Nuo 2026 m. liepos visų administracinių baudų registravimo procedūros bus pilnai skaitmenizuotos, atsisakant popierinių dokumentų ir užtikrinant automatinius duomenų mainus tarp institucijų.
VMI Nepriemokų administravimo departamento patarėja Irina Gavrilova aiškina, kad nuo šių metų liepos informacija apie visas baudas, kurias administruos inspekcija, bus gaunama automatiškai per sukurtas duomenų sąsajas tarp institucijų.
„Vien iš teismų kasmet gauname apie 20-30 tūkstančių popierinių dokumentų, todėl automatizavimas leis procesus vykdyti greičiau, tuo pačiu sumažinant žmogiškųjų klaidų riziką. Tai naudinga ir valstybei, ir gyventojams, nes sprendimai bus priimami operatyviau, o nepagrįsto išieškojimo rizika dėl netikslių duomenų bus minimali“, - sako I. Gavrilova.
Per 2025 m. VMI pagal teismų vykdomuosius dokumentus rankiniu būdu registravo net 25,4 tūkst. prievolių už 8,53 mln. Eur, o antstoliams perdavė - 18,7 tūkst. (6,23 mln. Eur).
Skolininkai su valstybe atsiskaitys greičiau
VMI duomenimis, iš viso šalyje šiandien yra beveik 100 tūkst. skolininkų, kurie valstybei nesumokėjo apie 450 tūkst. administracinių baudų bei iš viso yra skolingi daugiau kaip 100 mln. eurų.
Nesumokėtos baudos įprastai perduodamos antstoliams išieškoti. Vien per 2025 m. jiems perduota apie 127,3 tūkst. sprendimų, kurių bendra suma siekė 114,2 mln. eurų. Per šį laikotarpį iš antstolių valstybė gavo 13,2 mln. eurų.
Naujoji sistema taip pat leis užtikrinti aiškesnį asmenų informavimą apie jiems paskirtas baudas, kurias jie galės patogiai apmokėti prisijungę prie „Mano VMI“ sistemos.
Greičio viršijimas ir baudos: ką reikia žinoti?
35692 - tiek vairuotojų šiemet jau įsiamžino policijos naudojamų mobilių trikojų greičio matuoklių užfiksuotose nuotraukose. Tuo metu vien per pirmąsias kovo mėnesio savaites Lietuvos kelių policijos tarnyba įregistravo per 19 tūkst. pažeidėjų, iš jų Vilniaus apskrityje - 9126.
Greičio viršijimo atvejų vis daugėja, o tai saugaus eismo žinovus verčia kelti klausimą: ar pažeidėjai supranta, kad baudos anksčiau ar vėliau juos pasieks ir jas teks apmokėti?
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis portalui lrytas.lt teigė, jog karantino metu baudoms nėra jokių išimčių - jas vis tiek reikės apmokėti laiku. Jei vairuotojai užfiksuojami greičio matuokliais, jie gauna pranešimą apie padarytą pažeidimą ir turi susimokėti baudą.
Savo ruožtu saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas vairuotojams siūlo būti sąmoningiems ir išvengti baudų, kad vėliau netektų gailėtis ir tuštinti piniginių.
„Policininkai dirba savo darbą, kad būtų saugiau. Tad šiuo atveju labai svarbus pačių vairuotojų sąmoningumas: privalu atsižvelgti į susidariusią situaciją ir paprasčiausiai laikytis taisyklių. Žmonių gyvybės bei saugumas yra kur kas svarbiau, nei pačios baudos“, - sakė vairavimo mokytojas.
D.Kanapinsko nuomone, kiekvienas vairuotojas privalo savo biudžetą planuotis ir stengtis baudų neprisirinkti, o tai sėkmingiausiai padės padaryti Kelių eismo taisyklių laikymasis.
„Nuo žioplumo vaistų nėra“, - lrytas.lt naujienų portalui konstatavo D.Kanapinskas.
Tuo metu vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas neabejoja, jog baudų klausimas aktualus tik tiems, kurie bet kokia kaina nori tų taisyklių nepaisyti.
„Ne kartą esu diskutavęs su žmonėmis apie tai, kaip negauti baudų. Klausimas ir jums: ar žinote, kokios yra pažeidimų, nebūtinai susijusių su eismu, pasekmės, ir ar tai svarbu? Esmė tame, jog jei taisyklių yra laikomasi, baudų faktorius tampa nelabai svarbus“, - aiškino A.Pakėnas.
Saugaus vairavimo eksperto teigimu, mes nesame pasiekę tokio sąmoningumo lygio, kad, policijai pasakius, jog baudžiami nebūsime, sugebėsime laikytis taisyklių ir toliau. Visgi vairavimo ekspertas užsiminė ir apie valdžios svarbą, kuri galėtų paaiškinti, kaip elgtis teisingiausia, o galbūt ir pačias baudas pasiryžtų mažinti ar diferencijuoti.
„Apskritai, aš manau, kad skiriant baudas seniai reikėjo atsižvelgti į pažeidėjo pajamas, nes nėra normalu, kad milijonus turintis asmuo moka tiek pat, kiek minimumą uždirbantis“, - nuomonę dėstė A.Pakėnas, bei pridūrė, jog tai bet kokiu atveju nėra išeitis ar pasiteisinimas, mat taisyklių laikytis reikia.
Esą yra žmonių, kurie neturi darbų, tačiau gyvena iš pašalpų, neblaivūs važinėja ir padaro avarijas. Tai, vairavimo eksperto įsitikinimu, savotiška lazda su dviem galais, kuriai valstybės pagalba išeitų tik į naudą.
Reziumuodamas A.Pakėnas paaiškino, jog baudų mokėjimų atidėti tikrai nevertėtų, mat tai bus gera pamoka ateičiai.
„Ir pats kelis kartus turėjau vykti iš Vilniaus į Kauną, tai specialiai stebėjau greitį, radarų vietas, laikiausi taisyklių. Toks gyvenimas, važiuokime pagal taisykles. Galų gale, tai nėra sudėtinga padaryti“, - neabejojo jis.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, jog bauda už greičio viršijimą gali siekti nuo 12 iki 550 eurų. Jei Seimas pritars TTK išvadai, tokie vairuotojai bus traukiami baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn.
Be to, parlamentas taip pat turės galimybę padidinti baudas už chuliganišką vairavimą.
Nekokybiškas vairavimas ir blaivumo patikrinimai
Pagal anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vairuotojo atsisakymas tikrintis blaivumą buvo prilyginamas sunkiam girtumui. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui (ANK), Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis numatyta, kad už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojui nustatomas daugiau kaip 1,5 proc. girtumas, gresia baudžiamoji atsakomybė, vairuotojo atsisakymas tikrintis blaivumą tapo tam tikru būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Įstatymo spragą buvo pripažinęs ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Daugėja nepanorusių pūsti į alkotesterį
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. šalies keliuose išaiškinta 9 814 (2016 m. - 10 952, 2015 m. - 13 727) neblaivių vairuotojų, iš jų 5 046 vairuotojams buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4 321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo.
TTK diskutuojant dėl teisės aktų pataisų, socialdemokratas Julius Sabatauskas nesipriešino idėjai už vengimą tikrintis blaivymą taikyti baudžiamąją atsakomybę. Seimo narys neslėpė abejonių dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo tiems vairuotojams, kuriems nustatomas daugiau negu 1,5 prom. girtumas.
„Aš pagal statistiką matau, kad poveikio atgrasymui šis įstatymas nepadarė. Jeigu 5 tūkstančiai asmenų sulaikyta su 1,5 promilės ir daugiau girtumo, tai nebijo žmonės šito straipsnio. Ko gero, ateityje reikės grįžti“, - TTK posėdžio metu kalbėjo J. Sabatauskas.
Tuo metu kitas TTK narys V. Gailius tvirtino manantis, kad atsisakymas tikrintis blaivumą yra didžiulė įstatymo spraga, kurią reikia užkamšyti.
„Aš neabejoju, kad vengimas (tikrintis blaivumą - LRT.lt) turi didelį recidyvą. Jeigu tokiu būdu vengdamas patikros išvengia vieną kartą, tai nebejoju, kad išvengia kokius aštuonis kartus. Tai skatina nebaudžiamumą“, - perspėjo parlamentaras.
Jam pritarė TTK posėdyje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
„25 procentais išaugo vengimo (tikrintis blaivumą - LRT.lt) skaičius per metus. Mes tokios statistikos neturėjome niekada. Kad tuo (įstatymo spraga - LRT.lt) naudojasi, tai čia yra faktas ir tuos klausimus reikia išspręsti būtinai“, - aiškino L. Pernavas.
„Vairuotojai, kurie vairuoja būdami neblaivūs ir nustatoma alkoholio matuokliais daugiau nei 1,5 promilės, yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Bet palikome spragą - jei asmuo vengia patikrinimo, atsisako tikrintis, gali būti baudžiamas administracine atsakomybe. Statistika rodo, kad per 2017 metus 25 proc. vairuotojų pasinaudojo ta spraga, atsisakę pasitikrinti alkoholio kiekį“, - kalbėjo E. Misiūnas.
Internetinis seminaras „Vairavimo išgėrus katalizatoriai“
Stebina gyventojų elgesys
„Spinter“ tyrimas atskleidžia, kad kas trečias vairuotojas vis dar linkęs sėsti prie automobilio vairo išgėręs. Vien pernai apsvaigimas nuo alkoholio tapo 26 mirtinų eismo nelaimių priežastimi.
Visgi didelė dalis artimųjų ar draugų, matydami, kad asmuo sėda prie vairo išgėręs, vengia jį stabdyti baimindamiesi galimo konflikto. Net 84 proc. apklaustų vairuotojų teigė, jog jų niekas nebandė stabdyti, nors jie būtų norėję, kad kuris nors pagriebtų už rankos ir sulaikytų nuo tokio elgesio.
„Neramina, kad žmonės tai toleruoja, nestabdo, nes bijo konflikto, nenori būti išsišokėliai, bijo santykių pablogėjimo. Bet žmogiškas konfliktas stabdant artimą draugą ir neleidžiant jam sėsti prie vairo išgėrus yra mažesnė blogybė, nei vėliau lankyti tą draugą sunkiai sergantį, susižalojusį ar net būti jo laidotuvėse“, - nevyniojo žodžių į vatą Lietuvos transporto saugos administracijos komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė.
Anot Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio, gyventojai ne tik toleruoja tokį elgesį, bet dar ir sėda kartu į automobilį: „Būna, jog prie vairo esantis žmogus - neblaivus, o šalia esantis yra visiškai blaivus ir dar turintis vairuotojo pažymėjimą. Jis pasitiki ir atiduoda savo gyvybę, sveikatą neblaiviam vairuotojui, nors neblaivus vairuotojas prie vairo yra potencialus žudikas.“
Nenori skųsti
Vytauto Didžiojo universiteto psichologė Rasa Markšaitytė gūžtelėjo pečiais - tokie rezultatai jos nenustebino. Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vairuotojai yra linkę pažeisti Kelių eismo taisykles (KET).
„Kartais tai suvokiama net kaip kovojimas su sistema ar parodymas, kad esi aukščiau sistemos. O skambinimas policijai ir pranešimas apie pažįstamą žmogų, kuris sėdi prie vairo išgėręs, yra suvokiamas kaip skundimas, blogas elgesys. Nemažai žmonių informuoja pareigūnus, jei kelyje pamato keistai vairuojantį asmenį, tačiau ta pati tema tarp artimųjų - tabu. Be to, artimieji žino, koks tas žmogus būna išgėręs, dažnai jis būna sunkiai perkalbamas, galbūt agresyvus, tada žmonės pradeda svarstyti, ar verta veltis į tai, ar nepadarys ko nors blogiau“, - teigė psichologė.
Anot jos, visada derėtų įsivertinti savo galimybes. Jeigu turima pakankamai jėgų atimti raktelius ir nueiti arba bandyti žmogų perkalbėti, taip vertėtų pasielgti, galbūt pavyktų ir neįsivelti į muštynes.
Visgi, jei matoma, kad to nepavyks padaryti, vienintelė likusi priemonė - skambutis policijai, aiškiai suvokiant pasekmes, jog su tuo žmogumi gali tekti susipykti, prarasti pasitikėjimą.
Didesnės baudos gali nepadėti
Tyrimo duomenimis, nemaža dalis neblaivių asmenų prie vairo - turintys aukštesnį išsilavinimą vyrai. Psichologės teigimu, vyrai yra linkę savo gebėjimais pasitikėti labiau net ir netipinėse situacijose, tad net išgėrę jie tiki, jog transporto priemonę suvaldys ir tokio elgesio neatsisako, priešingai - tai kartoja.
Nemažai apklaustųjų teigė, jog reikėtų didinti baudas, atimti vairuotojo pažymėjimus, neva tai atgrasytų gyventojus sėsti prie vairo esant neblaiviems. Visgi R.Markšaitytė, aiškino, jog tai tik atrodo racionalus problemos sprendimo būdas, nors iš tiesų veiktų tik trumpuoju laikotarpiu, mat gyventojai prie didinamų baudų, kaip ir prie keliamų maisto kainų, galų gale pripranta. Tad reikėtų ieškoti kitų priemonių.
„Taip sako logika, racionalus protas, bet kai situacija ateitų iki paties asmens ar jo artimųjų, tada jie pagalvotų, kad galbūt didinti baudas nėra visai teisinga. Tyrimai rodo, kad tie žmonės, kurie buvo nubausti už KET pažeidimus, jiems buvo atimtos teisės, bet kokias nuobaudas vertina kaip per griežtas. Atrodo, kad baudos padidinimas daug ką išspręstų, atgrasytų, bet kai žmogus nubaudžiamas, jis jaučiasi nubaudžiamas nepelynai arba per daug griežtai. Tada jo bauda neatgraso, jis baudą suvokia kaip visuomenės ar institucijų jam padarytą skriaudą. Tad baudos šitos problemos neišspręs. Daugiau nuotraukų (5) Kas trečias vairuotojas yra linkęs sėsti prie automobilio vairo išgėręs.A.Vaitkevičiaus nuotr.Dalis žmonių apskritai vairuoja išgėrę, nes yra priklausomi nuo alkoholio, jie viską gyvenime daro apsvaigę, jie negali negerti. Baudų padidinimas jų elgesio nepakeis, jiems reikia gydymo“, - aiškino R.Markšaitytė.
Anot V.Grašio, daug veiksmingiau būtų, jei visuomenė į tai įsitrauktų aktyviau ir pasmerktų tokį elgesį, praneštų apie tokius atvejus pareigūnams.
Prie viso to V.Grašys sakė teiksiantis siūlymus, jog tie žmonės, kurie yra nusižengę, nemoka baudų, vairuoja išgėrę, neturėdami galiojančio vairuotojo pažymėjimo, susilauktų kitokių baudų: negalėtų sudaryti sandorių, tokių kaip žemės pardavimas, nekilnojamojo turto (NT) pirkimas, negalėtų užregistruoti transporto priemonės ir kita.
„Visa tai turėtų paskatinti keisti vairuotojų elgesį, bet įstatymų priėmimas užtrunka, o visuomenė tokio elgesio gali nebetoleruoti jau dabar“, - pareiškė V.Grašys.
„Reidas TV“ laidos kūrėjas Gintaras Vaičekauskas priminė dar prieš keletą metų pateiktą savo pasiūlymą, kaip kovoti su šia problema. Anot jo, vertėtų įteisinti didesnę draudžiamos promilių normos ribą - pakelti ją nuo 0,4 iki 0,5. Bet tai - ne viskas. Tokiu atveju pirmąkart įpūtus iki leistinos ribos pareigūnai turėtų gyventoją paleisti be baudos.
„Bet tau pačiam užsidega raudona lemputė, nes tu dvejus trejus metus negalėtum vairuodamas organizme turėti jokių promilių. Už tokį greičio viršijimą gresia bauda ir laikinas teisės vairuoti atėmimas. Policija primena, kad didelis greitis dažnai tampa skaudžių nelaimių priežastimi - vairuotojai nespėja sureaguoti, o avarijų pasekmės būna gerokai sunkesnės.
Ši žinutė socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą diskusijų bangą. Viena žmonių dalis piktinosi pačiu poelgiu - esą 149 km/h tokioje vietoje yra visiškai beprotiškas greitis, o tokie šuoliai kelyje gali baigtis tragedija. Kai kurie pasakojo matę panašiai lėkiančių vairuotojų ir prisiminė savo situacijas, kai teko trauktis į šalikelę ar net stabtelėti, nes paskui skrieję automobiliai išgąsdino.
Kita dalis nuomonių buvo kur kas skirtingesnė. Ne vienas komentatorius svarstė, kad šiais laikais tokie greičiai esą neatrodo ypatingi, o šiuolaikiniai automobiliai važiuoja saugiai ir didesniu tempu. Netrūko ir ironijos - akys krypo į tai, kad pažeidimą padarė „Opel Zafira“. Žmonės šmaikštavo, kad toks automobilis „ tiek netraukia“, todėl, jų žodžiais, greičio matuoklis esą galėjo ir suklysti. Kai kurių nuomone, čia - labiau techninis užfiksavimas nei reali drama.
Diskusija labai greitai nuvedė prie senos bėdos - Lietuvos kelių. Žmonės priminė, kad žiemą duobių ir nelygumų tiek, jog kartais sunku suprasti, kas labiau kelia pavojų: greitis ar kelio danga.
Nemažai žmonių kritikavo ir policijos metodus - teigė, kad patruliai kartais matuoja greitį vietose, kurios nesukelia jokios rizikos, o tik padeda surinkti baudų statistiką. Kiti abejojo pačiu matuojamu greičiu, juokaudami, kad fotografiniuose matuokliuose „viskas įmanoma“, o jei automobilis stovėtų - ir tada esą gali parodyti šimtą penkiasdešimt.
Vis dėlto buvo ir tokių, kurie priminė žemišką tiesą: ne tiek greitis pats savaime žudo, kiek vairuotojų klaidos. Neatsargūs manevrai, žiūrėjimas į telefoną, išsiblaškymas ar panika kelyje - tai, anot komentavusiųjų, labiau prisideda prie avarijų nei skaičiai spidometre. Tačiau net ir greičio entuziastai galiausiai pripažino - 149 km/h vietoje 90 jau per drąsu.
Tuo tarpu pareigūnai priminė, kad eismo taisyklės sukurtos ne šiaip sau.
Jei keliuose visi važiuotų taip, „kaip jiems atrodo saugu“, situacija būtų gerokai pavojingesnė.
tags: #lrytas #vairuotojai #zinia #mokes #baudas