Transporto taršos mažinimas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės visuomenės iššūkių. Europos Sąjunga nuolat siekia griežtinti išmetamųjų teršalų standartus, skatindama automobilių gamintojus diegti pažangias taršos mažinimo technologijas ir pereiti prie ekologiškesnių alternatyvų. Nuo 1992 m., kai buvo įvestas EURO 1 standartas, iki šiol galiojančio EURO 6 ir planuojamo EURO 7, išmetamųjų teršalų ribojimai nuolat griežtėjo.
EURO standartų evoliucija
Išmetamųjų teršalų ribojimas Europos Sąjungoje prasidėjo dar 1992 m., kai buvo įvestas EURO 1 standartas. Šis standartas ne tik prisidėjo prie oro kokybės gerinimo, bet ir paskatino automobilių gamintojus diegti pažangias taršos mažinimo technologijas. Dabartinis aktualus „Euro 6“ emisijų standartas pradėjo galioti 2013-2014 metais. EURO 6b standartas, įsigaliojęs 2015 m., sugriežtino dyzelinių variklių kietųjų dalelių emisijų reikalavimus, tačiau benzininiams varikliams didelių pokyčių neatnešė. EURO 6d-TEMP, įsigaliojęs 2019 m., įvedė realių važiavimo sąlygų (RDE) testus, dėl kurių gamintojai privalėjo diegti pažangesnes emisijų mažinimo sistemas, tokias kaip SCR su „AdBlue“, EGR ir DPF filtrus. EURO 6d, taikomas nuo 2021 m., nustatė griežtesnes CO₂ emisijų ribas (maks. 95 g/km) ir sumažino leidžiamą emisijų paklaidą realiomis važiavimo sąlygomis.
Motociklams ir kitoms dviračių ir triračių transporto priemonėms taikomas 2020 m. standartas. Kad transporto priemonė atitiktų EURO standartus, dar projektavimo etape būtina taikyti specialius sprendimus, ypač susijusius su azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių emisijos mažinimu. Tačiau vien pažangi konstrukcija neužtikrina, kad transporto priemonė išskirs mažiau teršalų. Svarbu užtikrinti optimalų degalų ir oro mišinio degimą, tam pasitelkiami specialūs purkštukai ir jutikliai.
EURO 6 standartas buvo svarbus žingsnis mažinant transporto priemonių taršą. Jis privertė gamintojus diegti inovatyvias technologijas, sumažino azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijas, tačiau tuo pačiu padidino automobilių kainą ir jų eksploatacijos kaštus. Automobilių gamintojai buvo priversti ieškoti naujų technologijų, mažinančių taršą. Seni dyzeliniai automobiliai susidūrė su apribojimais.
Naujojo EURO 7 standarto perspektyvos
Nors EURO 6 standartas ženkliai sumažino išmetamųjų teršalų kiekį, oro tarša vis dar išlieka problema, ypač dideliuose miestuose. Dėl to jau ruošiamasi EURO 7 standarto įvedimui, kuris bus dar griežtesnis. EURO 7 standartas turėjo įsigalioti 2025 m. viduryje, bet buvo nubalsuota už tai, kad pakeitimų įgyvendinimas būtų atidėtas. Europos Sąjunga rengia griežtesnes taisykles, kad sumažintų tiek variklių, tiek ne-variklių (pvz., stabdžių ir padangų) skleidžiamas daleles. Euro 7 yra septintoji šio reglamentavimo evoliucija ir pirmą kartą sistemingai apima ne tik išmetamąsias dujas, bet ir ne-išmetamas daleles - mikroplastiką iš padangų bei stabdžių dulkes.
Reguliuotojai stengiasi suderinti ambicingus tikslus su automobilių gamintojų techninėmis galimybėmis. Kitaip tariant, nauji reikalavimai turi būti ne tik griežti, bet ir įgyvendinami realiomis sąlygomis. Euro 7 yra griežčiausias iki šiol, bet po ilgesnių derybų kai kurie pirminiai siūlymai buvo sušvelninti.
Pagrindiniai EURO 7 standarto elementai:
- Išplėstos ribos: pirmą kartą aiškūs išmetamųjų ribojimai taikomi ir elektromobiliams (EV), nes jie taip pat generuoja dalelių per padangas ir stabdžių sistemas.
- Ne-išmetamos dalelės: standartas įveda pirmąsias pasaulines ribas stabdžių dulkėms ir padangų mikroplastikui, pripažindamas jų reikšmę oro kokybei ir sveikatai.
- Pailgintas laikotarpis: transporto priemonės turi atitikti reikalavimus ilgiau - 10 metų arba 200 000 km (apie 124 000 mylių), kad būtų užtikrinta mažesnė emisija per ilgesnį eksploatacijos laiką.
- Realistiškesni bandymai: testavimai apims trumpus važiavimus, ekstremalias temperatūras (iki 45 °C) ir platesnį važiavimo scenarijų rinkinį, kad rezultatai geriau atspindėtų kasdienę eksploataciją.
- EV baterijų patvarumo standartai: elektromobilių ir įkraunamų hibridų baterijos bus tikrinamos dėl degradacijos - minimalūs reikalavimai: 80 % pradinės talpos po 5 metų arba po ~96 000 km (60 000 mylių) ir 72 % po 8 metų arba ~161 000 km (100 000 mylių).
- Gyvenimo trukmės kontrolė ir manipuliacijų prevencija: technologijos padės užtikrinti, kad transporto priemonės nebūtų modifikuojamos taip, kad didintų emisijas vėliau eksploatuojant.
Pagal Europos Sąjungos reglamentą 2024/1257, Euro 7 pirmoji pakopa įsigalios 2026 m. lapkričio 29 d. Tai reiškia, kad nuo šios datos nauji automobiliai ir furgonai, kuriems bus prašoma ES tipo patvirtinimo, turės atitikti Euro 7 reikalavimus. Kitame etape, 2027 m. lapkričio 29 d., visi parduodami automobiliai ir furgonai - net ir tie, kurie į rinką pateko prieš Euro 7 pradžią - turės atitikti standartus arba jų pardavimas bus uždraustas. Dideliems komerciniams automobiliams (autobusams, sunkvežimiams) taikomi atskiri terminai, kurie yra vėlesni.
Dyzelinių automobilių technologijos ir ateitis
Siekiant sumažinti taršą, naujieji dyzeliniai varikliai Blue dCi turi selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) sistemą, naudojančią AdBlue® tirpalą. Ši technologija skaido dyzelinių variklių išskiriamus azoto oksidus (NOx) į nekenksmingas dujas (vandens garus ir azotą). Ji veiksminga bet kokiomis aplinkybėmis ir nemažina variklių Blue dCi našumo. Bespalviame ir nenuodingame AdBlue® tirpale yra 32,5% gryno karbamido ir 67,5 % demineralizuoto vandens. AdBlue® galima įsigyti daugumoje degalinių. Tavo automobilis retkarčiais praneš, kad būtina papildyti AdBlue® tirpalo baką. AdBlue® tirpalo negalima nei skiesti, nei maišyti. Jam skirtas specialus bakelis, kurį lengva pasiekti iš automobilio išorės, atvėrus atskiras, ar bendras su degalų baku dureles. Nepilkite AdBlue® tirpalo į degalų baką ir atvirkščiai.
Selektyviosios katalizinės redukcijos sistema įpurškia į išmetamųjų dujų katalizatorių (NH3) iš AdBlue® tirpalo išgautą amoniaką. Tokiu būdu sukeliama cheminė reakcija, kurios metu azoto oksidai (NOx) suskyla į nekenksmingas dujas (vandens garus ir azotą). AdBlue® tirpalo sąnaudos priklauso nuo automobilio eksploatavimo sąlygų, jo įrangos ir vairavimo stiliaus.
Siekiant sumažinti kietųjų dalelių išmetimą į aplinką, naujieji benzininiai varikliai su tiesioginiu įpurškimu išmetamųjų dujų sistemoje turi kietųjų dalelių filtrus (FAP). Filtre naudojama technologija sugaudo išmetamųjų dujų kietąsias daleles porėtoje į korį panašioje filtro konstrukcijoje, o po to sudegina jas reguliariai atlikdama automatinį filtro atnaujinimą. Be to, vykstant nenutrūkstamai cheminei reakcijai, azoto oksidai (NOx), anglies monoksidas (CO) ir nesudegę angliavandeniliai (HC) paverčiami į anglies dvideginį (CO2) ir nekenksmingas dujas: vandens garus (H2O) ir azotą (H2). Šia technologiją turintys benzininiai varikliai vadinami TCe FAP. Kietųjų dalelių filtrui nereikia priežiūros. Tai neturi įtakos automobilio vairavimui.
Ilgi metai dyzeliniai automobiliai buvo laikomi „protingu pasirinkimu“ - mažesnės sąnaudos, ilgas tarnavimo laikas, idealu ilgoms kelionėms. Bet 2025-ieji rodo aiškią kryptį: dyzelio era traukiasi, o benzinas ir hibridai perima vairą. Pagrindinė priežastis - griežtėjantys taršos reikalavimai. Nauji dyzeliniai varikliai privalo turėti sudėtingas sistemas: DPF filtrus, AdBlue, papildomus katalizatorius. Niekas rytoj dyzelių neuždraus, tačiau automobilių rinka keičiasi greičiau nei bet kada, ir tie, kas renkasi šiandien, jau turi galvoti ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kur galės važiuoti po 5 metų.
Eksploatacijos kaštai ir apribojimai
Kadangi EURO 6 automobiliai yra modernesni ir naudoja sudėtingesnes taršos mažinimo sistemas, jų priežiūra dažnai yra brangesnė. Be to, keliaujant į užsienį su savo automobiliu svarbu žinoti apie galimus apribojimus tam tikrose šalyse. Norint apsisaugoti nuo netikėtumų kelionėje, verta apsvarstyti ir kelionės draudimą. Jeigu planuoji pirkti naudotą automobilį, svarbu pasitikrinti jo emisijos standartą, nes kai kuriuose miestuose EURO 5 ir senesni dyzeliniai automobiliai gali būti ribojami ar net uždrausti.
Dėl pastarojo pakeitimo dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras, vadinamasis DPF arba FAP. Be DPF paprastai automobilis neatitikdavo standartų, kurie ir taip buvo laikomi labai aukštais. EURO 4 standarto įvedimas taip pat buvo viena iš priežasčių, dėl kurių varikliai, naudojantys common rail sistemą, įgijo pranašumą prieš variklius, kuriuose naudojami siurblio purkštukai. Nuo 2006 m. sausio 1 d. pirmą kartą įregistruoti automobiliai (ir nuo 2017 m. įregistruoti motociklai) turi atitikti EURO 4 standartą. Tačiau vien tai, kad automobilis buvo pagamintas iki 2006 m., automatiškai nereiškia, kad jis neatitiko EURO 4 standartų.
Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai - tai vaizdas, prie kurio turėtume vis labiau priprasti. Kaip išsamiau aprašome straipsnyje apie vadinamąsias “žaliąsias zonas” Lietuvoje, jų kūrimas miestų centruose tapo būtinybe dėl prastėjančios oro kokybės. Tai reiškia tam tikrus sunkumus senesnių transporto priemonių pirkėjams. Jei automobilis neatitinka tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku reikalaujamų standartų, jam bus uždrausta įvažiuoti į SCT. Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti.
Alternatyvios transporto priemonės ir ateities vizija
Didieji vilkikų gamintojai kartu su Potsdam (Vokietija) poveikio klimatui tyrimų institutu intensyviai ieško optimalių sprendimų ir ragina šalis investuoti į elektros tinklų pajėgumus. Transportas yra viena svarbiausių gyvybės linijų net ir pandemijos ribojamame pasaulyje, o šio segmento verslas sukuria reikšmingą bendrojo vidaus produkto vertę. „Iveco“, „Volvo“, MAN, „Daimler“, „Scania“, „Ford“ ir DAF praėjusių metų pabaigoje pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo dešimtmečiu anksčiau nei planuota - 2040 metais - nustoti gaminti iškastinį kurą naudojančias komercines transporto priemones ir susitelkti į vandenilio, baterijų bei švarių biodegalų technologijas.
Kitas būdas gerokai mažinti taršą yra gamtinėmis dujomis varomas transportas: suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomi nedideliais atstumais važinėjantys įvairios paskirties sunkvežimiai (nuo šiukšlių surinkimo iki prekių pristatymo) bei suskystintomis gamtinėmis dujomis varomi vilkikai, kurie, kaip pavyzdžiui „Iveco S-Way NP“, gali vienu bakų papildymu biometanu nuvažiuoti ir iki 1,6 tūkst. km. Pirmąjį suskystintomis gamtinėmis dujomis varomą vilkiką „Iveco“ pristatė dar 2012 metais ir nuolat tobulino šią technologiją, o 2018 bei 2021 metais Europoje laimėjo nominacijas „Tarptautinis metų tvarus vilkikas“.
Netyla kalbos ir dėl sunkiojo transporto elektrifikacijos, tačiau šios srities pažanga gerokai kuklesnė nei lengvųjų automobilių. „Manau, šiai transporto rūšiai geriausiai pritaikomas vandenilis, tačiau ar taip bus, pamatysime ateityje, kadangi baterijos tampa vis lengvesnės ir leidžia įveikti ilgesnius atstumus. Viskas gali pasikeisti, jeigu jų veiklos parametrai netrukus taps tinkami vilkikams ir bus užtikrinta galimybė pildyti energijos atsargas važiuojant“, - kalbėjo J. Specialistai sutinka, kad baterijų elektros pavaros ilgose distancijose vis dar smarkiai nusileidžia dyzelinui, nes jas reikia dažnai įkrauti. O vandenilio laukia itin ilgas infrastruktūros sukūrimo kelias, kai gamtinių dujų degalinių skaičius Europos greitkeliuose jau dabar auga šimtais per metus.
Degalais prekiaujančioms įmonėms numatyti įpareigojimai nuosekliai didinti parduotų degalų dalį iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šia apimtimi bus didinamas pažangiųjų biodegalų naudojimas bei nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis. Įstatyme numatyta, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarys vis didesnę bendros transporto sektoriuje naudojamos gamtinių dujų apimties dalį ir iki 2030 metų taip pat turės pasiekti 16,8 proc.
Europos Sąjunga priėmė svarbų sprendimą - nuo 2035 m. uždraus parduoti naujus automobilius, išmetančius CO2. Tai faktiškai užbaigia naujų benzininių ir dyzelinių automobilių erą. Tačiau ką tai reiškia kasdieniams vairuotojams Lietuvoje? Automobiliai, registruoti iki 2035 m., vis dar bus leidžiami keliuose be apribojimų. Draudimas taikomas tik naujų vidaus degimo varikliais (VDV) varomų transporto priemonių, išmetančių CO2, pardavimui. O kaip dėl naujų vidaus degimo automobilių su e. degalais? Spaudus Vokietijai, ES įvedė svarbią išimtį: naujos vidaus degimo transporto priemonės, varomos tik CO₂ neutraliais sintetiniais degalais (e. degalais), bus leidžiamos ir po 2035 m. Tačiau šiuo metu e. degalai yra brangūs ir neefektyvūs, o jų prieinamumas išlieka ribotas.
| Etapas | Reikšmė |
|---|---|
| 2035 | Negalima parduoti naujų vidaus degimo variklių automobilių, kurių CO2 emisija yra didesnė |
| Esami vidaus degimo varikliai | Vis dar legalu naudoti ir registruoti |
| Nauji vidaus degimo varikliai po 2035 m. | Leidžiama tik naudojant CO2 neutralius e. degalus |
Išmanieji miestai – ateities infrastruktūra ir transportas
tags: #nauji #reikalavimai #dyzeliniams #automobiliams