Mobilumo paketas - tai Europos Sąjungos teisės aktų rinkinys, skirtas sureguliuoti komercinę kelių transporto veiklą Europoje. Šis paketas numato pokyčius trijose svarbiose srityse ir įveda pakeitimus, kurie gali turėti didžiulę įtaką transporto sektoriui, ypač vairuotojų darbo sąlygoms ir atlygiui.
Pagrindiniai Mobilumo paketo pakeitimai
Mobilumo pakete nustatyti pakeitimai apima įvairius transporto sektoriaus reguliavimo aspektus. Dalis pakeitimų įsigaliojo jau praėjusią savaitę, kitiems nustatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis. Pagrindiniai teisės aktai, sudarantys Mobilumo paketą, yra:
- Reglamentas Nr. 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai Nr. 561/2006 ir 165/2014. Šiuo reglamentu keičiami reikalavimai dėl maksimalaus vairavimo ir minimalaus poilsio laiko trukmės, privalomų pertraukų, taip pat nuostatos dėl tachografų įdiegimo ir naudojimo. Reglamentas įsigaliojo ir yra taikomas nuo 2020 m.
- Reglamentas Nr. 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai Nr. 1071/2009 ir 1072/2009. Šiuo reglamentu plečiamos keičiamų reglamentų taikymo sritys, tikslinami reikalavimai transporto įmonėms, keičiami tam tikri licencijavimo aspektai, kabotažo taisyklės ir kitos nuostatos. Reglamentas bus taikomas nuo 2022 m.
- Reglamentas Nr. 2020/1056, kuriuo nustatoma reglamentavimo informacijos, susijusios su krovinių vežimu Europos Sąjungos teritorijoje, teikimo elektroninėmis ryšių priemonėmis, teisinė sistema. Reglamentas bus taikomas nuo 2024 m.
- Direktyva Nr. 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su direktyva 96/71 ir direktyva 2014/67 susijusios kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami direktyva 2006/22 ir reglamentas 1024/2012. Direktyva turės būti įgyvendinta ir taikoma nuo 2022 m.
Mobilumo paketu nekeičiamai pagrindiniai vairuotojų maksimalaus darbo bei vairavimo laiko, taip pat poilsio laiko reikalavimai, tačiau keičiasi galimas poilsio laiko paskirstymas bei panaudojimas.
Pokyčiai vairuotojų darbo ir poilsio laike
Vienas iš svarbiausių Mobilumo paketo pakeitimų susijęs su vairuotojų poilsio laikotarpių organizavimu. Pagal bendrąją taisyklę, per bet kurias 2 paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti bent dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (po 45 valandas) arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (45 valandas) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (kuris trunka bent 24 valandas).
Tačiau pakeitimais numatyta išimtis lanksčiau organizuoti darbo ir poilsio laiką, nustatant, kad vairuotojas galės pasinaudoti 2 iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje tuo atveju, jei vairuotojas per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent 2 būtų normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai. Žinoma, paliktos specialios nuostatos, kad bet koks kassavaitinio poilsio laikotarpio sutrumpinimas turės būti nustatyta tvarka ir terminais kompensuojamas kitu lygiaverčiu poilsio laikotarpiu.
Pakeitimais numatoma viena svarbesnių garantijų darbuotojams, pagal kurią normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (kuriuo kompensuojami anksčiau minėti sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai), negalės būti naudojamasi transporto priemonėje. Tai yra, ilgesni nei 45 valandas trunkantys kassavaitiniai poilsio laikotarpiai turės būti praleisti būste, kuriame būtų tinkamos sąlygos miegui ir higienai. Visas tokio būsto ne transporto priemonėje išlaidas turės padengti darbdavys, nebent poilsiu būtų naudojamasi vairuotojo gyvenamojoje vietoje.
Mobilumo paketu numatoma ir kita vežėjams nerimą kelianti sąlyga, pagal kurią vairuotojų darbas turės būti organizuojamas taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą (kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis šalyje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys), arba sugrįžti į savo gyvenamąją vietą, priklausomai nuo darbo grafiko, kartą per 3 arba 4 savaites, siekiant, kad darbuotojas pasinaudotų bent vienu ne trumpesniu nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu (normaliu arba anksčiau minėtu kompensuotu). Kai darbuotojas naudosis anksčiau aptartais 2 iš eilės sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais, darbdavys vairuotojo darbą turės organizuoti taip, kad vairuotojas galėtų grįžti dar prieš prasidedant ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija.
Reglamentas 561/2006 papildytas nuostatomis, numatančiomis išskirtines aplinkos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo nustatytų maksimalaus vairavimo trukmės bei privalomo poilsio reikalavimų, jeigu nekeliamas pavojus kelių eismo saugumui. Pavyzdžiui, nustatyta, kad tokie nukrypimai galimi, jeigu kasdienė ar kassavaitinė vairavimo trukmė viršijama ne daugiau kaip 1 valanda darbuotojui siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Tomis pačiomis sąlygomis gali būti viršijama vairavimo trukmė ne daugiau kaip 2 valandomis, jeigu iš karto prieš papildomą vairavimą buvo padaryta ne trumpesnė kaip 30 minučių nenutrūkstama pertrauka, darbuotojui siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu.
Reikalavimai transporto įmonėms ir kabotažo taisyklės
Reglamento 2020/1055 pakeitimais taip pat keičiamos tam tikros Reglamento 1071/2009 nuostatos, kurios taip pat susijusios su reikalavimais verstis profesine vežimo kelių transporto veikla. Viena reikšmingiausių nuostatų yra ta, kad, siekiant įgyvendinti reikalavimą turėti faktinę ir nuolatinę buveinę, įmonei reikės organizuoti veiklą taip, kad jos transporto priemonės, naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į veiklos centrą ne vėliau kaip per 8 savaites nuo išvažiavimo iš jos dienos. Ši sąlyga dėl privalomo grįžimo į nuolatinę buveinę susijusi ir su anksčiau minėtu darbuotojo privalomu grįžimu į gyvenamąją vietą poilsiu. Ja siekiama ir kitų tikslų, susijusių su geresne transporto priemonių technine priežiūra.
Reglamento 2020/1055 pakeitimais taip pat keičiamos papildomos Reglamento 1072/2009 nuostatos dėl kabotažo reikalavimų. Bendrosios kabotažo taisyklės (3 operacijos per 7 dienas) nėra keičiamos, tačiau pakeitimai numato papildomą privalomos pertraukos reikalavimą, dar kitaip vadinamą „atvėsimo laikotarpiu“, pagal kurį vežėjams neleidžiama atlikti kabotažo operacijų ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje 4 dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos. Šis pakeitimas bus taikomas nuo 2022 m.
Pokyčiai vairuotojų komandiravimo srityje
Direktyva Nr. 2020/1057 atlikti esminiai pakeitimai vairuotojų komandiravimo srityje. Nuo direktyvos 2020/1057 taikymo pradžios, t. y. 2022 m. vasario 2 d., direktyva Nr. 2018/957 atlikti pakeitimai turės būti taikomi ir kelių transporto sektoriui. Pakeitimai apima tokio paties dydžio darbo užmokesčio mokėjimo taisykles, dienpinigių įskaitymo į darbo užmokestį taisykles ir kitas komandiruojamų darbuotojų garantijas.
Direktyva Nr. 2020/1057 priimtais pakeitimais taip pat nustatomos konkrečios taisyklės dėl tam tikrų Direktyvos 96/71/EB aspektų, susijusių su kelių transporto vairuotojų komandiravimu, ir tam tikrųjų Direktyvos 2014/67/ES aspektų, susijusių su šių vairuotojų komandiravimui taikomais administraciniais reikalavimais ir kontrolės priemonėmis.
Numatyta, kad tam tikrais atvejais transporto įmonės sudaromas darbo grafikas, kuriame nurodoma kiekvieno vairuotojo pavardė, nuolatinė jo gyvenamoji vieta ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimų, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis, turės apimti ilgesnį laikotarpį, t. y. kontrolės dieną ir ankstesnes 56 dienas. Atitinkamai, patikrinimo metu pareigūnams turės būti pateikiama informacija (dokumentai) būtent už šį ilgesnį laikotarpį. Minėta nuostata bus taikoma nuo 2024 m. gruodžio 31 d.
Išmanieji tachografai ir kontrolės priemonės
Reglamento 165/2014 pakeitimais taip pat įtvirtintos nuostatos dėl išmaniųjų tachografų įdiegimo tam tikrais etapais, jų naudojimo, duomenų juose kaupimo bei apsikeitimo ir kitų susijusių sąlygų, kurie turėtų padidinti transporto kontrolės sklandumą, kokybę bei reikalavimų laikymąsi.
Mobilumo paketas pagerins vairuotojų darbo sąlygas, padidins kompetentingų organų kontrolės galimybes ir sieks labiau atliepti spartėjančio informacinių technologijų naudojimo privalumus.
Įtaka vairuotojų atlygiui ir įmonių išlaidoms
Po Mobilumo paketo 2022 metų vasario mėnesio reglamento įsigaliojimo, tarptautinių vairuotojo išlaikymo išlaidos padidės. Transporto įmonės turės tiksliai paskaičiuoti, kiek reikės sumokėti vairuotojui atlyginimo po Mobilumo paketo reglamento įsigaliojimo. Vienas iš svarbiausių pokyčių vežėjams 2022 metais: draudžiama įskaičiuoti į atlyginimą už darbą užsienyje (už komandiruotes) mokėtinų sumų susidedančių iš dienpinigių ar apgyvendinimo išlaidų.
Mobilumo paketo teisės aktai kelia didelę grėsmę daugelis Baltijos šalių vežėjų įmonėms, nes netrukus, jau 2022 metais gali paaiškėti, kad vežėjų turimos konkurencingos kainos ištirps (neišlaikys esamo kainų lygio). Priklausomai nuo atliekamo pervežimo tipo, vežėjų sąnaudos didės nuo 20 iki 100 %. Kodėl? Todėl, kad dėl vilkikų grąžinimo į įmonės veiklos bazę įsisteigimo šalį transporto įmonės išlaidos didėja (vien tik Lenkiją pravažiuoti papildomi 1.600 km).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė itin svarbų sprendimą dėl ES mobilumo paketo. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Malta ir Kipras pateikė ESTT skundus dėl Mobilumo paketo taisyklių. Paminėtos šalys nepritarė šioms nuostatoms, teigdamos, kad jos nesąžiningai nukreiptos į transporto įmones iš Vidurio ir Rytų Europos. ESTT sprendime nurodė, kad turi būti naikinamas Mobilumo paketo įpareigojimas vilkikus kas 8 savaites grąžinti į jų registracijos šalį.
Atsižvelgiant į tai, kad padidėjus vairuotojų socialinei apsaugai gali padidėti tam tikrų transporto įmonių patiriamos išlaidos, šiuo tikslu priimtos taisyklės yra proporcingos siekiamam tikslui. Be to, šios taisyklės vienodai taikomos visoje Europos Sąjungoje ir nediskriminuoja transporto įmonių, įsteigtų valstybėse narėse, kurios tariamai yra „Sąjungos pakraštyje“. Tos taisyklės daro didesnį poveikį tam tikroms įmonėms todėl, kad įmonės pasirinko ekonominį veiklos modelį, pagal kurį daugumą savo paslaugų (jei ne visas) teikia gavėjams, įsisteigusiems toli nuo jų įsisteigimo valstybės narės.
Vienas iš svarbiausių iššūkių yra veiklos sąnaudų suvaldymas. Įmonės, atsižvelgdamos į sprendimą, turės pakoreguoti savo logistikos strategijas, taip pat šis sprendimas turės įtakos būsimoms investicijoms į transporto sektorių. Įmonės turės apsvarstyti galimybę didinti investicijas į transporto parko valdymo technologijas, kad optimizuotų logistiką pagal liekančias galioti nuostatas.
tags: #mobilumo #paketo #sprendimas #del #vairuotoju #atlygio