Nafta - tai gamtinis degusis skystis, kurio sudėtis ir savybės priklauso nuo vietos, kurioje ji išgaunama, ir gavybos gylio. Tai vienas svarbiausių pasaulio energijos šaltinių ir pagrindinė chemijos pramonės žaliava. Nors naftos susidarymo sąlygos nėra iki galo aiškios, ji randama įvairiose žemės rutulio vietose, daugiausia nuosėdinės kilmės uolienose. Pasaulinės naftos atsargos vertinamos milijardais tonų, o kasmet išgaunama apie 3 milijardus tonų.
Naftą sudaro sudėtingas angliavandenių, kurių molekulinė masė svyruoja nuo 90 iki 480 g/mol, mišinys. Tai geltonos, rudos, tamsiai rudos ar net juodos spalvos riebus, aliejingas, specifinio kvapo skystis. Cheminė sudėtis įprastai svyruoja nuo 83 iki 87% anglies, 11-14% vandenilio, su nedideliais kiekiais sieros, deguonies ir azoto. Pagal sieros kiekį nafta skirstoma į mažai sieringą, sieringą ir labai sieringą. Vandenilio ir anglies santykis lemia naftos tankį, garingumą ir šilumingumą - mažesnio tankio nafta, turinti daugiau vandenilio, pasižymi didesniu garingumu ir šilumingumu. Naftos tankis paprastai būna 750-1000 kg/m³, virimo temperatūra 50-500 °C, o šilumingumas 41-46 MJ/kg. Elektros srovės nafta nepraleidžia.
Naftos savybės priklauso ne tiek nuo elementinės sudėties, kiek nuo joje esančių individualių angliavandenių savybių ir kiekių. Pagrindinės angliavandenių grupės, randamos naftoje, yra alkanai, cikloalkanai (naftenai) ir arenai. Nuo angliavandenių molekulių struktūros priklauso jų fizinės ir cheminės savybės. Pavyzdžiui, angliavandeniai su mažiau nei 4 anglies atomais yra dujos, nuo 5 iki 15 - skysčiai, o daugiau nei 15 - kietos medžiagos.
Naftos perdirbimo produktai
Nafta yra pagrindinė žaliava vidaus degimo variklių degalams ir tepalams gauti. Perdirbant naftą, ji pirmiausia valoma nuo dujų, vandens ir mechaninių priemaišų, o vėliau frakcionuojama. Iš jos gaunamas platus spektras produktų: petrolio eteris, įvairių rūšių benzinas, ligroinas, reaktyvinis kuras, žibalas, dyzelinis kuras ir mazutas.
Naftos perdirbimo produktai skirstomi į šviesiuosius ir tamsiuosius. Šviesieji naftos produktai - tai benzinas, dyzelinas, ligroinas ir žibalas, gaunami naftą distiliuojant 25-360 °C temperatūroje. Tamsieji naftos produktai apima alyvas, bitumus ir mazutą.
Ligroinas ir žibalas yra tiesioginės naftos rektifikavimo frakcijos. Benzinas gaunamas maišant įvairias frakcijas, gautas tiesioginės distiliacijos, izomerinio, hidrogeninio valymo, krekingo ir alkilinimo procesais, bei pridedant priedų. Dyzelinas formuojamas maišant rektifikavimo, reformingo, hidrogeninio valymo ir kitas frakcijas. Suskystintos naftos dujos, gaunamos naftos rektifikavimo metu, taip pat priskiriamos naftos produktams.
Mazutas, tamsus klampus skystis, yra naftos perdirbimo liekana, susidariusi atskyrus benziną, žibalą ir dyzelinius distiliatus. Jis paprastai naudojamas kaip kuras, tačiau gali būti naudojamas ir kaip žaliava tolesniam perdirbimui, siekiant išgauti skystesnių frakcijų, tinkamų vakuuminėms distiliacijoms.
Perdirbant naftą taip pat gaunamas cerezinas ir parafinas, kurie yra kietųjų angliavandenių mišiniai ir naudojami, pavyzdžiui, vazelinui gaminti.
Benzinas
Svarbiausias naftos perdirbimo produktas yra benzinas. Tačiau benzino, išgauto tiesioginės distiliacijos būdu, jau seniai nebepakanka, todėl siekiant padidinti jo išeigą, chemiškai perdirbamos aukštesnės naftos frakcijos, taikant terminį ir katalizinį krekingą. Krekingo procese didelės molekulinės masės angliavandeniai (žibalas, mazutas) skyla, virsdami angliavandenių mišiniu, iš kurio susideda benzinas.
Benzinas yra angliavandenių mišinys, kurio virimo temperatūros svyruoja apytikriai tarp 30 ir 215 °C. Jo kokybė vertinama pagal įvairius rodiklius, svarbiausias iš kurių yra oktano skaičius. Oktano skaičius nusako benzino savybę vidaus degimo variklyje sudegti be detonacijos - savaiminio ir priešlaikinio benzino garų ir oro mišinio užsidegimo. Kuo aukštesnis oktano skaičius, tuo didesnis galimas variklio suspaudimo laipsnis ir galia.
Nuo 2007 m. Lietuvos rinkai tiekiamas benzinas maišomas su denatūruotu biologinės kilmės etanoliu, siekiant užtikrinti ES įsipareigojimus dėl atsinaujinančių šaltinių naudojimo. Etanolis taip pat didina oktano skaičių, tačiau jo didesnius kiekius riboja padidėjęs mišinio garavimo intensyvumas.
Kitas svarbus benzino rodiklis yra korozinis aktyvumas, kuris charakterizuoja cheminių reakcijų greitį tarp benzino, jo degimo produktų ir medžiagų, iš kurių pagamintos kuro sistemos. Šis rodiklis priklauso nuo benzino rūgštingumo, sieros kiekio ir kitų junginių. Šiuolaikiniuose benzinuose, pavyzdžiui, AB „ORLEN Lietuva“ gaminamame benzine su multifunkciniais priedais VERVA, sieros kiekis neviršija 10 ppm, atitinkant Europos standartus.
Multifunkciniai priedai, dedami į benziną prieš pateikiant vartotojui, padeda išvalyti kuro sistemą, skatina geresnį kuro sudegimą, mažina kuro sąnaudas, padengia variklio kuro sistemą antikorozine plėvele ir neleidžia užsikimšti filtrams.
Žibalas
Žibalas yra viena iš naftos rektifikavimo frakcijų, gaunama distiliuojant naftą tam tikroje temperatūros intervale. Jis yra lengvesnis už mazutą, bet sunkesnis už benziną. Istoriškai žibalas buvo plačiai naudojamas apšvietimui, tačiau šiuolaikinėje pramonėje jo pagrindinė paskirtis yra kaip kuras ir tirpiklis.
Žibalas, kaip ir benzinas, yra angliavandenių mišinys. Jo cheminė sudėtis ir savybės skiriasi priklausomai nuo perdirbamos naftos tipo ir perdirbimo technologijos. Paprastai žibalas turi specifinį kvapą ir yra degus skystis.
Nors tekstas daugiausia dėmesio skiria benzinui, žibalas, kaip ir kiti naftos produktai, yra svarbus pramonės ir transporto sektoriuose. Jo panaudojimas apima ne tik kurą, bet ir žaliavą chemijos pramonei bei įvairius specializuotus naudojimo būdus.
Naftos perdirbimo produktai, tokie kaip benzinas ir žibalas, yra gyvybiškai svarbūs šiuolaikinei visuomenei, užtikrinant transporto priemonių judėjimą, energijos gamybą ir daugelio pramonės šakų veiklą. Nuolatinis technologijų tobulinimas leidžia gauti vis kokybiškesnius ir aplinkai draugiškesnius produktus.
tags: #naftos #perdirbimo #produktas #likes #atskyrus #benzina