Nusprendus įsigyti naudotą automobilį, vienas iš pirmųjų klausimų, kurį dažnai sau užduodame, yra susijęs su jo rida. Tačiau ar viskas iš tiesų taip paprasta? Svarbu suprasti, kad automobilio rida - tai tik vienas iš daugelio rodiklių, lemiančių jo būklę ir vertę. Deja, automobilių rinkoje vis dar paplitusi praktika, kai rida yra klastojama siekiant parduoti automobilį brangiau.
Kas yra suklastota rida ir kodėl tai problema?
Suklastota automobilio rida - tai situacija, kai transporto priemonės odometre (rida rodančiame prietaise) nustatoma mažesnė nei tikroji nuvažiuotų kilometrų reikšmė. Tai daroma siekiant padidinti automobilio pardavimo kainą, nes paprastai manoma, kad mažesnė rida reiškia geresnę automobilio būklę ir ilgesnį tarnavimo laiką.
Nors kai kurie vairuotojai į automobilio ridą gali numoti ranka, tik laiko klausimas, kada jie ims gailėtis. Pavyzdžiui, variklio paskirstymo diržą arba grandinę reikėtų keisti pagal gamintojų numatytus intervalus, ir jeigu automobilio rida buvo suklastota, naujasis savininkas gali šią svarbią procedūrą praleisti. Paskirstymo grandinei arba diržui trūkus, varikliui reikės kapitalinio remonto, o rinkdamiesi transporto priemonę pirkėjai to dažniausiai neįvertina. Automobilio ridai esant didesnei nei deklaruojama, daugelis jo detalių gali būti susidėvėję. Nuo to, iš esmės, priklauso ne tik automobilio, bet ir eismo saugumas.
Pasak automobilių rinkos ekspertų, transporto priemonės su suklastota rida parduodamos brangiau, o tai reiškia, kad nieko neįtariantis pirkėjas stipriai permoka už automobilį. Be to, įsigiję automobilį su pakoreguota rida ir tik vėliau apie tai sužinoję vairuotojai nebegalės susigrąžinti didelės dalies išleistų pinigų - bus labai sunku parduoti tokią transporto priemonę už reikalaujamą sumą.
Situacija Lietuvoje ir Europoje
14-oje Europos šalių atliktas automobilių duomenų įmonės „carVertical“ tyrimas atskleidė, kad į Lietuvą importuotos transporto priemonės net 2,5 karto dažniau turi suklastotą ridą nei pirktos šalies viduje. Net 16,5 proc. automobilių, patikrintų automobilių patikros platformoje ir važinėjančių Lietuvos keliais, turėjo suklastotą ridą. Situacija Latvijoje dar prastesnė - ten daugiau nei 20 proc. automobilių turi pakoreguotus odometrus. Tarp visų į Lietuvą importuotų transporto priemonių - 18,8 proc. turėjo suklastotą ridą. Tarp šalies vidinėje rinkoje įsigytų automobilių tokių buvo vos 7,3 proc.
„Kiekviena šalis turi skirtingus su ridos klastojimu susijusius įstatymus, todėl sunku suvaldyti naudotų automobilių kokybę jiems judant iš vienos šalies į kitą. Kadangi valstybės tarpusavyje nesikeičia automobilių duomenimis, eksportuota transporto priemonė naujoje šalyje savo istoriją pradeda nuo švaraus lapo. Būtent tada dažniausiai ir klastojama automobilių rida, nes sunku atsekti, kokia ji buvo anksčiau kitoje šalyje“, - sako automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
„carVertical“ nustatė, kad iš visų lietuvių tikrinamų automobilių, tik šiek tiek daugiau nei penktadalis (20,6 proc.) transporto priemonių buvo naujos išvažiavusios iš salonų Lietuvoje ir visą laiką praleidusios šalyje. Tuo tarpu net 79,4 proc. buvo įvežti nuolat registracijai iš kitų, dažniausiai Vakarų Europos valstybių. Kroatijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Serbijoje dažniausiai tikrinamos importuotų transporto priemonių istorijos (70-90 proc. iš visų platformoje tikrintų automobilių).
Kaip atpažinti suklastotą ridą?
Nors techninės apžiūros metu Lietuvoje fiksuojami ridos klastojimo atvejai žymimi kaip smulkus defektas, nuo 2025 metų šis įrašas taps dideliu trūkumu ir dėl to nebus leidžiama transporto priemonei dalyvauti eisme. Tačiau tai dar ne viskas - yra ir kitų ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad situaciją pagerintų tik griežtesnė tarpvalstybinė kontrolė bei didesnis pirkėjų smalsumas. Nors automobilių ridos klastojimas Lietuvoje jau nebėra itin dažnas reiškinys, tokių bandymų apgauti pirkėjus vis dar pasitaiko.
Pagrindiniai signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Pardavėjo elgesys: bandymai nuslėpti automobilio dokumentus arba dalį jų.
- Nesutampantys dokumentai: techninės apžiūros kortelėje esantys įrašai apie ridą skiriasi nuo to, kas matoma automobilio prietaisų skydelyje.
- Automobilio amžius ir rida: 10-ies metų senumo automobilis iš Vokietijos su 250 000 km rida gali kelti įtarimų, nes iš senosios Europos šalių automobilių vidutinė metinė rida siekia 50+ tūkstančių kilometrų.
- Salono būklė: susidėvėjusios sėdynės, vairas, oda gali rodyti intensyvų automobilio naudojimą, net jei rida atrodo maža.
- Priežiūros istorija: svarbu, ar laiku buvo keičiami tepalai, stabdžių detalės, paskirstymo diržas.
Ką daryti įsigijus automobilį su suklastota rida?
Nuo 2025 m. liepos 8 d. techninės apžiūros metu aptikus, kad automobilio rida buvo sumažinta, transporto priemonė nebegalės dalyvauti viešajame eisme. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) inicijavo pokyčius, siekdama mažinti nepateisinamus transporto priemonių ridos sumažėjimo atvejus ir mažinti šešėlį automobilių versle.
Tačiau kyla klausimas, ar ši tvarka išspręs problemą, nes baudžiami bus ne ridos klastotojai, o tie vairuotojai, kurie pateko į nesąžiningų automobilių perpardavinėtojų rankas. Tokie vairuotojai jau buvo nuskriausti, nes permokėjo už įsigytą transporto priemonę, kuria jiems nebebus leidžiama naudotis, kol ridos duomenys nebus grąžinti į artimiausią realią reikšmę.
LTSA aiškina, kad ridos duomenų restitucija į paskutinę žinomą kaip teisingą faktinę padėtį negali būti prilyginama ridos suklastojimui, nes tokiais veiksmais nesiekiama pateikti iškraipytų ar tikrovės neatitinkančių duomenų. Specialistai diagnostine įranga, prisijungę prie automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD), patikrins įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją ir taip nustatys faktinę transporto priemonės ridą. Gali tekti remontuoti automobilio prietaisų skydelį, jį pakeisti nauju arba naudotu, arba remontuoti jau įrengtą prietaisų skydelį, atvaizduojant sumažėjusią ridą. Atliekant šią procedūrą, turėtų būti užtikrinamas faktinės transporto priemonės ridos atvaizdavimas. Svarbu užpildyti užsakymo paraišką, kurioje oficialiai užfiksuojama paslauga ir numatomi atlikti darbai.
Kaip išvengti sukčiavimo perkant naudotą automobilį?
Pagrindinis ir svarbiausias signalas, jog pardavėjas galimai siekia nuslėpti tikrąją ridą - pastarojo bandymai nuslėpti automobilio dokumentus. Dėl šios ir kitų priežasčių, žmonėms vietoje pavienių pardavėjų patartina rinktis sertifikuotus automobilių pardavėjus.
„Kalbant apie ridą, sertifikuoti pardavėjai dažniausiai turi ją patvirtinančius dokumentus, tokius kaip Olandijoje veikianti RDW sistema, Belgijos „Car-Pass“ ir pan. Be to, šiuo duomenis dažnai papildo ir atitinkami servisų išrašai“, - teigia ekspertai.
Norintys patikrinti ridą Lietuvoje gali kreiptis į techninių apžiūrų centrus. Užsienio valstybėse praktika įvairi. Pavyzdžiui Olandijoje ir Belgijoje egzistuoja labai seniai veikianti ir griežta sistema, fiksuojanti ridą, todėl ten klastojimo atvejai labai reti. O Vokietijoje tokios sistemos nėra, todėl belieka vienintelis kelias - pasitikėti serviso išrašais.
Bet koks ridos keitimas atsispindės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje. Jau dabar joje galima matyti pastarųjų 4 techninių apžiūrų metu fiksuotus odometro rodmenis. Visi, prieš vykdami į techninės apžiūros centrą ir ypač planuojantys įsigyti naudotą automobilį, turėtų detaliai pasidomėti transporto priemonės istorija.
Norėdamas išsiaiškinti ridos klausimą pirkėjas gali pareikalauti iš automobilio pardavėjo techninės apžiūros dokumentų, kuriuose užfiksuojama 4 pastarųjų patikrinimų metu rida, ir ją sutikrinti su faktiniais odometro rodmenimis automobilio prietaisų skydelyje ar OBD sistemoje. Taip pat galima nemokamai pasitikrinti automobilio techninės apžiūros istoriją ir kartu ridos istoriją svetainėje Transeksta E-Paslaugos (vta.lt).
Ridos klastojimas Lietuvoje yra nusikaltimas, kaip nurodoma Baudžiamajame kodekse. Kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nors negalėjimas naudotis turima transporto priemone gresia bent keliems šimtams vairuotojų, per metus užregistruojama nuo kelių iki keliolikos nusikalstamų veikų.
Automobilių ekspertai vieningai akcentuoja, jog prietaisų skydelyje rodoma rida neturėtų būti pagrindinis veiksnys renkantis būsimą automobilį. Vietoje to, svarbiau dėmesį skirti automobilio priežiūros istorijai. Tinkamai prižiūrėtas ir laiku remontuotas automobilis turėtų tarnauti ilgiau. Dažnai pasitaiko, kad naudoti automobiliai neprižiūrimi pagal gamintojo rekomendacijas - savininkai apsiriboja tik tepalo keitimu kartą per metus ir automobilį tvarko tik tada, kai šis sugenda.
Reikėtų bijoti ne ridos, o aptarnavimo istorijos. Jeigu automobilio priežiūros darbai buvo atliekami dideliais intervalais, tokio automobilio reikėtų vengti, nes variklis greičiausiai bus nusidėvėjęs. Apskritai, labiausiai tikrintina variklio būklė, nes pakaba, stabdžiai - tai natūraliai susidėvinčios dalys, kurias nėra sudėtinga pakeisti. Tačiau variklio remontas gali kainuoti labai brangiai.
Automobilių patikimumo ataskaitos dažnai tampa svarbiu orientyru naudotų automobilių pirkėjams, nes jose pateikiami duomenys parodo, kurie modeliai lengviau susidoroja su ilgalaikio naudojimo iššūkiais. Kai kurie gamintojai, ypač didieji, garsėja ilgaamžiškumu ir jų modeliai išlieka patikimi net įveikę daugiau nei 400 000 kilometrų.