuotojai ne tik neišgauna ryškesnio apšvietimo, bet ir kelia grėsmę eismo saugumui - neteisingai sumontuotos lempos akina priešakyje važiuojančius vairuotojus.
„Naudojant tas pačias halogenines lemputes daugiau nei metus, jos pradeda blankti, praranda savo pradinį ryškumą. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad nusipirkus naują automobilį ir susimontavus naujas lemputes galima išgauti daug ryškesnį kelio apšvietimą, kadangi naujuose automobiliuose naudojamos halogeninės lemputės yra orientuotos į ilgesnį gyvavimo laiką, o ne ryškumą“, - pastebi T. Hamedas.
Vidutinis halogeninių lempučių gyvavimo laikas - iki 500 val., tačiau rinkoje yra silpnesnio ryškumo lempučių, kurių tarnavimo laikas yra iki dviejų kartų ilgesnis. Jeigu automobiliu daugiausia važiuojama apšviestais keliais, derėtų rinktis ne pačius galingiausius halogenus. Visų pirma, ryškus apšvietimas nereikalingas, tad perkant silpnesnes lemputes galima nemažai sutaupyti, jos kainuoja mažiau, taip pat tarnauja ilgiau.
Antra, važinėjant su itin didelio ryškumo lemputėmis, pastebėti, jog vienas žibintas nešviečia galima tik neapšviestame kelyje. Tokiais atvejais reikia nepamiršti kartas nuo karto patikrinti, ar kažkuri lemputė nėra perdegusi.
Taip pat reikėtų turėti omenyje, jog prastam kelio apšvietimui įtaką daro ne tik silpna lemputė, bet ir apsiblausęs žibinto gaubtas. Laikui bėgant žibinto gaubtas tampa matinis, tad lempučių pakeitimas naujomis nepadės. Pastebėjus, kad žibintai tapo gelsvi ar matiniai, rekomenduojama juos atnaujinti.
Ar žinote, kas yra LED dienos žibintai ir kuo jie geresni nei halogeniniai dienos žibintai? LED dienos žibintai (DRL) - tai automobilio priekyje esantys žibintai, skirti naudoti dienos metu. Jie automatiškai įsijungia užvedus transporto priemonės variklį. Kaip nurodo pavadinimas, LED dienos žibintuose yra naudojamos LED, o ne halogeninės lemputės. Apskritai, dienos žibintai automobiliuose yra labai svarbūs kalbant apie automobilio matomumą ir saugumą.
DRL žibintai padaro transporto priemones geriau pastebimas kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams ir kitiems eismo dalyviams. Didesnis saugumas. Sudėtingomis eismo sąlygomis, pavyzdžiui, auštant, prietemoje ar esant rūkui, ryškūs LED dienos žibintai padaro transporto priemonę labiau pastebimą.
LED dienos žibintai veikia taip pat kaip ir kitų tipų dienos žibintai. Daugumoje transporto priemonių jie įsijungia automatiškai, kai užvedamas automobilio variklis. LED dienos žibintams elektra tiekiama per automobilio elektros sistemą. Daugumoje transporto priemonių DRL išsijungia, kai įjungiami priekiniai žibintai arba kai automobilis įvažiuoja į tamsią zoną (kur įsijungia automatiniai priekiniai žibintai). Dienos žibintai turėtų būti įjungti tik vairuojant dieną.
Saugumo ekspertai teigia, kad dienos žibintai pagerina eismo saugumą. Tai pagrindžia daugybė tyrimų ir stebėjimų. Kalbant apie dienos žibintų pasirinkimą, dauguma žmonių renkasi LED žibintus.
Ryškesnė šviesa. LED lemputės skleidžia didelio intensyvumo baltą arba baltai mėlyną šviesą. Energijos vartojimo efektyvumas. Šiuolaikiniai LED žibintai yra labai efektyvūs energijos vartojimo požiūriu. Jie sunaudoja vos 5-6 vatus elektros energijos. Ilgas tarnavimo laikas. LED žibintai yra ilgaamžiai, jie gali tarnauti iki 50 000 valandų. Tai sumažina dažno keitimo poreikį, todėl ilgainiui sumažėja automobilio priežiūros išlaidos.
Be to, dienos žibintai sunaudoja mažiau energijos, o tai reiškia mažesnę automobilio elektros sistemos apkrovą.
Žibintai ir jų šviesos šaltiniai neabejotinai yra viena sparčiausiai per keletą pastarųjų dešimtmečių tobulėjusi automobilio dalis. Visiškai neseniai revoliucine naujiena laikyti dujų išlydžio žibintai šiandien laikomi atgyvena. Nauji modeliai projektuojami ir gaminami su LED žibintais, o koncepcinių modelių kūrėjai intensyviai eksperimentuoja su lazeriniais žibintais.
Kaip žinia Lietuvos transporto parko vidutinis amžius beveik 15 metų, todėl natūralu, kad didžioji dalis automobilių ginkluotos kaitrinėmis lemputėmis. Bandydami patobulinti saviškę techniką nemažai vairuotojų patys sumontuoja LED dienos žibintus. Dėl tokio patobulinimo taip pat taupoma energija (standartinės kaitrinės lemputės galingumas 50-55W, o šviesos diodo - 0.5 W; įprastai viename LED dienos žibinte būna 4-5 šviesos diodai, iš viso - 2.5 W arba 22 kartus mažiau, nei kaitrinė lemputė; dėl to sumažėja generatoriaus apkrovimas, deginama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka), be to, automobilis tampa kur kas geriau matomas kitiems eismo dalyviams, nes LED žibintai generuoja maždaug dvigubai ryškesnį nei įprastinių žibintų šviesos srautą.
Kaip tokius žibintų patobulinimus vertina techninės apžiūros kontrolieriai? Visų pirma kontrolieriai vertina ar dienos žibintai teisingai sumontuoti: apatinis jų kraštas, kai automobilis yra nepakrautas, privalo būti ne žemiau kaip 25 cm nuo kelio paviršiaus, o atstumas tarp porą sudarančių žibintų vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 60 cm. LED dienos žibintai negali būti montuojami į tradicinių artimųjų-tolimųjų žibintų korpusą, jei taip nėra numatęs automobilio gamintojas. Be to, dienos žibintai turi būti sertifikuoti ir ženklinti pagal ES reikalavimus (t. y. turėti „RL“ žymenis), jie turi įsijungti automatiškai užvedus variklį.
ES direktyvoje dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kurios nuostatos yra perkeltos ir lietuviškus reikalavimus, nustatyta, kad jei žibinte neveikia ne daugiau kaip 1/3 šviesos diodų (pvz.
led dienos zibintai
Technikos ekspertais taip pat primygtinai rekomenduoja reguliariai pasitikrinti ar žibintai tinkamai sureguliuoti. Jei artimosios šviesos žibinto jų spindulys nukreiptas pernelyg aukštai, žibintas kitus eismo dalyvius akins nepriklausomai nuo to kokia lemputė (halogeninė, „Xenon‘inė“ ar LED) žibinte yra įrengta.
Savo ruožtu atkreipė dėmesį į rinkoje siūlomus LED šviesos šaltinius, sumontuotus įprastinės kaitrinės ar halogeninės lemputės cokolyje.