Visuose be išimties Mercedes-Benz 123-iosios serijos Coupe, komplektuojamuose grotuvais, buvo sumontuoti tradicinio Mercedes-Benz garso technikos tiekėjo Becker aparatai.
Kompanija, įkurta 1949 metais Pforchaime (vok. Pforzheim), pelnė vardą ištobulintais kokybiškais gaminiais, pasižyminčiais puikiu skambėjimu.
1953-iaisias Makso Egono Bekerio (Max Egon Becker) firma išleido pirmąjį automobilinį radijo imtuvą su automatine stočių paieška, o 1985-aisiais - savo pirmąjį automobilinį kompaktinių diskų grotuvą Becker Mexico 860.
Becker grotuvų dizainas ir funkcionalumas
Aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Becker grotuvų išvaizda buvo suderinta su Mercedes-Benz 123 interjeru. Ypač gerai ši savybė pastebima grotuvuose su juodu priekiniu skydeliu, dideliais reguliavimo ratukais ir stambiais mygtukais.
Jei grotuvas buvo užsakinėjamas iš gamyklos, tai kartu buvo montuojamos garso kolonėlės (tik priekinėje panelėje) ir mechaninė teleskopinė Hirschmann antena.
Siekiant apsaugoti anteną, pvz. garaže, ji padaryta sustumiama ir - subtilus ypatumas - užrakinama mažyčiu specialiu rakteliu.
Iš pradžių antenos tvirtinimo mazgas buvo su metaline chromuota apdaila, tačiau su laiku tokio sprendimo buvo atsisakyta ir, analogiškai kaip S klasėje (126 serija), pradėta naudoti guminė konstrukcija.
Pirkėjui, kuris atsisakydavo palyginti brangių Becker aparatų, buvo siūloma pasirinkti bent jau gamyklinę paruošiamąją instaliaciją su viena iš antenų arba iš viso be antenos.
Tais atvejais, kai automobilis išriedėdavo iš salono be grotuvo, jo vieta būdavo uždengiama specialiu mediniu dangteliu, parinktu pagal interjere naudojamą apdailą.
Becker grotuvų modeliai ir evoliucija
Siūlomi Becker grotuvai gerokai skyrėsi tarpusavyje funkcionalumu ir kainomis. 1977 metais jų hierarchinę sistemą būtų galima aprašyti taip:
- Modelis nereikliam klausytojui: Avus
- Tradicijas tęsiantis: Europa
- Vidutinės klasės grotuvai: Grand Prix bei Monza
- Top modelis: Mexico
Jau gaminant C123, Becker pamažu perėjo nuo mono prie stereo formato. Pastarojo formato aparatai buvo vadinami Vollstereo (liet. “pilnai stereo”).
Kita tobulinimo kryptis buvo pradėta realizuoti ankstyvaisiais 80-aisiais, kai nuo patikimų analoginių aparatų pereita prie skaitmeninių, o vietoje analoginių ekranų ir tradicinių reguliavimo ratukų atsirado skystųjų kristalų ekranai, naujoviški mygtukai ir klavišai (vadinamieji elektroniniai modeliai).
1977 metais pirkdamas C123, pirkėjas galėjo rinktis tik senesnės kartos grotuvą su “siaurų dryželių” dizainu, naudotą ankstesniuose Mercedes-Benz modeliuose.
Pastaba: čia ir toliau santrumpos LMKU, MLU, MU reiškia bangų, kurias priima imtuvas, rūšis: L - ilgosios (vok. Langwellen), M - vidurinės (vok. Mittelwellen), K - trumposios (vok. Kurzwellen), U - ultra trumposios (vok. Visi aparatai buvo komplektuojami su automatine stočių nustatymą palengvinančia sistema AFC.
Įdomu tai, kad radijo transliacijos buvo atkuriamos mono, tačiau įrašai iš kasečių - jau stereo (žinoma, jei aparatas apskritai turėjo kasečių įrenginį). Tik Mexico Vollstereo viską atkurdavo stereo formatu.
Išskirtinės Becker grotuvų funkcijos
Egzotinis tų laikų Grand Prix ir Mexico ypatumas yra automatinė mechaninė radijo stočių paieška visuose trijuose diapazonuose. Paspaudus atitinkamą mygtuką, nustatytas diapazonas buvo automatiškai skenuojamas ieškant veikiančios radijo stoties. Šio proceso metu paieškos indikatorius judėjo ekrane iš kairės į dešinę, o paskui iš dešiniojo skalės galo su charakteringu garsu persislinkdavo į kairįjį kraštą ir vėl pradėdavo paiešką. Deja, šis mažas stebuklas šiandien daugelyje aparatų jau nebeveikia.
Po funkcija Kurier “slėpėsi” integruotas elektroninis pranešimų apie eismą dekoderis, skirtas Vairuotojo informavimo sistemai ARI (vok. ARI sistemos atsiradimas 1974 metais buvo didelis įvykis Vokietijos radijo istorijoje. Pirmą kartą radijo bangomis per pagalbinį 57 kHz dažnį buvo perduodama techninė informacija apie transliuotoją, transliavimo diapazoną ir pranešimai apie eismą. Transliuotojo atpažinimas buvo pagalbinė ARI funkcija ir rodydavo tik tai, kad netoliese veikia eismo informacijos siųstuvas. Diapazono atpažinimo funkcija teikdavo informaciją apie transliavimo diapazoną (nuo A iki F), o pranešimais apie eismą vairuotojas buvo informuojamas apie įvykius kelyje. Girdimas garsinis signalas (Hinco trelė, angl. Hinz-Triller), perduodamas eismo pranešimų pradžioje ir pabaigoje, išliko net išjungus ARI. Garsinis signalas, kurio dažnis 2,35 kHz, o trukmė 0,55 sek., pavadintas jo išradėjo inž. Vernerio Hinco (Werner Hinz) garbei.
Tik 1988 metais moderni Radijo duomenų sistema RDS (angl. Radio Data System) pakeitė senstelėjusią ARI. RDS siūlė ne tik eismo informaciją, bet ir papildomą informaciją - programos pavadinimą, alternatyvų radijo stočių dažnį, tekstinę informaciją. Dėl šių priežasčių gamintojai nustojo siūlyti ARI funkciją. Po ilgos pereinamosios fazės, kai abi eismo pranešimų sistemos funkcionavo lygiagrečiai, 2005 metų kovo 1 dieną ARI sistema Vokietijoje buvo išjungta. Šveicarijoje tai įvyko 2003-iųjų rugsėjį, o Austrijoje - 2008 metų kovo 19-ąją.
Egzotiniu Eismo radijo kurjeriu 5 (259 kodas) buvo komplektuojamos sistemos su radijo imtuvais, kurie turėjo automatinę radijo stočių, transliuojančių eismo pranešimus, paiešką. Kai automobilis nutoldavo nuo siųstuvo transliavimo zonos, automatinė radijo stočių paieška įsijungdavo savaime. Jeigu naujo siųstuvo paieška būdavo nerezultatyvi, prietaisas garsinio signalo pagalba informuodavo, kad reikia pasirinkti kitą bangų diapazoną.
Garso sistema ir valdymo principai
Tuometiniai Becker radijo imtuvai turėjo tik du garso kanalus kolonėlėms, taigi keturi garsiakalbiai galėjo būti valdomi tik garso balanso reguliatoriaus, montuojamo centrinėje konsolėje, pagalba. Garsas per galinius ir priekinius garsiakalbius buvo grojamas vienodai stipriai nustačius balanso ratuką į vidurinę padėtį.
