Ar kada nors susidūrėte su situacija, kai važiuojate užmiesčio keliu, esate vienas ir staiga nuleidžia padangą? Taip gali atsitikti bet kuriam vairuotojui, tačiau ne kiekvienas sugebėtų šią problemą išspręsti savarankiškai. Siekiant patikrinti, ar vairuotojai, ypač jauni, geba atlikti šį svarbų techninį veiksmą, buvo surengtas specialus „rato iššūkis“.
Šio iššūkio tikslas - kuo greičiau pakeisti ratą su nuleista padanga atsarginiu. Visą procesą stebėjo ir vertino ekspertas, padangų salono „Melga“ konsultantas Dainius Danisevičius. Dalyvis turėjo galimybę paprašyti eksperto pagalbos, tačiau už tai jam buvo skiriami baudos taškai - papildomos 30 sekundžių prie bendro laiko. Ekspertas taip pat fiksavo visas dalyvio klaidas, už kurias taip pat buvo galima gauti baudos taškų.
Iššūkio dalyvis ir jo patirtis
DELFI rato iššūkį priėmė humoristas Jaroslavas Michlikevič. Nors dalyvis vairuoja dar tik trečius metus, jis jau yra turėjęs patirties pačiam keičiant ratą. „Teko keisti, kai užvažiavau ant stiklų, kuriuos pats ir buvau sudaužęs“, - pasakojo J. Michlikevič, pridurdamas, kad tai nebuvo lengva patirtis.
Prieš pradėdamas darbą, J. Michlikevič pravedė trumpą instruktažą vairuotojams, kaip elgtis netikėtai nuleidus padangai. Jo patarimai buvo kiek ironiški: pirma, pulti į isteriją, tada paskambinti tėčiui, o nesulaukus pagalbos - tiesiog imti ir keisti ratą pačiam.
Rato keitimo procesas ir eksperto patarimai
J. Michlikevičiui pagalbos iš eksperto prireikė, kai teko atsukti varžtus, kuriuos dengė nuo korozijos saugantys kamšteliai. Juos reikia nuimti specialiomis žnyplėmis. Kai dalyvis bandė atsukti varžtus, D. Danisevičiui teko įsikišti neprašytam. „Turiu įsikišti ir pasakyti, kad jūs turite pakelti automobilį, kad ratas kybotų ore, nes jei mėginsit visus varžtus ištraukti dabar, ratas gali nukristi ir galite susižeisti“, - pamokė padangų ekspertas.
Galiausiai, J. Michlikevič rato keitimą baigė per 17 minučių ir 51 sekundę. Jam taip pat buvo priskirti du baudos taškai už specialisto pagalbą. Pats dalyvis po iššūkio jautėsi puikiai pasportavęs ir juokavo: „Kai žmonės eina į crossfit'ą, tai aš siūlyčiau eiti į ratų montavimą“.
Padangų ekspertas D. Danisevičius atkreipė dėmesį į vieną klaidą, kuri gali būti labai pavojinga: „Pagrindinis dalykas, ką aš rekomenduoju, tai pakeitus ratą ne uždėti kamštelius, o dar kartą patikrinti, ar gerai priveržėte ratus. Nes dalyvis tik uždėjo kamštelius, nuleido automobilį ir ruošiasi važiuoti“.
Saugus automobilio parkavimas: pasukti ratai
Be rato keitimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į automobilio parkavimo ypatumus. Vairuotojų nuomonės skiriasi, ar verta pasukti ratus statant automobilį. Kai kas tvirtina, kad tai saugi praktika, neleidžianti automobiliui riedėti, ypač nuokalnėje. Dauguma vairuotojų į tai nekreipia dėmesio, tačiau tai, ar paliksite ratus susuktus ar tiesius, gali būti svarbiau, nei manote.
Susukti ratai nėra atsitiktinumas - tai gerai apgalvota apsaugos priemonė, galinti pagerinti saugumą. Stačiose gatvėse ar vietose, kuriose yra dideli aukščio skirtumai, ratų pasukimas veikia kaip papildoma apsauga. Be to, tai gali veiksmingai apsaugoti automobilį nuo vagystės. Atsukti ratus šioje padėtyje tampa daug sunkiau, nes ribotas priėjimas prie varžtų padidina veikimo laiką, todėl vagiui tai yra papildoma rizika, dėl kurios automobilis tampa mažiau patraukliu taikiniu.
Kai kurie žmonės nerimauja, kad toks ratų išdėstymas apkrauna pakabą ar vairą. Tačiau išjungus variklį visi mechanizmai yra ramybės būsenoje, todėl sugadinimo rizika yra minimali. Šiuolaikinės vairavimo sistemos sukurtos veikti įvairiose padėtyse, todėl parkavimas susuktais ratais problemų neturėtų kelti. Visada pasukite vairą veikiant varikliui, nes dėl to veikia vairo stiprintuvas, kuris sumažina vairo mechanizmų ir pakabos apkrovą. Taip pat svarbu nesukti ratų iki galo.
Saugos diržų svarba ir pavojai juos nenešiojant
Kitas itin svarbus saugumo aspektas kelyje - saugos diržai. Nepaisant to, kad jie yra gyvybę saugantis įtaisas, kai kurie vairuotojai vis dar į juos žiūri pro pirštus. Pirmieji saugos diržai atsirado lėktuvuose praėjusio amžiaus pradžioje, o 1958 metais serijiniuose automobiliuose dvitaškius saugos diržus pirmasis panaudojo „Saab“. Tik metais vėliau „Volvo“ panaudojo tritaškius diržus.
Įrodyta, kad avarijos momentu diržai prispaudžia ir sulaiko vairuotoją bei keleivius automobilyje, o tai ypač svarbu, kai automobilis apvirsta. Saugos diržai 3-4 kartus sumažina mirtinos traumos tikimybę. Važiuojant 50 km/h greičiu ir patiriant priešpriešinį susidūrimą, žmogaus kūnas gali įgyti masę, artimą vienai tonai. Žmogaus raumenys nepajėgūs suvaldyti tokios apkrovos.
Pasak medikų, važiuojant be saugos diržo net ir nedideliu greičiu, susidūrus su kliūtimi, gali įvykti kaklo traumų, rankų ir kojų paralyžius, žmogus gali tapti neįgalus. Panašių sužalojimų gali sukelti ir oro saugos pagalvė, jei neprisisegtas saugos diržas.
Bandymais įrodyta, kad važiuodamas 80 km/h greičiu ir trenkdamasis į nejudančią kliūtį vairuotojas, neprisisegęs saugos diržo, po 0,44 sekundės krūtine sulaužo vairą ir 9 tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydą. Galvos kaukolė suskyla nuo smūgio į priekinį stiklą, o mirtis ištinka maždaug po 0,1 sekundės.
Be to, vairuotojas gali būti išmestas iš automobilio eismo įvykio metu, o automobilis, riedėdamas ar versdamasis, gali jį prispausti. Blogai įtempti diržai taip pat gali kelti grėsmę gyvybei - pavyzdžiui, stuburo traumos gali atsirasti dėl nepakankamai įtemptų pečių diržų.
Taisyklingai atsisėdus - nugarą kuo labiau priglaudus prie atlošo, susireguliavus pogalvį ir pasitikrinus, kad įstrižinis diržas būtų prispaustas per peties vidurį - galima užtikrinti maksimalią saugą.