C6
Menu

Mažiausios kuro sąnaudos automobiliams: išsamus vadovas

Kiekvienas, kuris vairuoja automobilį, anksčiau ar vėliau bando išsiaiškinti, ką galima padaryti, kad benzino sąnaudos būtų mažesnės, tačiau jei dar tik ketinate pirkti automobilį - atkreipkite dėmesį į ekonomiškus modelius.

„Daily Telegraph“ sudarė dešimties ekonomiškiausių šiuo metu parduodamų automobilių sąrašą. Į jį neįtraukti elektriniai modeliai, tačiau galima rasti keletą hibridų. Vidutinės degalų sąnaudos nurodytos tokios, kokias pateikia gamintojai.

Ekonomiškiausių automobilių dešimtukas

Nors kuro kainos nuolat svyruoja, o susirūpinimas aplinkosauga auga, vairuotojai vis daugiau dėmesio skiria degalų taupymui. Nuo kompaktiškų miesto automobilių iki didelių visureigių gamintojai siūlo modelius, kurie sunaudoja mažiau degalų nei bet kada anksčiau. Maži miesto automobiliai išlieka degalų taupymo čempionais, tačiau net ir šiuolaikiniai visureigiai, dėka hibridinių ir lengvųjų hibridinių sistemų, tapo stebėtinai ekonomiški.

Apskaičiuota pagal 2015 m. birželio mėn. duomenis:

  1. Volvo V60 Plug-in Hybrid
    • Kaina: 196,8 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 1,9 l/100 km
    • CO2 emisija: 48 g/km
    • Degalų tipas: dyzelinas/hibridinė sistema
  2. Toyota Prius Plug-in
    • Kaina: 130 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 2,1 l/100 km
    • CO2 emisija: 49 g/km
    • Degalų tipas: benzinas/hibridinė sistema
  3. Renault Clio dCi 90 Eco
    • Kaina: 47,1 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 3,2 l/100 km
    • CO2 emisija: 83g/km
    • Degalų tipas: dyzelinas
  4. Hyundai i20 1.1 CRDi Blue
    • Kaina: 45,9 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 3,2 l/100 km
    • CO2 emisija: 99 g/km
    • Degalų tipas: dyzelinas
  5. Kia Rio 1.1 CRDi
    • Kaina: 47,5 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 3,2 l/100 km
    • CO2 emisija: 85 g/km
    • Degalų tipas: dyzelinas
  6. Smart Fortwo Coupe 54bhp CDi
    • Kaina: 43,1 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 3,3 l/100 km
    • CO2 emisija: 86 g/km
    • Degalų tipas: dyzelinas
  7. Ford Fiesta 1.6 TDCi Econetic
    • Kaina: 54 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 3,3 l/100 km
    • CO2 emisija: 87 g/km
    • Degalų tipas: dyzelinas
  8. Citroen C3 e-HDi 70 Airdream EGS
    • Kaina: 59,7 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 3,4 l/100 km
    • CO2 emisija: 87 g/km
    • Degalų tipas: dyzelinas
  9. Peugeot 208 1.4 e-HDi 70 EGC
    • Kaina: 54,7 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 3,4 l/100 km
    • CO2 emisija: 87 g/km
    • Degalų tipas: dyzelinas
  10. Škoda Fabia 1.2 TDI Greenline II
    • Kaina: 56 tūkst. Lt
    • Vidutinės degalų sąnaudos: 3,4 l/100 km
    • CO2 emisija: 89 g/km
    • Degalų tipas: dyzelinas

Dauguma automobilių su benzininiu varikliu, kalbant apie degalų ekonomiją, turi nusileisti dyzeliniams automobiliams. Tačiau dauguma vairuotojų vis dar renkasi pirmąjį variantą, todėl kiekvienam iš jų bus naudinga žinoti, kuris automobilis sunaudoja mažiausiai benzino.

Grafikas su degalų sąnaudomis įvairių automobilių modelių

Alternatyvūs degalų taupymo sprendimai

Kai kurių automobilių gamintojų siūlomi modeliai su mažomis kuro sąnaudomis gali pasiekti įspūdingus rezultatus. Pavyzdžiui, įspūdingas kelionės atstumas, prilygstantis nuotoliui nuo komandos narių namų Jungtinėje Karalystėje iki Australijos, buvo įveiktas vos devynis kartus sustojant įsipilti kuro. Komanda į ilgą kelionę, kurios maršrutas laikrodžio rodyklės kryptimi vingiavo per žemyną, leidosi birželio 1 d., pirmadienį, iš Alsto miesto Belgijoje. Birželio 25 d., ketvirtadienį, komanda grįžo į starto vietą, užfiksavusi neįtikėtinus kuro taupymo rodiklius, kurie daugiau nei 25 proc. viršijo ankstesnius.

Fergalas McGrathas pastebi: „Buvo nelengva, bet smagu. Visą sunkų darbą su kaupu atpirko pasiektas naujasis rekordas. Tai - didelės komandos rezultatas, todėl norėčiau visiems jos dalyviams padėkoti už pastangas ir paramą.“ Oficialus „Gineso“ pasaulio rekordo pavadinimas yra „Mažiausios kuro sąnaudos kelionėje per visas 24 besiribojančias ES šalis“. Pagal išsamius ir griežtus reikalavimus, siekiant „Gineso“ pasaulio rekordo automobiliu turi būti kirstos visos 24 nurodytos šalys renkant įrodymus: kuro sąnaudų ir nuvažiuoto atstumo žurnalą, GPS duomenis, vaizdo įrašus, nuotraukas ir nepriklausomų liudininkų parašus. Taisyklėse numatoma, kad automobilis, kuriuo siekiama rekordo, turi būti visais atžvilgiais standartinis modelis, be jokių pranašumą teikiančių pakeitimų. Taip siekiama sudaryti tikroviškas važiavimo sąlygas. Ar šis reikalavimas įvykdytas, pradedant ir baigus bandymą vertino nepriklausomi ekspertai. Kuras buvo pilamas įprastinėse degalinėse, kaskart pripilant pilną baką, kad nebūtų bandoma mažinti svorį. Abu komandos nariai - ne profesionalūs vairuotojai, o mėgėjai, pasiryžę parodyti, kad kiekvienas gali pasiekti tokią kuro ekonomiją, jeigu tik taiko paprastą, tačiau labai veiksmingą, vairavimo techniką. Vairuotojai taikė labai logiškus metodus: kruopščiai ir protingai planavo maršrutą, važiavo sklandžiai ir nuosekliai, staiga nedidindami greičio ir nestabdydami, stengėsi iš anksto numatyti būsimas kelio sąlygas, nevežė jokio nereikalingo krovinio ir rūpinosi, kad automobilis būtų nuolat tinkamai prižiūrimas.

Žemėlapis su maršrutu, kuriuo buvo siekiama pasaulio rekordo

Hibridinių automobilių tipai ir jų privalumai

Automobilių gamintojai vis labiau atkreipia dėmesį į automobilių ekonomiją. Naujų ir apynaujų transporto priemonių tarpe ekonomija jau žengia koja kojon ir su ekologija, todėl bėgant metams ir mūsų keliuose besikeičiant automobiliams turėsime ne tik mažas kuro sąnaudas, bet ir vis švarėjančią aplinką.

Lengvieji hibridai („mild hybrids“)

Pastaruoju metu tai - sparčiausiai populiarėjantis hibridinių automobilių tipas. „Mild hybrid“ technologijos yra ir prabangūs modeliai kaip „Audi A8“, ir sportiniai „Mercedes-AMG GT 53“, ir krosoveriai „KIA Sportage“, ir miesto mažyliai „Suzuki Swift 4x4“. Šie automobiliai turi papildomą starterį-generatorių, kuris tiekia elektros energiją, kai pagrindinis vidaus degimo (benzininis arba dyzelinis) variklis yra išjungtas, kartu padeda greitai jį užvesti sustojus prie sankryžos. Elektrinis generatorius nesuteikia galimybės įsibėgėti važiuojant tik elektra, tačiau sumažina degalų sąnaudas bei anglies dvideginio emisiją. Papildoma elektros baterija įkraunama automobiliui lėtėjant ar jį stabdant - tuo metu panaudojama energija, kuri šiaip būtų iššvaistyta. Kodėl tai labiausiai populiarėjanti hibridinė modifikacija? Jos nauda yra akivaizdi, o kaina - nedidelė, pavyzdžiui, keturiais ratais varomas hibridinis „Suzuki Swift 4x4“ vidutiniškai vartoja 4,5 l/100 km benzino, į aplinką išmeta 101 g/km anglies dvideginio (CO2) emisiją, o jo prabangiausios GLX versijos kaina siekia tik 15 tūkst. Eur.

IMA hibridai („Integrated motor assist“)

Tokią sistemą turinčiuose automobiliuose elektrinis variklis įsiterpia tarp vidaus degimo variklio ir pavarų dėžės. Daugiausia tai - „Honda“ modeliai. Abu varikliai veikia išvien - viena elektra automobilis gali važiuoti tik lėtėdamas, įjungus neutralią pavarą. Ši sistema nėra tokia populiari, tad jos privalumais daugiausia naudojasi vienas gamintojas.

Visiški hibridai („full hybrids“)

Geriausias tokio automobilio pavyzdys - „Toyota Prius“, pirmasis išpopuliarėjęs serijinės gamybos hibridinis modelis pasaulyje. Vidaus degimo ir elektrinis varikliai šio tipo hibriduose gali veikti ir kartu, ir atskirai. Šie hibridai gali kelis kilometrus įveikti naudodami tik elektrą, tad jų degalų sąnaudos yra mažesnės. Kita vertus, jų kaina dažniausiai būna aukštesnė nei analogiškų tik vidaus degimo variklį turinčių automobilių, tad už mažesnes degalų sąnaudas tenka susimokėti papildomai. Nors konstrukcija sudėtingesnė, patikimumas dėl to nenukenčia, pavyzdžiui, Vilniaus gatvėse matyti daug „Toyota Prius“ taksi automobilių, kurie pagaminti dar praėjusiame dešimtmetyje. Tokių hibridinių automobilių tipas taip pat populiarėja, pavyzdžiui, „SsangYong“ jau paskelbė apie planus 2019-2020 metais pristatyti bent du visiškus hibridus ir vieną elektromobilį.

Įkraunami hibridai („plug-in hybrids“)

Tai yra dažnai naudojama ir kai kuriais atvejais labai praktiška modifikacija. „Plug-in“ hibridiniai automobiliai vien elektra įprastai gali nuvažiuoti apie 50 kilometrų, o išsikrovus baterijai toliau važiuoti naudodami vidaus degimo variklį. Atrodo labai praktiška ir patogu - juk daugelio žmonių darbo dienos rida neviršija pusšimčio kilometrų, o ilgesnėms kelionėms naudojamas benzininis ar dyzelinis agregatas. Tačiau įkraunami hibridai kainuoja gerokai daugiau nei tik tradicinį variklį turintys automobiliai - neretai tas kainų skirtumas yra 30-50 proc., tad tokios technologijos finansine prasme nėra naudingos. Be to, „plug-in“ hibridus reikia įkrauti - per kelias valandas tai galima padaryti iš bet kuriuose namuose esančio paprasto elektros lizdo. Neįkrautas „plug-in“ modelis veiks tik kaip paprastas hibridinis automobilis - važiuoti tik elektra pavyks, tačiau labai neilgai.

Schema, iliustruojanti skirtingus hibridinių automobilių tipus

Elektromobiliai su „range extender“

Kai kurios elektra varomos transporto priemonės į aplinką išskiria CO2 emisiją. Kadangi elektromobiliai viena įkrova įveikia vis dar nedidelį atstumą, į kai kuriuos montuojami papildomi benzininiai varikliai, vadinami „range extenders“. Pagrindinei baterijai išsekus, užkuriamas benzininis variklis, kuris galios į ratus neperduoda, jis veikia kaip generatorius, įkraunantis elektrinę bateriją. Tokio automobilio pavyzdys - „BMW i3 REx“. Standartinis pirmos kartos i3 viena įkrova galėjo įveikti 160 km atstumą, o su benzininiu varikliu šis pailgėjo iki 320 km. Nors techniškai tokie modeliai yra elektromobiliai, daug kas juos vadina eiliniais „plug-in“ hibridais - juk išmetimo sistemos vamzdį (duslintuvą) jie turi. Tiesa, gerai paslėptą.

Kaip pasirinkti ekonomiškiausią automobilį?

Atėjus laikui pakeisti naudojamą automobilį kaskart tenka iš naujo įvertinti savo poreikį ir prioritetus. Vieniems pirkėjams svarbu vietos kiekis automobilio salone, kitiems bagažinės dydis, tretiems komforto ar valdymo savybės, o dar kitiems - multimedijos galimybės. Paskutiniu metu, stebint kylančias kuro kainas, šis faktorius tampa vis aktualesnis. Kažkada 8 litrus kuro 100 kilometrų naudojantis automobilis dar galėjo atrodyti pakankamai ekonomiškas. Mat tas 100 kilometrų kainavo apie 12 eurų. Šiandien tas pats atstumas jau kainuos 4 - 5 eurais daugiau. Žinoma, jei nenorite per metus kurui išleisti papildomo tūkstančio - yra labai paprastas sprendimas. Tiesiog pirkti taupesnį automobilį.

Lietuvos sąlygomis (trumpos kelionės mieste, šaltos žiemos, kamščiai) realios sąnaudos paprastai būna 10-20 % didesnės nei oficialūs WLTP duomenys. Taupiausi automobiliai priklauso nuo to, kaip vairuojate. Miesto važiavimui hibridai, tokie kaip „Toyota Yaris“ ar „Corolla“, yra nepralenkiami. Ilgoms kelionėms greitkeliais dyzeliniai varikliai, tokie kaip „Renault Clio dCi“, išlieka geriausiu pasirinkimu. O jei galite įkrauti kasdien, pigiausią eksploatavimo variantą siūlo įkraunami hibridai ir elektromobiliai.

Infografika su patarimais, kaip sumažinti kuro sąnaudas

tags: #maziausios #kuro #sanaudos