Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje šiuo metu yra apie 8,5 ‰. Per pastaruosius 50 metų jis sumažėjo dvigubai ir tam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga, didesnis dėmesys higienai, kokybiškesnis maistas ir sumažėję sunkaus fizinio darbo krūviai. Mirtingumo rodikliai skirtinguose pasaulio regionuose yra supanašėję - jų kontrastai ne tokie dideli, kaip gimstamumo rodiklių. Mirtingumo rodiklis priklauso ne tik nuo gyvenimo kokybės lygio šalyje, bet ir nuo šalies demografinės struktūros. Rusijoje mirtingumas siekia 12,7 ‰ ir viršija gimstamumą, kuris yra 11,7 ‰, todėl gyventojų skaičius šalyje mažėja.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mirties priežastys Bulgarijoje, kurioje mirtingumas yra didžiausias pasaulyje (15,4 mirčių 1000 gyventojų), yra panašios kaip ir kitose Europos šalyse. Bulgarijoje nepakankamai finansuojama sveikatos apsaugos sistema, todėl sunkiai gydomos neužkrečiamos ligos (kraujotakos, virškinimo ar kvėpavimo sistemos ligos) ir vėžys. Saudo Arabijoje mirtingumas siekia 3,5 ‰ ir tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje. Šalyje gerai išplėtotos ir pasiekiamos medicinos paslaugos, aukšti higienos reikalavimai, geros sanitarinės sąlygos, visavertė mityba. Ekvadoro mirtingumas yra gana žemas - 5,1 ‰, nors kūdikių mirtingumas vis dar siekia 11 ‰. Tokie nedideli mirtingumo rodikliai - pakankamai gerai išvystytų medicinos paslaugų, tinkamų sanitarinių ir higienos sąlygų rezultatas.
Nuo pandemijos pradžios Rusijoje COVID-19 pražudė 205 531 žmogų - tai didžiausias koronaviruso aukų skaičius Europoje. Ankstesnis per parą mirusių COVID-19 pacientų skaičiaus rekordas Rusijoje - 826 atvejai - buvo užfiksuotas rugsėjo 24 dieną. Per praėjusią parą Rusijoje nustatyti 21 559 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. Daugiausia naujų užsikrėtimo atvejų užfiksuota Maskvoje - 2 541. Sostinėje per praėjusią parą mirė 63 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Sankt Peterburge patvirtinti 1 530 užsikrėtimo atvejai, mirė 58 COVID-19 pacientai. Nuo pandemijos pradžios Rusijoje užregistruoti iš viso 7 464 708 COVID-19 atvejai, 205 531 užsikrėtęs asmuo mirė. Persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 6 635 485 pacientai, iš jų 17 368 - per praėjusią parą. Rekordinis mirties nuo COVID-19 atvejų šuolis užfiksuotas po užsikrėtimų atvejų padaugėjimo, siejamo su užkrečiamesne koronaviruso delta atmaina ir nenoru skiepytis. Valdžia yra kaltinama, kad teikia per mažai reikšmės COVID-19 protrūkio mastui. Pagal platesnį su koronavirusu susijusių mirčių apibrėžimą Rusijoje iki rugpjūčio pabaigos tokių atvejų buvo per 350 tūkst., rodo statistikos agentūros „Rosstat“ duomenys.
Rusijoje, kuri labiausiai pandemijos paveiktų valstybių sąraše yra penkta, užsikrėtimo atvejų sparčiau daugėja nuo praėjusio mėnesio, stringant vakcinacijai. Rusijos protrūkio epicentre Maskvoje COVID-19 atvejų pikas stebimas visą pastarąją savaitę, o pareigūnai įspėja dėl didėjančio hospitalizuojamų COVID-19 pacientų skaičiaus. Vicemerė Anastasija Rakova sakė, kad su delta atmaina dabar siejami visi sostinėje išaiškinami užsikrėtimo atvejai. Tuo metu visuomenė skeptiškai vertina vakcinas: apklausos rodo, kad dauguma rusų neplanuoja skiepytis. Iš pradžių Kremlius buvo išsikėlęs tikslą iki rugsėjo visiškai paskiepyti 60 proc. Rusijos gyventojų, bet vėliau jo atsisakė, nors nemokamai galima skiepytis jau nuo gruodžio pradžios. Iki antradienio šalyje visiškai paskiepyta tik 28 proc. gyventojų.
Rusijoje, kuri yra didžiausia šalis pagal plotą, žmonių tankumas yra, palyginti, retas - vidutiniškai kvadratiniam kilometrui tenka 8,3 žmogaus. Tai viena rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Palyginimui, bendras pasaulio gyventojų tankumas yra 45 žm/km². Gyventojų skaičius (2005 m. sausio 1 d. apskaičiavimu): 143,8 mln. nuolatinių gyventojų, taip pat apie 2 mln. imigrantų. Rusijoje gyvena daugiau kaip šimto tautybių žmonės. Rusijoje sparčiai auga kinų skaičius. Trys ketvirtadaliai jų apsigyvena Sibire bei Primorjės krašte. Kinai - sparčiausiai auganti Rusijos tautinė mažuma. TSRS žlugus iki tol akylai saugota Tarybų Sąjungos-Kinijos siena tapo silpnai kontroliuojama. 4300 km ilgio siena atsivėrė tarpusavio prekybai.
Rusijoje nuo skardžio nulėkė autobusas. „Avarijos metu autobuse buvo 35 žmonės, Rusijos avarinės tarnybos išlaisvino nukentėjusius ir žuvusius. Taip pat organizuota tarnybos psichologo pagalba“, - teigiama Jakutijos vadovybės pranešime. Nurodyta, kad iš 7 nukentėjusių dviejų būklė ypač sunki, „likę 14 žmonių yra papildomai tikrinami“. Avarijoje žuvo 14 žmonių. Jakutijos srities prokuratūra/ „Telegram“/Rusijoje nuo skardžio nulėkė autobusas. Iš Jakutske išsiųsti specialistai ir psichologas“, - pridūrė tarnyba. Jakutijos prokuratūra pradėjo avarijos aplinkybių tyrimą. Kaip pranešta, avarija įvyko apie 3.20 val. vietos laiku pirmadienį (21.20 val. Lietuvos laiku sekmadienį). Avarijos metu autobusą vairavo 29-erių metų vyras, kuris per pastaruosius metus septynis kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus, atkreipė su Rusijos saugumo tarnybomis siejamas „Telegram“ kanalas „SHOT“. Pažymima, kad jaunas vairuotojas turėjo apie penkerių metų vairavimo patirtį. Preliminariais duomenimis, autobuso vairuotojas Vitalijus mirė įvykio vietoje. Kaip pranešė Jakutijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba, pagal preliminarius duomenis, transporto priemonės „NefAZ 4208-34“ vairuotojas nuvažiavo nuo kelio.
Mirtingumas apibūdina šalies piliečių sveikatos būklę ir sociopolitinę aplinką. Mirtingumas yra apibūdinamas kaip žemyno, šalies, regiono, miesto ar rajono gyventojų arba uždaros bendruomenės žmonių mirties atvejų dažnumo statistinis rodiklis. Mirtingumas yra išreiškiamas mirties atvejų skaičiumi per tam tikrą laikotarpį 1000, 10 tūkst. arba 100 tūkst. gyventojų. Bendrojo mirtingumo lygis priklauso nuo gyventojų amžiaus struktūros. Tai reiškia, kad šalyje, kurioje daugiau vaikų ar pagyvenusių žmonių, mirtingumo rodiklis gali būti didesnis, net jeigu socialinės ekonominės sąlygos ir sveikatos priežiūra gera. Dėl šios priežasties bendrojo mirtingumo rodikliai dažniausiai naudojami tik natūraliajam gyventojų prieaugiui apskaičiuoti. Vis dėlto, mirtingumo rodiklis gali daug pasakyti apie valstybės problemas. Mirtingumo rodiklis apibūdina gyventojų sveikatos būklę: yra skaičiuojamas bendrasis mirtingumas, kūdikių mirtingumas, mirtingumas pagal lytį, amžiaus grupes, socialines, profesines grupes, pagal mirties priežastis. Įprastai teigiama, kad mirtingumo rodiklio lygį lemia tam tikri gyvensenos veiksniai, tokie kaip alkoholizmas, priklausomybė nuo nikotino ar kitų narkotinių medžiagų, tačiau ne mažiau įtakos gali turėti ir socialinė, psichologinė, kultūrinė ir fizinė aplinka, ekonominiai veiksniai.
Lietuvos gyventojų mirtingumo rodikliai pradėti analizuoti 1965-70 m. Tuomet ir pradėti sudarinėti rodikliai, pagal šiuolaikines metodikas. Žvelgiant į šį rodiklį pastebima, kad su mirtimi dažniausiai yra siejamos širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir nelaimingi atsitikimai bei traumos. 2023 m. Lietuvoje mirė 37 005 žmonės. 1 000 Lietuvos gyventojų pernai teko 12,9 mirusiųjų. Keturios pagrindinės mirties priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, virškinimo sistemos ligos ir išorinės mirties priežastys. Jos sudarė 84,4 proc. visų mirties priežasčių. 2023 m. Lietuvoje mirė 18 077 vyrai. Dažniausia vyrų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos. Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 18 928 moterys. Daugiausia moterų taip pat mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Didelis mirtingumas Lietuvoje koreliuoja su kita opia demografine problema: mažu gimstamumo rodikliu. 2022 m. buvo skelbta, kad Lietuvoje gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų. Tuo pat metu fiksuota ir daugiausiai mirčių. Ekspertai teigia, kad paskutinį kartą toks didelis mirtingumas fiksuotas tik 1994 m., tačiau tuomet jis sietas su posovietine sveikatos krize, savižudybėmis, žmogžudystėmis. Dabar susiduriama su kitomis problemomis, pavyzdžiui, iššūkiais sveikatos apsaugos srityje, dėl kurių dalis piliečių laiku negauna reikiamos pagalbos. Įvertinus tai, prieš keletą metų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbė, kad 2022-2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos strateginis tikslas yra sumažinti gyventojų pirmalaikį mirtingumą nuo ligų, kurių galima išvengti suteikus savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Įgyvendinant programą siekiama sumažinti sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumą nuo 186 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2018 metais iki 100 atvejų 2030-aisiais. Įgyvendinant programą taip pat bus siekiama sumažinti gyventojų tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai nuo 32,3 proc. 2019 metais iki 15 proc. 2030 m.
Būtina spręsti ir kitas problemas, susijusias su sociopolitiniais ir ekonominiais veiksniais. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė 2021 m. Lietuvoje siekė 69,6 metus. Europos vidurkis - 77,2 metai. Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 78,9 metus, kai vidurkis Europoje - 82,8 metai. Ekspertai teigia, kad trumpesnę nei kitų šalių, ypatingai kalbant apie vyrus, vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę lemia seniai įsišaknijusios problemos bei nuostatos. Deja, bet vis dar yra pastebima, kad nemaža dalis vidutinio amžiaus vyrų mirčių būna susijusios su alkoholio vartojimu. Tai reiškia ir nelaimingus atsitikimus, ir ligas, privedančias prie ankstyvos mirties. Be to, statistiškai, vyrai dažniau nei moterys griebiasi savižudybės. 2021 m. Lietuvoje nusižudė 126 moterys ir 439 vyrai.
Vyrų gyvenimą trumpina ir šalyje vyraujantis požiūris bei nuostatos. Ekspertai yra linkę atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje vis dar gajūs toksiški vyriškumo standartai: vyrams tarsi priimta nesilaikyti darbų saugos, surizikuoti, būti drąsiam, daug dirbti ir net persidirbti, daug gerti, menkai rūpintis savo fizine bei emocine sveikata. Kalbant apie mirtingumą, būtina paminėti ir ekonominį aspektą. Ne paslaptis, kad Lietuvoje senjorai gyvena žymiai kukliau nei jų bendraamžiai Vakarų Europoje. Skurdas, nepriteklius bei stresas dėl įtemptų gyvenimo sąlygų jau esant garbaus amžiaus tikrai nepadeda vyresnio amžiaus žmogui.
Tai yra pagrindinės mirties priežastys visame pasaulyje, teigiama naujoje ataskaitoje
tags: #mirtingumas #avarijose #rusijoje