Vidutiniškai miegui žmonės skiria trečdalį savo gyvenimo. Nenuostabu, juk ši poilsio forma daro labai didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Tuo tarpu nekokybiškas miegas ar jo trūkumas gali lemti ne tik sveikatos sutrikimus - neišsimiegoję žmonės daug labiau linkę atsidurti pavojingose situacijose ar jas sukelti, o įvairūs tyrimai rodo, kad egzistuoja ir tiesioginis ryšys tarp miego trūkumo ir tikimybės patekti į eismo įvykį.
Pasak ekspertų, naktį miegojus penkias ar šešias valandas, rizika patekti į avariją išauga beveik du kartus, o jei miegota mažiau nei keturias valandas - net 11,5 karto. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pasakoja, kad teko fiksuoti ne vieną draudžiamąjį atvejį, kai pervargę vairuotojai sukėlė avariją, nes nebegebėjo teisingai įvertinti eismo aplinkybių. Tokią nuovargio būseną ekspertai lygina su vairavimu apsvaigus.
„Neseniai turėjome atvejį, kai vilkiko Lenkijoje vairuotojas atsitrenkė į automobilį, važiuojantį kita eismo juosta. Policija įtarė, kad avariją sukėlęs vairuotojas buvo neblaivus, tačiau atlikus visus tyrimus buvo nustatytas miego trūkumas. Laimei, tą kartą žmonės nenukentėjo. Tačiau būna ir atvejų, kai užmigę vairuotojai išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą - tokiose situacijose pasekmės būna žymiai skaudesnės, o žalos vertinamos šimtais tūkstančių eurų“, - pasakoja ERGO atstovas.
Nusnausti automobilyje - negana
Pasak R. Bieliausko, didžiausią pavojų kelia ilgos kelionės automobiliu - vairuotojai dažnai neįvertina atstumo ir nori kuo greičiau pasiekti galutinį kelionės tikslą, neretai dėl to paaukodami ir savo poilsį. Deja, toks požiūris gali baigtis nelaime, ypač kai ilgesnį laiką važiuojama monotoniškais, nuobodžiais keliais.
„Reikėtų pabrėžti, kad vairuoti pavargus draudžia ir kelių eismo taisyklės, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Todėl važiuojant ilgesnius atstumus reikėtų keistis vietomis su kitais vairuotojais. Jei tai neįmanoma, padalinti kelionės maršrutą į trumpesnes atkarpas, reguliariai sustojant pailsėti ir išsimiegoti. Svarbu, kad ir miegas būtų visavertis - prieš jį nereikėtų vartoti alkoholio ar kitų raminamųjų priemonių, kelias valandas nusnausti automobilyje taip pat tikrai nepakanka“, - įspėja pašnekovas.
Nors grėsmė užmigti prie vairo yra didesnė ilgų kelionių metu, kasdienės kelionės automobiliu taip pat gali būti pavojingos, jei prie vairo sėdama nepailsėjus. Ypač atėjus rudeniui, kai prasideda trumpesnės ir lietingesnės dienos, o eismas gatvėse suintensyvėja.
„Rudenį automobilyje neretai praleidžiame daugiau laiko, nei vasarą. Keliones į darbą ir iš jo papildo vaikų vežiojimas į darželius, mokyklas ir būrelius, dažnai dėl to nukenčia ir miegas - tam, kad visur suspėtume, tenka anksčiau keltis. Nors kartais manoma, kad tokiais atvejais nuovargį ir mieguistumą nugalėti padės kava ar kiti kofeino turintys gėrimai, iš tiesų kokybiško poilsio jokie stimuliantai atstoti negali“, - kalba R. Bieliauskas.
Kaip geriau išsimiegoti?
Ekspertai sutaria, kad geriausias būdas neužmigti prie vairo - kokybiškai išsimiegoti naktį, o tą padaryti padeda tinkama miego higiena. Norintys geriau išsimiegoti asmenys turėtų laikytis pastovaus miego grafiko - tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais stengtis eiti miegoti tuo pačiu laiku. Taip pat prieš miegą reikėtų riboti elektroninių prietaisų naudojimą. Tyrimai rodo, jog norint tinkamai pailsėti naktį, bent 90 minučių iki miego pradžios reikėtų nebežiūrėti televizoriaus, nesėdėti prie kompiuterio ir nenaršyti telefone.
Kokybiškas miegas taip pat priklauso ir nuo to, ką veikiame dieną. Norint geriau išsimiegoti, reikėtų jau po pietų riboti kofeino vartojimą, dieną dažniau išeiti į lauką pagaudyti saulės šviesos, užsiimti fizine veikla.
Jei, visgi, net ir laikantis gero miego higienos išsimiegoti nepavyksta, reikėtų kreiptis į gydytojus. „Jei žmogus dažnai jaučiasi mieguistas, dieną negali susikaupti, o naktimis sunkiai užmiega, tai tikrai reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais. Šie tiksliausiai nustatys nemigos priežastis ir rekomenduos optimaliausius būdus kokybiškam miegui užtikrinti“, - pataria ERGO atstovas.
Miego trūkumo įtaka vairavimui
Kaip dažnai vairuojant automobilį, ilgesnį atstumą, imate žiovauti, tampa sunku sutelkti dėmesį į vairavimą ar miegas suima taip, jog atrodo tuoj užmigsite? Kad miegas yra neatsiejama kokybiško ir saugaus vairavimo dalis, tik patvirtina dar metų pradžioje įvykęs skaudus eismo įvykis, kai iš „Winter Rally“ po nakties važiuojantis automobilis rėžėsi i valytuvo-barstytuvo galą, nes automobilio vairuotojas sunkvežimio nepastebėjo dėl to, kad galimai užmigo.
„Prie vairo mieguistam tekę pasijusti greičiausiai ne vienam iš mūsų, tačiau iš pažiūros nekalta organizmo būsena gali sukelti rimtas pasekmes - gali įvykti eismo įvykis. Miego trūkumas žmogaus kūnui daro panašų poveikį kaip ir alkoholio vartojimas. Pavargęs, nepailsėjęs bei mieguistas vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Amerikiečiai miego ekspertai sako, kad, sumažėjus koncentracijai, tikimybė patekti į avariją žmogui, kuriam trūksta miego, padidėja 44 proc. Vairuojant užsnūdus netgi tik vienai sekundei, tai gali sukelti itin skaudžių pasekmių.
„Nuovargio poveikis skirtingam vairuotojui bus kitoks, tačiau dažniausiai poilsio trūkumas ar nebuvimas skatina lėtesnę reakciją, trumpalaikės atminties pablogėjimą. Vairuotojai taip pat gali tapti agresyvūs, susierzinę.”, - sako R. Sumažinus miego laiką „tik“ 1-2 valandomis, net ir jauniems žmonėms 20 proc. padidėja insulto ir kitų smegenų pažeidimų rizika. Nepaisant amžiaus nemiegantiems, dirglumas padidėja 50 proc.
Nuovargis ar miego trūkumas veikia visus vairuotojus, tačiau labiausiai daro poveikį jauniems vairuotojams. Pavyzdžiui, jauniems vairuotojams iki 25 metų vairavimas naktį gali tapti ypač dideliu iššūkiu. Daugeliui suaugusiųjų reikia septynių ar aštuonių valandų miego per naktį, tačiau jauniems vairuotojams reikia devynių valandų miego, kad jie būtų lygiaverčiai vyresniems vairuotojams. Ne mažiau poilsis ir miegas poveikį daro dirbantiems pamainomis. Jeigu gali kooperuotis, dirbantys naktį apsvaigusio vairavimo riziką gali sumažinti dalindamiesi vairavimo atkarpomis. Komercinius užsakymus ar krovinius gabenantys vairuotojai, paprastai didžiąją savo atkarpos dalį nuvažiuoja naktį, todėl jie yra ypač padidintos rizikos grupėje. Dar viena vairuotojų grupė, kurią realiai veikia nuovargis - turintys miego sutrikimų. Vairuotojai, kurie turi nenustatyta miego sutrikimą, yra tarsi tiksinti bomba. Jei vairuojant, visuomet ima miegas ir vairuotojas jaučiasi pavargęs, jis turėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Žmones, kurie jau žino, kad turi miego sutrikimą, turi laikytis medikų nurodymų ir važiuoti ypač atsargiai. Nuolatinis poilsio nebuvimas iššaukia lėtines širdies ligas. Todėl siekiant sumažinti nuovargio ar poilsio trūkumo poveikį vairuotojui reikėtų labiau stebėti savo organizmo siunčiamus signalus. Idealu, jei vairuotojas gali keliauti ne vienas. Jei tokios galimybės nėra, tuomet vairuotojas bent jau turėtų įsileisti gryno oro, pasileisti energingos ir ritmingos muzikos.
Trumpėjančios dienos, artėjantys lietingi rudeniški orai bei pasikeitęs - intensyvesnis ir labiau varginantis gyvenimo tempas dažną mūsų priverčia vis dažniau nusižiovauti ar trumpam pailsinti akis. Mieguistumas darbe ar namuose lems tik lėtesnį užduoties atlikimą ar pramiegotą mėgstamo serialo epizodą, visai kitokia situacija atsisėdus prie automobilio vairo - noras bent trumpam pailsinti akis gali baigtis didžiule nelaime, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pailsėsiu grįžęs“, „tik atrodau pavargęs“, „juk netoli“ - frazės, kurių geriau būtų nesakyti prieš sėdant prie vairo. Nieko keisto, juk mieguistumas ir nuovargis mažina budrumą bei prailgina reakcijos laiką. Atrodytų, vos akimirką trunkantis akių pailsinimas gali baigtis atsidūrimu griovyje ar kita itin skaudžia nelaime. Negana to, per vėlai pramerkę akis galime būti sugadinę gyvenimą ne tik sau, bet ir kitiems - jaučiant nuovargį ir būnant mieguistam kelyje padidėja tikimybė nepastebėti kito eisme dalyvaujančio automobilio, šalikelėje minančio dviratininko, į važiuojamąją kelio dalį įbėgusio laukinio gyvūno ar įžengusio užsisvajojusio pėsčiojo.
„Budrumas kelyje, ypač kai jame nutinka įvairiausių netikėtų situacijų, yra būtinas - pastebėjus kliūtį paskutinę akimirką, stabdžiai nebepadės. O jei vairuojama tuomet, kai lyja ir važiuojamoji kelio danga yra slidesnė, reikia dar didesnio susikaupimo, nes stabdymo kelias dar labiau ilgėja. Galima savęs paklausti, jei prie vairo nesėdame išgėrę, kodėl rizikuojame vairuodami mieguisti? Juk situacijos, lyginant reakcijos laiką, gana panašios“, - susimąstyti siūlo R. Kartais nuovargį ir mieguistumą atpažinti itin lengva. Ne pelno siekiančios JAV organizacijos „AAA Foundation for Traffic Safety“ duomenimis, net apie 24 proc. vairuotojų pripažįsta per paskutines 30 dienų prie vairo sėdę tokie pavargę, kad buvo sunku išlaikyti atmerktas akis. Deja, kartais nelaimę pranašauti kur kas sunkiau. Net ir jaučiantis gerai, miego trūkumas gali nulemti mikromiegą - trumpus pasikartojančius ir nevalingus miego epizodus. Nemažai priklauso ir nuo to, kada vairuojama - JAV atliktų tyrimų duomenimis, beveik pusė apklaustųjų jautėsi mieguisti prie vairo vėlai vakare ir naktį (nuo 21 val. iki 6 val.
„Artėjančio pavojaus ženklus galime pastebėti ir būdami kelyje. Jei darosi sunku išsilaikyti savo eismo juostoje, nejučia priartėjama prie kito automobilio galo ar darosi sudėtinga palaikyti saugų atstumą - privalu sustoti. Tęsti kelionę esant pavargus itin pavojinga. Be to, jei dėl esamų aplinkybių gali kilti pavojus eismo saugumui, vairuoti draudžia ir kelių eismo taisyklės“, - teigia R. Jei vairuojant pradedamas jausti mieguistumas, geriausia sustoti kelkraštyje ir bent 15 minučių pamiegoti. Tačiau kartais pamiegojimo nepakanka arba nėra galimybių to padaryti. Tokiais atvejais, neretai griebiamasi kofeino turinčių produktų, tačiau prie šios medžiagos dažnas mūsų yra pripratęs, tad ji retai tinka padidinti budrumą. Kaip pataria R. Pocius, norint išblaškyti miegus, patariama įsijungti radijo stotį ar pradėti klausytis neįprastos sau muzikos. Suaktyvinti smegenis ir neleisti užmigti gali padėti gryno oro įleidimas į automobilio saloną. „Visgi minėtos priemonės padeda tik trumpam laikui. Veiksmingiausias būdas nugalėti mieguistumą ir nuovargį - gerai išsimiegoti. Prastai išmiegota naktis, pernelyg vėlyvas akių užmerkimas ar labai anksti nuskambėjęs žadintuvas gali sukelti daugybę neigiamų padarinių mūsų sveikatai - nuo energijos trūkumo ir sulėtėjusios reakcijos iki sunkumų sutelkti dėmesį ir priimti teisingus sprendimus. Nekokybiškas nakties miegas gali tapti ir avarijų priežastimi. Ekspertai tvirtina, kad vairuoti mieguistam yra taip pat pavojinga, kaip vairuoti apsvaigusiam, ir dalijasi patarimais, kaip kelionės tikslą pasiekti saugiai.
Vidutiniškai miegui žmonės skiria trečdalį savo gyvenimo. Nenuostabu, juk ši poilsio forma daro labai didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Tuo tarpu nekokybiškas miegas ar jo trūkumas gali lemti ne tik sveikatos sutrikimus - neišsimiegoję žmonės daug labiau linkę atsidurti pavojingose situacijose ar jas sukelti, o įvairūs tyrimai rodo, kad egzistuoja ir tiesioginis ryšys tarp miego trūkumo ir tikimybės patekti į eismo įvykį. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pasakoja, kad teko fiksuoti ne vieną draudžiamąjį atvejį, kai pervargę vairuotojai sukėlė avariją, nes nebegebėjo teisingai įvertinti eismo aplinkybių. „Neseniai turėjome atvejį, kai vilkiko Lenkijoje vairuotojas atsitrenkė į automobilį, važiuojantį kita eismo juosta. Policija įtarė, kad avariją sukėlęs vairuotojas buvo neblaivus, tačiau atlikus visus tyrimus buvo nustatytas miego trūkumas. Laimei, tą kartą žmonės nenukentėjo. Pasak R. Bieliausko, didžiausią pavojų kelia ilgos kelionės automobiliu - vairuotojai dažnai neįvertina atstumo ir nori kuo greičiau pasiekti galutinį kelionės tikslą, neretai dėl to paaukodami ir savo poilsį. „Reikėtų pabrėžti, kad vairuoti pavargus draudžia ir kelių eismo taisyklės, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Todėl važiuojant ilgesnius atstumus reikėtų keistis vietomis su kitais vairuotojais. Jei tai neįmanoma, padalinti kelionės maršrutą į trumpesnes atkarpas, reguliariai sustojant pailsėti ir išsimiegoti. Nors grėsmė užmigti prie vairo yra didesnė ilgų kelionių metu, kasdienės kelionės automobiliu taip pat gali būti pavojingos, jei prie vairo sėdama nepailsėjus. „Rudenį automobilyje neretai praleidžiame daugiau laiko, nei vasarą. Keliones į darbą ir iš jo papildo vaikų vežiojimas į darželius, mokyklas ir būrelius, dažnai dėl to nukenčia ir miegas - tam, kad visur suspėtume, tenka anksčiau keltis. Nors kartais manoma, kad tokiais atvejais nuovargį ir mieguistumą nugalėti padės kava ar kiti kofeino turintys gėrimai, iš tiesų kokybiško poilsio jokie stimuliantai atstoti negali“, - kalba R. Ekspertai sutaria, kad geriausias būdas neužmigti prie vairo - kokybiškai išsimiegoti naktį, o tą padaryti padeda tinkama miego higiena. Norintys geriau išsimiegoti asmenys turėtų laikytis pastovaus miego grafiko - tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais stengtis eiti miegoti tuo pačiu laiku. Taip pat prieš miegą reikėtų riboti elektroninių prietaisų naudojimą. Kokybiškas miegas taip pat priklauso ir nuo to, ką veikiame dieną. Norint geriau išsimiegoti, reikėtų jau po pietų riboti kofeino vartojimą, dieną dažniau išeiti į lauką pagaudyti saulės šviesos, užsiimti fizine veikla. „Jei žmogus dažnai jaučiasi mieguistas, dieną negali susikaupti, o naktimis sunkiai užmiega, tai tikrai reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais.
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Miegas yra esminis mūsų organizmo poreikis ir, nepaisant civilizacijos greičio, technologinių pasiekimų, šis poreikis išlieka nepakitęs. „Miego trūkumo, nemigos pasekmės daugeliui pažįstamos, nes bent kelias mažamieges naktis per gyvenimą yra turėjęs bene kiekvienas. Tai sukelia diskomfortą, mažina mūsų darbingumą, ilgainiui gali sukelti depresiją. Neurologė sako, kad miego medicina yra labai plati sritis, persidengianti su pediatrija, ausų-nosies-gerklės ligomis, pulmonologija, psichologija, neurologija, o kartais net ir ortodontija. Didžioji dalis pacientų kreipiasi varginami nemigos, nes ji itin blogina gyvenimo kokybę. Akivaizdžiausios miego trūkumo pasekmės yra koncentracijos, darbingumo sumažėjimas, nuotaikų kaita. „Bet būna ir priešingai. Labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet pacientui išmiegojus 9-10 val. vis tiek norisi miego, nes miegas buvo nekokybiškas. Neretai pačiam žmogui būna sunku atskirti ir suprasti, ar jį vargina mieguistumas dieną, ar tiesiog pastovus nuovargis. Šių simptomų priežastys skiriasi, bet abiem atvejais reikėtų kreiptis į gydytojus“, - tęsia D. Žmogaus miego ritmas evoliucijos eigoje, kaip ir daugelio žinduolių, yra prisitaikęs prie dienos ir nakties ritmo, todėl natūralu, kad einame miegoti sutemus, o prašvitus keliamės. Gydytoja pastebi, kad nėra konkretaus ar „tobulo“ laiko, kada reiktų eiti miegoti - kiekvienas turėtume įsiklausyti į savo organizmo ritmą, nes jis yra individualus. Vieni geriausiai jaučiasi eidami miegoti 21 val. „Svarbiausia, kad miego režimas būtų stabilus tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. „Diagnozuojant miego sutrikimus kyla tam tikro diskomforto. Visgi, gydytojos D. Matačiūnienės teigimu, šis tyrimas nėra toks nekomfortabilus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Lovoje su elektrodais galima judėti, pasivertus jie nenukrenta, o tyrimo kokybę prižiūri ir užtikrina slaugytoja. Miego tyrimas, kaip ir bet kuris instrumentinis tyrimas, skiriamas gydytojo. „Kitaip yra su mieguistumu, nepoilsio jausmu po miego. Šie pacientai daug rečiau kreipiasi į gydytojus, o būtent jiems miego tyrimas yra labai reikalingas; jiems dažnai nustatome obstrukcinę miego apnėją - dažną vidutinio amžiaus ligą, kuri pasireiškia knarkimu ir kvėpavimo sustojimais miego metu. Iš pradžių pacientai gali niekuo nesiskųsti, tačiau ilgainiui ryškėja ligos pasekmės: ima augti svoris, blogėja kraujospūdžio kontrolė, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, o dienos mieguistumas gali sukelti avariją, pavyzdžiui, užmigus prie vairo“, - pataria D. Polisomnografinis tyrimas dažniausiai yra pagrindinis pagalbininkas parenkant tinkamiausią miego sutrikimo gydymą. „Kaip ir kitų ligų, miego sutrikimų gydymas gali būti medikamentinis arba nemedikamentinis. Vaistai dažniausiai padeda trumpuoju periodu, šalinant ne lėtinius sutrikimus. Labai dažnai miego problemas išsprendžia tiesiog gyvenimo būdo korekcijos, pavyzdžiui, kokybiškesnė mityba, mažinanti refliukso tikimybę, kūno svorio korekcija, reguliari mankšta. Obstrukcinės miego apnėjos gydymui taikomos LOR intervencijos ar gydymas specialiu aparatu su kauke, per kurią tiekiamas suspausto slėgio oras, palaikantis atvirus kvėpavimo takus miego metu.
Jei važiuodamas automobiliu vairuotojas staiga supranta nepamenantis kelių paskutinių vairavimo sekundžių, jis greičiausiai buvo užmigęs mikromiegu. Kiekvienais metais Europos keliuose vairuotojų nuovargio sukeltose avarijose žūsta apie 4 tūkstančius žmonių. Be poilsio stengdamiesi įveikti ilgus atstumus, vairuotojai padidina riziką pakliūti į rimtą eismo įvykį ir ne tik patys patirti rimtų sužeidimų, bet ir sužaloti kitus eismo dalyvius. Nustatyta, jog nuovargio sukeltos eismo nelaimės tris kartus dažniau nei kitos pasibaigia sunkiais sužeidimais ar mirtimi - viskas dėl sumažėjančios vairuotojų reakcijos į kliūtis kelyje. Puiki vairuotojo koncentracija yra būtina visuose kelionės etapuose, tai ypač pabrėžtina žinant, kad dauguma nuovargio sukeltų nelaimių atsitinka beveik pasiekus kelionės tikslą. Net kas dešimtas vairuotojas pripažino užmiegantis prie vairo. Dauguma jų užmiega vadinamuoju mikromiegu. Tai tokia epizodinio sąmonės aptemimo forma, kai žmogus kelioms sekundėms užsnūsta atmerktomis akimis ir nereaguoja į jokius aplinkos dirgiklius. Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudono šviesos signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų. Ekspertų teigimu, nuovargis ir mieguistumas kelyje yra itin pavojingi, o skirtingų tyrimų duomenimis, nuo 15 proc. iki 60 proc. visų eismo įvykių yra sukeliama būtent dėl šių priežasčių. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas išskiria dažniausias situacijas, kuomet automobilių vairuotojus užklumpa pervargimas, o lenktynininkas Benediktas Vanagas pasakoja, ar su miego trūkumu susiduria ir profesionalai.
Atostogauti už tūkstančių kilometrų - automobiliu per parą
Anot R. Bieliausko, vienas dažnų atvejų, kuomet vairuotojai neįvertina savo galimybių, yra automobiliu keliaujant atostogauti į tolimus kraštus. „Įveikti atstumą nuo sostinės iki Lietuvos pajūrio yra viena, tačiau pasiekti tolimesnius kitų Europos valstybių miestus automobilį vairuojant tik vienam žmogui nėra taip paprasta, - įsitikinęs draudimo ekspertas. - Lietuviai šiandien noriai naudojasi galimybe Europos Sąjungoje keliauti nevaržomai, o tautiečių atostogų maršrutai neretai nusidriekia iki pat Ispanijos ar Italijos. Šias ar kitas Europos šalis nemažai gyventojų kasmet ryžtasi pasiekti nuosavu ar nuomotu automobiliu kirtę kone visą žemyną“. Draudikų atstovo teigimu, Europos Sąjungoje - gera susisiekimo keliais infrastruktūra, tad keli tūkstančiai kilometrų dažnam atrodo ne problema. Vis dėlto kelionės tikslą neretai bandoma pasiekti kuo greičiau, dažnai vadovaujamasi požiūriu, kad tereikia kaip nors ištverti keletą ar netgi keliolika valandų prie vairo, o tuomet jau ilsėtis. „Deja, vairuojant toks požiūris gali būti pražūtingas, - perspėja R. Bieliauskas. - Greitkelio monotonija, nuolatinis vairavimo ritmas ilgainiui gali imti migdyti, lemti sumažėjusią koncentraciją. Be to, Europos greitkeliuose leidžiamas greitis yra daug didesnis nei Lietuvos keliuose, todėl ir nelaimių pasekmės prisnūdus būna kur kas didesnės. Važiuojant ilgesnius atstumus būtina keistis keliems vairuotojams arba, jei vairuoja tik vienas asmuo, šiam reguliariai ilsėtis, išsimiegoti. Be to, miegas turi būti visavertis. Neužtenka valandą-kitą nusnūsti automobilyje, tad vykstant į tolimesnes keliones verčiau suplanuoti daugiau tarpinių stotelių nei rizikuoti savo ir keleivių saugumu“. Panašius į keliaujančių atostogauti užsienyje atstumus per kuo trumpesnį laiką nuvažiuoti dažnai tenka automobilių sporto profesionalams. Vienas garsiausių Lietuvos lenktynininkų B. Vanagas sako, kad ilgas distancijas įveikti padeda geras pasiruošimas ir gebėjimas išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią poilsio akimirką, tačiau pabrėžia, kad lenktynės ir paprastos kelionės automobiliu yra du skirtingi dalykai. „Varžybų režimo su paprasta kelione lyginti negalima. Lenktynėse per dieną dažnai įveikiame iki tūkstančio kilometrų. Greičio ruožuose sportininkai maksimaliai koncentruoja dėmesį. Dėl didelio fizinio aktyvumo bei adrenalino miego poreikiui vietos nelieka, - pasakoja B. Vanagas. - Svarbiausia, sugebėti po tokių varginančių varžybų etapų laiku atstatyti organizmo jėgas, o tai priklauso nuo gero fizinio ir psichologinio pasiruošimo bei tinkamo gyvenimo ritmo ne varžybų metu. Tai, beje, naudinga ne tik lenktynininkams, bet ir visiems sėdantiems prie vairo“.
Tolimųjų reisų vairuotojai - padidintos rizikos grupė
Padidintos rizikos grupė, kalbant apie nuovargį ir miego trūkumą keliuose, draudimo eksperto teigimu, yra tolimųjų reisų vairuotojai. Pastarųjų vairavimo ir poilsio režimą reglamentuoja teisės aktai, o šios profesijos atstovų darbo automobiliuose privalo būti įrengti specialūs prietaisai - tachografai, registruojantys vairavimo ir poilsio trukmę, nuvažiuotą atstumą, greitį ir kitus parametrus. „Didelius atstumus nuvažiuojantys krovinius ar keleivius vežantys profesionalūs vairuotojai per parą negali vairuoti ilgiau nei 9 valandas ir du kartus per savaitę ilgiau nei 10 valandų, o iš viso per savaitę kelyje praleisti daugiau nei 6 dienų. Be to, numatyti reikalavimai pertraukoms, kasdieniam ir kassavaitiniam poilsiui, - pabrėžia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertas. - Vis tik tai yra tik minimalūs reikalavimai, o net ir poilsio metu tolimųjų reisų vairuotojai ne visuomet turi tinkamas sąlygas išsimiegoti. Be to, krovinius gabenantys vairuotojai dažniausiai važiuoja vieni, neturi šalia pašnekovų, todėl mieguistumas ir nuovargis juos apimti gali dar lengviau. Riziką padidina ir tai, kad savo krovinius šie vairuotojai stengiasi pristatyti kuo greičiau, todėl neretai saugumo sąskaita stengiasi per kuo trumpesnį laiką įveikti kuo didesnį kilometrų skaičių“. Išvengti skaudžių nelaimių vilkikų vairuotojams, anot draudimo bendrovės atstovo, gali padėti tik sveikas protas ir kritiškas savo savijautos įvertinimas.
Puodelis kavos miego neatstoja
Anot R. Bieliausko, ne vien ilgose kelionėse vairuotojų nuovargis kelią pavojų. Neretai prie vairo neišsimiegojus ar prastos savijautos sėdama ir kasdienėse kelionėse automobiliu. „Intensyvus gyvenimo tempas, ilgos darbo valandos neretai lemia organizmo nuovargį, kuris atsiliepia ir vairavimo kokybei, - sako draudimo ekspertas. - Dažnai laikomasi požiūrio, kad vienas-kitas kavos puodelis padės nugalėti mieguistumą ir sugrąžinti budrumą net ir vos po poros valandų miego, tačiau iš tiesų kokybiško poilsio jokie stimuliantai atstoti negali“. Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad vairuotojai per parą miegantys 6-7 valandas du kartus labiau rizikuoja patekti į su nuovargiu susijusį eismo įvykį nei miegantys 8 ir daugiau valandų. Tuo tarpu asmenims, kurie miegui skiria vos 5 ar mažiau valandų per parą, ši rizika išauga 4-5 kartus. Didelis nuovargis ir miego trūkumas sukelia panašų neigiamą poveikį vairuotojo koncentracijai, reakcijos laikui, pastabumui kaip ir lengvas ar vidutinis girtumas, todėl prieš sėdant už vairo reikėtų gerai pasverti savo fizinę ir psichologinę būseną. Vairuojančiam asmeniui neretai objektyviai tai padaryti yra sudėtinga, todėl šalia esantys asmenys ar keleiviai taip pat turėtų perspėti vairuotoją, jei šis atrodo pervargęs. „Padidinti mieguistumą gali ir išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, per didelė temperatūra automobilio salone, prastas vėdinimas, į pernelyg horizontalią padėtį nureguliuota vairuotojo sėdynė, monotoniškas ir vienodas peizažas. Todėl, jei jau tenka važiuoti automobiliu po bemiegės nakties, tokia kelionė turėtų būti kuo trumpesnė“, - pataria R. Bieliauskas.
