Vandens motociklų istorija prasideda XX amžiaus viduryje, nors panašios vandens transporto priemonės atsirado ir anksčiau. Šiandien vandens motociklai yra populiari pramoga, o motociklų sportas apima įvairias disciplinas ir turi ilgą istoriją Lietuvoje ir pasaulyje.
Vandens motociklų atsiradimas
Daugelyje informacijos šaltinių vandens motociklo istorijos pradžia sutartinai laikoma 1965 metai, kai motokroso lenktynininkas Claytonas Jakobsas iš Arizonos sukūrė pirmąjį vandens motociklo prototipą. Tačiau idėjos vystymasis prasidėjo anksčiau.
1955 metais tuometinėje Britanijoje kompanija Vincent, kuri specializavosi įprastų motociklų gamyboje, sukūrė vandens transporto priemonę pavadinimu Amanda. Ši konstrukcija turėjo korpuse įtaisytą 200 cm3 vidaus degimo variklį, tačiau Amanda neturėjo vandens turbinos, o tik įprastą vandens propelerį. Būtent dėl šios priežasties Amanda nėra priskiriami vandens motociklams, nes vandens turbina yra neatsiejama šiuolaikinių vandens motociklų konstrukcijos dalis. Nepaisant to, kad Amanda turėjo variklio perkaitimo problemų, šių skuterių prekyba buvo pakankamai sėkminga. Apie du tūkstančius Britanijoje pagamintų Amanda skuterių buvo eksportuoti į Ameriką, Europa, Australiją ir Naująją Zelandiją. Tačiau palyginus sėkminga prekyba baigėsi po nelaimingo atsitikimo, kai bandomojo plaukimo metu paskendo Vincent kompanijos darbuotojas.
Vandens skuteriais ir panašiomis vandens transporto priemonėmis labai domėjosi ir amerikietis Claytonas Jakobsas (Jacobsen), kuris tuomet dirbo bankininku, o laisvalaikiu mėgo motokroso sportą. Įkvėptas minties ir noro motokrosą „perkelti“ į vandenį Jakobsas 1960 metais metė darbą ir pradėjo konstruoti savo pirmąjį vandens motociklą. Pirmasis jo sukonstruotas vandens motociklo prototipas pasaulį išvydo 1965 metais.
Jakobsui dirbant ties antruoju vandens motociklo prototipu su juo susisiekė vadybininkas iš Bombardier kompanijos, kuri buvo garsi sniego motociklų Ski-Doo gamintoja. Kompanija susidomėjo Jakobso vandens motociklo idėja ir nusiuntė jam „Rotax 320“ variklį, kurį Bombardier naudojo savo sniego motocikluose. Konstruodamas vandens motociklą su šiuo varikliu Jakobsas turėjo išspręsti vietos trūkumo ir aušinimo problemas, kurios visiškai nebuvo aktualios sniego motocikluose. Tuomet Bombardier su Jakobsu pasirašė 4 metų kontraktą, leidžianti kompanijai išskirtinėmis teisėmis gaminti vandens motociklus pagal Jakobso patentą. Taip 1968 metais Bombardier kartu su Jakobsu pagamino pirmąjį gamyklinį sėdimą vandens motociklą „Sea-Doo 320“. Šis motociklas turėjo 318 cm3 Rotax tipo orų aušinamą variklį, kuris generavo 18 AG (13 kw) ir pasiekdavo 40 - 48 km/h greitį. Tačiau šio vandens motociklo pardavimai nebuvo itin sėkmingi - vandens motociklą kamavo pasikartojantys mechaniniai gedimai. Pagrindinės gedimų priežastys buvo netinkami techniniai sprendimai. Todėl šio vandens motociklo prekyba truko vos du metus.
Vos pasibaigus kontraktui su Bombardier, Jakobsas sulaukė naujo bendradarbiavimo pasiūlymo iš japonų kompanijos Kawasaki. Pradėjęs darbą su Kawasaki Jakobsas pradėjo kurti naujus vandens motociklų prototipus. Iš viso jis sukūrė 6 motociklų prototipus, kuriuos kruopščiai testavo. Jau 1973 metais Kawasaki pristatė du pirmuosius stovimus vandens motociklus, pradėjusius garsiąją „Jet Ski“ stovimų vandens motociklų liniją - WSAA ir WSAB. Tai buvo identiški vandens motociklai besiskiriantys tik savo korpusu - WSAA turėjo plokščią dugną, o WSAB turėjo V formos dugną. Šie vandens motociklai padarė tikrą perversmą stovimų vandens motociklų istorijoje - unikalus motociklo dizainas, reguliuojamo aukščio vairas, aptakus ir manevringas anglies pluošto korpusas. Be to, vairuotojui nukritus nuo vandens motociklo šis neužgesdavo, o dirbdamas žemomis apsukomis sukdavosi ratu tam, kad vairuotojui būtų lengviau jį sugriebti.
YAMAHA, ilgas kelias nuo fortepijonų iki tobulų motociklų. Sėkmės istorija
Motociklų istorija Tarybų Sąjungoje
Motociklų gamyba Tarybų Sąjungoje taip pat turi savo istoriją. 1928 metų pradžioje Tarybų Sąjungoje buvo apie 6300 motociklų, tačiau naujų motociklų gauti buvo sunku. Gamyklos, kurios iki revoliucijos gamino motociklus, buvo perorganizuotos gaminti kitą produkciją.
1932 metais gamykloje „Krasnyj Oktiabrij“, tuometiniame Leningrade, pradėti gaminti motociklai L-300. 1928 metais tuometinės Tarybų Sąjungos Iževsko mieste, vadovaujant inžinieriui P.V.Mažarovui, buvo pradėti kurti „Iž“ motociklai, o 1929 m. pagaminti pirmieji šios markės motociklų pavyzdžiai. Sukurti rusiškus motociklus buvo bandoma 1914-1918 metais Maskvos bei Rygos gamyklose. Lengvi motociklai buvo renkami iš detalių, gaminamų Šveicarijoje.
Antruoju periodu, 1933-1940 metais, motociklų gamykloje buvo pradėta serijinė Iž-7, Iž-8, Iž-9, Iž-12 gamyba. Tarybinį motociklą kūrė iniciatyvinės grupės skyriaus entuziastai Maskvoje, Leningrade, Charkove, taip pat ir P.V.Mažarovas Iževske. Tuometinė Tarybų Sąjungos ekspertų komisija svarstė klausimą dėl didelės motociklų gamyklos statybos ir priėjo prie išvados, kad labiausiai tinkama vieta yra Iževskas. Mieste buvo visas kompleksas gamyklų - nuo geležies liejimo iki sudėtingų įrenginių, staklių bei įrankių gaminimo. Iževske buvo reikiamos kvalifikacijos darbininkų, be to, nekilo sunkumų dėl žaliavos pristatymo.
Trečiasis periodas - nuo 1946 metų iki šių dienų. Per šį laikotarpį yra pagaminta 11 mln. 1946 metais Iževsko motociklų gamykla iš Vokietijos Zschopau miesto gavo motociklo DKW NZ 350 gamybos liniją kaip reparaciją karo nuostoliams atlyginti. Tų pačių metų pabaigoje buvo pagaminti 83 motociklai, surinkti iš vokiško motociklo DKW NZ 350 detalių ir agregatų. Ant kai kurių detalių buvo matoma vokiečių gamyklos „Auto-Union“ emblema - keturi žiedai. 1946-1951 metais iš viso buvo pagaminta 127 090 Iž-350 markės motociklų. Tais metais buvo pradėta šių motociklų gamyba Iževsko ginklų gamykloje, taip atsirado vokiškojo motociklo kopija Iž-350. Vokiškas ir rusiškas motociklai vienas nuo kito mažai kuo skyrėsi. Tuo metu motociklas Iž-350 buvo gana šiuolaikiškas, paprastas ir patikimas.
1944-1960 metais buvo gaminami sportiniai motociklai Iž-350C. Įdiegus pagrindinius sportinių motociklų gamybos principus ir juos patikrinus, atrasti techniniai sprendimai buvo naudojami masinėje motociklų gamyboje. 1948 metais buvo pagamintas motociklas Iž-50 (Iž-350C) su teleskopinėmis priekinėmis šakėmis, kurios pakeitė senąsias svirtines šakes, galinis ratas gavo hidraulinę pakabą su spyruoklėmis. Variklis turėjo aliumininį cilindrą su ketaus gilze. Variklio galingumas išaugo iki 14 AG.
Motociklų sportas
Motociklų sportas - technikos sporto šaka, apimanti greitąjį važiavimą sportiniais (gali būti su priekaba) ir keturračiais motociklais arba motoroleriais. Populiariausios sporto motociklų klasės: motociklų kroso - 125-450 cm³, bekelės (enduro) kroso - 125-650 cm³, žiedinių plento lenktynių - 600-1200 cm³ (pagal variklio darbo tūrį).
Motociklų sportas apima žiedines plento lenktynes (trasa uždara, jos ilgis 3-5 km), motociklų krosą (lenktyniaujama raižyta vietove; trasa uždara, jos ilgis 1-2,5 km), motociklų bekelės ralio lenktynes (daugiadienės lenktynės keliais ir laukais, laikantis tam tikro grafiko), motociklų bekelės lenktynes (keliais ir laukais, raižyta vietove), ledo, žvyro takelio lenktynes, arba spidvėjų (lenktyniaujama specialiu treku, grunto, ledo arba kitokios dangos stadiono taku), trialą (varžomasi lauke arba uždaroje patalpoje įveikiant sudėtingas kliūtis įvairaus ilgio nuotoliuose), akrobatinio važiavimo, supermotociklų lenktynes (lenktyniaujama žiedine trasa, kurios dalis dangos yra smėlis, žvyras, kita - asfaltas). Motorolerių lenktynėse lenktyniaujama specialiose asfaltu dengtose trasose motoroleriais, kurių kubatūra nuo 49-125 cm³.
Pirmosios motociklų lenktynės surengtos 1895 Prancūzijoje. Pirmosios oficialios motociklų lenktynės įvyko 1899 Vienoje, pirmosios žiedinės plento ir treko - 1907, motociklų daugiakovės - 1913 Didžiojoje Britanijoje. 1904 įkurta Tarptautinė motociklų sporto federacija (FIM).
Motociklų sportas Lietuvoje
Lietuvoje motociklų sportas atsirado po I pasaulinio karo. 1925 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos krašte surengtos pirmosios motociklų lenktynės. 1927 m. spalio 16 d. Kaune įvyko I Lietuvos motociklų sporto čempionatas.
1928 m. Kaune įsteigtas Lietuvos motociklininkų klubas (LMK), kuris 1934 m. priimtas į Tarptautinę motociklų sporto federaciją (FICM). Įkūrus LMK, pradėjo veikti motociklininkų klubai Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje.
Dėl įvairių priežasčių Lietuvos motociklų sporto čempionatai nevyko tam tikrais laikotarpiais. 1931, 1932, 1937, 1938, 1950 m. buvo rengiamos daugiadienės lenktynės „Aplink Lietuvą“. 1945 m. įvyko I Lietuvos kroso čempionatas, 1950 m. surengtos 100 km lenktynės plentu, 1958, 1959 ir 1961 m. vyko daugiadienės lenktynės plentu.
Nuo 1946 m. Lietuvos sportininkai dalyvavo SSRS (iki 1989 m.) ir Pabaltijo motociklų sporto čempionatuose, nuo 1961 m. - SSRS tautų spartakiadose. 1946 m. SSRS motociklų sporto čempionate L. Griškovas pelnė 2 bronzos medalius.
1964, 1965 ir nuo 1976 m. Kačerginėje buvo rengiamos SSRS motociklų sporto žiedinės plento lenktynės. 1957 m. V. Aksionaitis tapo SSRS 500 cm³ klasės 72 km kroso čempionu, B. Karalkevičius - vicečempionu. Vėlesniais metais sėkmės pasiekė A. Račkauskaitė, E. Ramonas (1970-1980 m., 8 kartus), L. Blaškevičius.
E. Ramonas 1970 ir 1975 m. laimėjo SSRS tautų spartakiados motociklų daugiakovės varžybas ir tapo pirmuoju lietuviu SSRS tarptautinės klasės sporto meistru. Jis su SSRS rinktine dalyvavo FIM čempionatuose.
Įvairių rungčių SSRS čempionais dar buvo K. Savickas, A. Zinevičienė, A. Paulavičius, prizininkais - daugybė kitų sportininkų.
1965 m. SSRS žiedinėse lenktynėse, 1966 m. daugiakovės, 1986, 1989 m. SSRS motociklų kroso čempionatuose Lietuvos rinktinė užėmė 3 vietą.
Lietuvos motociklų sporto federacija (LMSF, įkurta 1990 m.) 1992 m. priimta į FIM. 1993 m. Lietuvos motociklininkų rinktinė debiutavo Pasaulio nacijų kroso komandinėse varžybose ir užėmė 26 vietą. Nuo 1997 m. Lietuvos motociklininkai dalyvauja pasaulio, Europos čempionatuose.
2003 m. Europos jaunimo kroso čempionate A. Gelažininkas (125 cm³ klasė), 2011 m. Europos kroso čempionate A. Jasikonis (EMX‑85 klasė) tapo bronzos medalininkais. Nuo 2003 m. pradėta rengti Lietuvos motorolerių, nuo 2007 m. - bekelės (enduro) kroso varžybas, nuo 2008 m. - bekelės kroso, supermotociklų čempionatus.
1995 m. pirmasis Dakaro ralyje dalyvavo R. Beresnevičius. Vėliau G. Igaris ir A. Gelažninkas pasiekė žymių rezultatų.
Kiti žymesnieji sportininkai: žiedinių lenktynių - J. Čibirka, Š. Pladas; motociklų kroso - O. Agafonovas, M. Ragažinskas; Pasaulio vaikų taurės laimėtojai N. Rukštela, R. Visockis.
2009 m. motociklų sporto grupės veikė įvairiuose Lietuvos miestuose, motociklų sportą kultivavo daugiau kaip 200 sportininkų. Lietuvoje sparčiai populiarėja mototurizmas.
Utenos krašto gamta ir lankytinos vietos
Utenos kraštas - Sėlių žemė, garsėjanti ežerais, upėmis, kalvotais slėniais, miškais ir pievomis. Miškai čia labai įvairūs: nuo smėlėtų, sausų pušynų iki beržynėlių. Utenos žemėse galima pamatyti įspūdingus gamtos ir žmogaus sukurtus paminklus: daubas, riedulius, pilkapius, etnografinius kaimus, piliakalnius.
Lankytinos vietos Utenoje ir jos apylinkėse:
- Daugailiai: Puoselėjami senieji amatai - pinamos tautiškos juostos, veikia vilnos karšykla. Miestelyje yra paminklas „Dievui ir tėvynei“, kultūros namai, bažnyčia.
- Kukčiai: Skulptūrų parkas, muziejus ir knygų prieglauda Čiužų sodyboje, vaizduotės parkas-muziejus „Drakono džiunglės“.
- Leliūnai: Žiedžiami puodai, įkurtas keramikos muziejus, stovi trys piliakalniai.
- Saldutiškis: Kasmet vyksta tarptautinis Nepriklausomo kino vilkų festivalis, triušiukų slėnis ir braškių ūkis.
- Sudeikiai: Bikuškio dvaras, prie ežero, pritraukiantis menininkus.
- Tauragnai: Gesės sodas (šimto vyšnių medelių sodelis), Minčios malūnas.
- Utenos miestas: Atgimstantis senasis Utenos dvaras, Utenos kraštotyros muziejus, Laisvės kovų muziejus, kūrybinės erdvės, stiklo galerija, avangardinės skulptūros, fontanas Dauniškio ežere.
- Utenos seniūnija: Raganų muziejus.
- Užpaliai: Užpalių dvaro sodyba ir kamenyčia, bitynai.
- Vyžuonų botaninis draustinis: Kosminiai akmenys ir reti augalai.
- Šeimyniškių atodanga: Konglomerato uolos.
Utenos rajone yra daug turistinių maršrutų pėsčiomis, dviračiu ir automobiliu. Vienas rekomenduojamas maršrutas automobiliu: Utena - Užpaliai - Daugailiai - Sudeikiai - Šuminai - Tauragnai - Saldutiškis - Kuktiškės.
tags: #motokroso #senoji #prieplauka