Šeštadienio rytą TV6 eteryje rodoma laida „Autopilotas“ šįkart dėmesį sutelkė į vieną geidžiamiausių „premium“ klasės krosoverių - pirmosios kartos „Mercedes-Benz GLC“. Kai 2015 metais „Mercedes-Benz“ pristatė GLC modelį, vokiečiai turėjo aiškų tikslą - sukurti automobilį, kuris priverstų vairuotojus pamiršti tradicinius universalus ir pakeistų kampuotą GLK pirmtaką. Gamintas iki pat 2023 metų, šis „premium“ klasės krosoveris tapo vienu populiariausių markės modelių.
Nors šiandien antrinėje rinkoje jis vilioja prabanga ir C klasę lenkiančiu praktiškumu, pirkėjams derėtų atidžiai rinktis variklį ir patikrinti vietas, pro kurias į saloną gali patekti pražūtinga drėgmė.
Pranašesnis už C klasės universalą
Vienas pagrindinių GLC kozirių kovoje su giminingu C klasės universalu - akivaizdus praktiškumo pranašumas. Bagažinės tūris čia siekia 550 litrų, kai tuo tarpu universalas siūlo tik 490 litrų. Pridėjus aukštesnę sėdėjimo poziciją, didesnę erdvę galvai ir solidžią prošvaisą, tampa aišku, kodėl pirkėjai masiškai persėdo į šį krosoverį.
Tačiau tikroji „Mercedes-Benz“ magija atsiskleidžia kelyje. Bandytas modelis su 3 litrų V6 dyzeliniu varikliu (generuojančiu apie 260 AG) ir 9 pavarų automatine dėže demonstruoja pavyzdinį rafinuotumą. Nors automobilis turi „Sport“ režimą, bandymai įveikti posūkius agresyviai greitai primena apie aukštą svorio centrą ir sportiško tikslumo trūkumą. Šis automobilis sukurtas ne lenktynėms, o „Comfort“ režimui. Būtent tada važiuoklė sugeria kelio nelygumus taip švelniai, kad komforto lygiu GLC neretai pranoksta net tą patį C klasės universalą.
Verta paminėti, kad siekiant pabrėžti visureigišką prigimtį, beveik visi modeliai (išskyrus bazinius 2 litrų benzininius variantus) buvo komplektuojami su visų varančiųjų ratų pavara, o ieškantiems išskirtinio stiliaus buvo siūloma ir „Coupe“ kėbulo versija.
Ar „Mercedes-Benz GLC“ patikimas?
Nors GLC laikomas kokybišku automobiliu, netinkamas variklio pasirinkimas gali brangiai kainuoti. Ekspertai primygtinai rekomenduoja vengti 2 litrų darbinio tūrio turbobenzininių agregatų. Šie varikliai liūdnai pagarsėjo dėl stūmoklių lūžių, dažnų turbinų gedimų ir problemų su vandens siurbliais.
Ieškantiems ramybės, dyzelinės versijos yra gerokai patikimesnis ir ilgaamžiškesnis pasirinkimas. Kita silpnoji vieta - elektronika, kuri dažnai kenčia nuo drėgmės. Paradoksalu, bet vanduo į valdymo blokus gali patekti ne tik per užsikimšusius stoglangio drenažus, bet ir per nesandarius stogo bagažinės laikiklius. Prieš perkant automobilį, būtina patikrinti, ar salone nėra drėgmės kvapo ar vandens pėdsakų.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vairo mygtukų būklę - stipriai nusidėvėję mygtukai dažnai išduoda, kad automobilio rida yra gerokai didesnė, nei rodo skydelis, arba kad jis buvo eksploatuojamas itin intensyviai.
KAIP VYKSTA AUTOMOBILIO PATIKRINIMAS PRIEŠ PIRKIMĄ
Pirkimo subtilybės ir teisiniai aspektai
Juk dažnai pasitaiko, kad naudoto automobilio pardavėjas kaip didžiulį privalumą pateikia informaciją, kad automobiliu važinėjo moteris (arba senjorai tik savaitgaliais į bažnyčią). Ir netgi jei tai tikra tiesa, šis teiginys apie realią automobilio būklę nesuteikia beveik jokios informacijos.
15min jau rašė apie naudoto „Subaru“ pirkimo detektyvą, kai vėliau paaiškėjo, kad jame sumontuotas ne toks variklis, koks turėtų būti pagal pagaminimo metus. Tąkart profesionalus pardavėjas (vienas iš „Subaru“ centrų) buvo tik tarpininkas tarp tikrojo pardavėjo (fizinio asmens) ir pirkėjo.
Daugeliui tokiu atveju atrodo, kad tarpininkaujanti įmonė (dileris arba specializuota įmonė) neatsako už automobilį, nes jo tikrasis pardavėjas yra ne ji. Tokia pardavimo schema, kai fizinis asmuo patiki parduoti savo automobilį įmonei, labai dažnai taikoma todėl, kad kai kurie bankai lengviau ir geresnėmis sąlygomis suteikia lizingą būsimam pirkėjui.
Rimantas septynerių metų amžiaus „Mercedes Benz B 200 CDI“ 2013 m. spalį įsigijo iš UAB „Baltijos realizacijos centras“ (toliau BRC), nors pirminė automobilio pardavėja buvo E.S. Kitaip tariant, buvo sudaryta grandininė pirkimo pardavimo sutartis: Elvyra-BRC ir BRC-UAB „Swedbank lizingas“. Pastaroji įmonė vėliau pagal lizingo sutartį perdavė automobilį Rimantui. Minėtose sutartyse apie automobilio trūkumus nebuvo užsiminta.
Tačiau neilgai Rimantas džiaugėsi mersedesu - iškart pradėjo lįsti problemos: automobilis staiga sustodavo, prietaisų skydelyje užsidegdavo užrašas, informuojantis apie transmisijos gedimą, blogai rakinosi arba iš viso nesirakino priekinės durelės, atšalus orams sunkiai vedėsi variklis. Meistrų išvada nenudžiugino: būtina remontuoti pavarų dėžę. Taip pat informavo Rimantą, kad ankstesnė savininkė buvo atvykusi į jų centrą su tuo pačiu automobiliu ir jam nustatyti tie patys pavarų dėžės defektai! Nusivylęs Rimantas pirmiausia sutaisė automobilį - ne tik pavarų dėžę, bet ir dyzelino purkštukus, durelių užraktus. Už remontą prieš trejus metus sumokėjo 6 898 Lt (apie 1998 Eur.).
LR CK 6.333 str. 1 d. nustato, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pirkėjui, nustačius, kad daikto trūkumai atsirado dėl minėtų priežasčių, jis turi teisę ne vėliau, kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, pareikšti reikalavimus pardavėjui.
Svarbus momentas - jeigu pardavėjas yra savo srities profesionalas (šiuo atveju - BRC), t.y. verčiasi automobilių prekyba, jam taikomi didesni apdairumo bei konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai. Ypač, jeigu automobilį perka fizinis asmuo - šiuo atveju fizinis asmuo Rimantas. Natūralu, kad atsakomybės dėl automobilio gedimų kratėsi ir BRC, ir Elvyra.
Teismo sprendimas ir patirtis
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. Rimanto ieškinį patenkino tik iš dalies. Iš BRC priteista 3 422,76 Lt išlaidų (vietoje prašytų 6 898 Lt) netinkamos kokybės daikto defektams pašalinti, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kodėl Rimantui priteista tik dalis išlaidų už automobilio remontą? Teismas nustatė, kad prieš perduodant automobilį, jis turėjo tik greičių dėžės gedimą. O kiti automobilio gedimai atsirado po to, kai Rimantas priėmė automobilį ir pradėjo jį naudoti. Teismo nuomone naudotam automobiliui netikėtai gali sugesti mazgai ar detalės ir dėl natūralių priežasčių (dėvėjimosi), ir dėl neteisingo eksploatavimo. Tad Rimantas šią riziką privalėjo suprasti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos tik visos išlaidos tinkamai automobilio būklei atkurti, pašalinant tuos gedimus, kurie buvo automobilio perdavimo ieškovui metu, atskaičius 30 proc. nuvertintų detalių kainą.
Įdomu tai, kad ieškinio reikalavimai pirminei mersedeso savininkei Elvyrai buvo atmesti. Nes juridiškai automobilį pardavė ne ši moteris, o BRC. Todėl, teismo įsitikinimu, būtent UAB „Baltijos realizacijos centras“ įsigijęs nuosavybėn ir vėliau pardavęs šį automobilį ieškovui, prisiėmė visas paminėto daikto pardavėjo pareigas, numatytas Civiliniame kodekse.
Žinoma, Rimanto tokia priteista dalinė kompensacija netenkino. Todėl jis parašė apeliacinį skundą. Tęsiantis teisminiams ginčams, neigdami savo atsakomybę dėl gedimų, BRC atstovai dar pridūrė, kad net ir pats sąžiningiausias automobilio pardavėjas negali žinoti visų vidinių automobilio mechanizmų techninės būklės.
CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Tačiau „Silberauto“ pažymoje apie kitus defektus, be pavarų dėžės, neužsimenama. Todėl, teismas nusprendė, kad reikalavimas dėl kitų išlaidų, susijusių su kitų automobilio trūkumų šalinimu, grindžiamas vien tik paties ieškovo deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais. Būtų visai kas kita, jei Rimantas būtų atlikęs išsamesnę automobilio defektaciją.
Kokia šios istorijos moralė? Visų pirma, kad pardavėjų pasakojimai apie buvusius pardavėjus - tik beletristika. Jie neatskleidžia esmės. Sutartis turi būti pasirašyta pagal įstatymų nustatytą standartą, nurodant visus būtinus pirkėjo, pardavėjo ir automobilio duomenis.
Siekiant išvengti tokių situacijų, norime patarti pirkėjams: pagal galimybes pirkite automobilius tik iš juridinių asmenų, juos būtinai pasitikrinkite autorizuotame tos markės automobilių servise, net jei pardavėjas garantuoja ir rodo patikros išvadas.
Vid. Ekonomiškas, patvarus, talpus ir nebranus eksluotacijai. Labai malonus važiavimas tiek mieste tiek ir užmiestyje. Su paprastom priekinėm šviesom truputį prastokas apšvietimas, bet priešrūkiniai žibintai tai kompensuoja. Galima susidėti ir Xenon lemputes. Labai patikimas, ekonomiškas ir patvarus miesto automobilis. Variklio darbas labai tylus ir ekonomiškas. Automatinė bepakopė 7 pavarų dėžė su "Comfort" ir "Sport" rėžimais dirba taip kad net nesijaučia pavarų perjungimas judėjimo metu. Pakankamai aukštas ir talpus automobilis. Dauk kas lygina su A klase bet tai visai nieko bendro neturintys tarp saves automobiliai. B klasė pagaminta ir patobulinta tiek kad avarijos atvėju visas varilis suvažiuoja po automobiliu ir taip apsaugo vairuotoją nuo tiesioginio smūgio. Kas liečia eksploatacijo kainas tai palyginus nėra brangios tiek detalės ir serviso darbai. SG dujos (NGT) palyginus su su suskystintom dujom neturi jokio kvapo ir variklio darbas žymiai tolygesnis. Kuro sanudos tikrai nedidelės, su 54 litr. benzino baku ir 20 m3 dujų nuvažiuojama 1700 km, tiesa benzinas pagal tech. reikalavimus turi būti 98. SG dujų kaina 0,94 eur. Su 20 m3 dujų mieste nuvažiuojama apie 250-270 km, užmiestyje iki 400 km.