Renkantis automobilį, ypač 2026 metais, svarbiausia atidėti emocijas į šalį ir leisti skaičiams, amortizacijos kreivėms bei remonto kaštų prognozėms diktuoti sprendimą. Suprasti, kada geriausia pirkti automobilį, reiškia suprasti, kaip jis praranda savo vertę. Amortizacija yra didžiausias automobilio išlaikymo kaštas.
Naujas automobilis, vos išriedėjęs iš atstovybės salono, praranda apie 10 - 15 proc. savo vertės. Per pirmuosius trejus eksploatacijos metus transporto priemonė vidutiniškai netenka nuo 35 iki 50 proc. savo pradinės kainos. Ši taisyklė gana universali: pirmasis savininkas sumoka milžinišką kainą už malonumą turėti nulinę ridą bei garantiją. Pavyzdžiui, jei naujas vidutinės klasės miesto visureigis kainuoja 35 000 eurų, po trejų metų jo vertė antrinėje rinkoje gali siekti vos 19 000 - 21 000 eurų. Pirmasis savininkas per trejus metus vien vertės kritimo forma prarado apie 15 000 eurų (arba maždaug 400 eurų kas mėnesį, neskaičiuojant draudimo, degalų ir priežiūros).
Tačiau po trečiųjų ar ketvirtųjų metų vertės kritimo kreivė išsilygina. Ketvirtais, penktais ir šeštais metais automobilis praranda tik po 5 - 8 proc. savo vertės. Būtent čia prasideda antrojo savininko „aukso amžius“. Jūs nusiperkate automobilį, kuris technologiškai, saugumo ir dizaino prasme vis dar yra labai modernus, tačiau didžiąją dalį jo vertės susitraukimo jau apmokėjo kažkas kitas.
Mechanikos dėsniai ir remonto kaštai
Antrasis kintamasis šioje lygtyje yra eksploatacijos ir remonto kaštai. Automobiliai - sudėtingi mechanizmai, kurie natūraliai dėvisi. Iki 100 000 kilometrų ridos dauguma modernių automobilių reikalauja tik bazinės priežiūros: variklio alyvos, filtrų, stabdžių trinkelių ir galbūt stabdžių diskų komplekto keitimo.
Kritinė riba, kai statistiškai pradedami fiksuoti rimtesni ir brangesni mazgų nusidėvėjimo požymiai, yra 150 000 - 200 000 kilometrų. Šiame intervale antrajam ar trečiajam savininkui tenka susidurti su brangesniais aptarnavimais. Tai gali apimti:
- Pagrindinio diržo ar paskirstymo grandinės komplekto keitimą.
- Susidėvėjusios pakabos elementų atnaujinimą.
- Automatinių pavarų dėžių profilaktinius remontus ar sankabos keitimą.
- Ekologinių sistemų (EGR vožtuvų, DPF kietųjų dalelių filtrų) valymą ar keitimą, ypač jei automobilis daugiausia buvo eksploatuojamas mieste.
Šie remonto darbai gali lengvai pareikalauti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų injekcijos. Todėl pirkdami automobilį, kurio rida artėja prie 180 000 km, jūs rizikuojate perimti visą šią finansinę naštą iš ankstesnio savininko.
„Aukso viduriukas“ - optimalus automobilio pirkimo taškas
Sujungus amortizacijos ir remonto kaštų kreives, 2026 metų Lietuvos rinkoje Autoplius.lt duomenys rodo aiškų nugalėtoją. Racionaliausias pirkinys šiandien yra 3 - 5 metų senumo automobilis, kurio rida siekia nuo 70 000 iki 110 000 kilometrų. Kodėl būtent šis intervalas yra toks patrauklus?
- Dauguma naujų automobilių įmonėms ir privatiems asmenims yra parduodami naudojant 3 - 5 metų veiklos nuomos arba finansinio lizingo sutartis. 2026 metais į antrinę rinką grįžta automobiliai, pirkti 2021 - 2022 metais. Jie dažniausiai turi nepriekaištingą ir skaidrią aptarnavimo istoriją, nes garantinės sutartys reikalauja automobilius prižiūrėti tik oficialiuose servisuose.
- Automobilį su 80 000 km rida, pirktą ir prižiūrėtą Lietuvoje (arba kitoje Europos valstybėje su patikima registrų sistema), yra labai lengva patikrinti. Ridos klastojimo tikimybė šiame segmente, lyginant su 10 - 15 metų senumo transporto priemonėmis, yra minimali.
- Nemažai gamintojų siūlo pailgintas 5 ar net 7 metų garantijas (ypač korėjietiški ir japoniški prekių ženklai). Perkant 4 metų senumo automobilį yra galimybė gauti metus ar dvejus galiojančią oficialią gamyklinę garantiją.
- 2021 - 2022 metų modeliai jau turi daugumą šiuolaikinių saugumo asistentų ir modernias multimedijos sistemas su „Apple CarPlay“ bei „Android Auto“. Skirtumas tarp 5 metų senumo ir visiškai naujo automobilio technologijų prasme yra gana nedidelis.
Degalų rūšies pasirinkimas
Nors bendras principas galioja visai rinkai, priklausomai nuo to, koks galios agregatas sukasi po variklio gaubtu, „aukso viduriuko“ niuansai šiek tiek skiriasi.
Benzininiai varikliai
Tradiciniai benzininiai varikliai yra saugus pasirinkimas šiame 3 - 5 metų ir ~100 tūkst. km ridos segmente. Šiuolaikinių mažo darbinio tūrio variklių su turbinomis priežiūra yra santykinai pigi, o ilgaamžiškumas, reguliariai keičiant kokybišką alyvą, yra praktiškai garantuotas dar bent 100 000 kilometrų.
Hibridiniai automobiliai (HEV)
Lietuvos naudotų automobilių rinkoje šiuo metu išgyvena tikrą bumą. Jų patikimumas, ypač tų gamintojų, kurie šią technologiją vysto dešimtmečius, yra fenomenalus. Papildomas elektros variklis sumažina krūvį vidaus degimo varikliui ir stabdžių sistemai (dėl regeneracinio stabdymo). O hibridinės baterijos šiame amžiaus etape vis dar veikia 90 - 95 proc. savo pradinio efektyvumo. Tai tobulas pirkinys miesto gyventojui.
Elektromobiliai
Elektromobilių vertės kritimas per pirmuosius metus yra kiek didesnis nei vidaus degimo variklių. Tačiau būtent todėl 3 - 4 metų senumo EV su 60 000 - 80 000 kilometrų rida yra puikus radinys. Verta prisiminti, kad dauguma gamintojų elektromobilių baterijoms suteikia 8 metų arba 160 000 km garantiją. Vadinasi, nusipirkę tokį naudotą EV, jūs vis dar esate apsaugoti nuo brangiausio galimo gedimo, o automobilio kaina gali būti kone perpus mažesnė nei naujo.
Dyzeliniai automobiliai
Dyzelinių automobilių pasiūla 4 - 5 metų amžiaus segmente traukiasi. Nors tokio amžiaus 100 tūkst. kilometrų nuvažiavęs dyzelinis modelis dar neturi problemų su kietųjų dalelių filtrais ar purkštukais, pirkėjai turi būti atsargūs galvodami apie automobilio likutinę vertę. Dar po penkerių metų (kai automobiliui bus ~10 metų), jo pardavimas gali tapti sudėtingas dėl visoje Europoje griežtėjančių reikalavimų. Dyzelinas šiandien racionalus pirkinys tiems, kurie kiekvieną dieną įveikia didelius atstumus užmiestyje. Nors turint omenyje dabartines degalų kainas - klausimas išlieka atviras.
Hibridinis ir benzininis automobilis || Kuris iš jų yra pigesnis ir geresnis pirkti?
Apibendrinimas
Automobilio pirkimas visada turės emocinį prieskonį - mums turi patikti jo spalva, dizainas, kartais ir prekės ženklas. Tačiau finansiškai raštingas pirkėjas turi suprasti, kad didžiausia pergalė yra išvengti staigaus vertės kritimo ir neįšokti į brangių remontų traukinį. Autoplius.lt portalo statistika rodo neginčijamą faktą: 3 - 5 metai ir apie 100 000 kilometrų siekianti rida yra tas magiškas taškas, kuriame sumokate sąžiningą kainą už maksimalią ramybę.
Įsigyjant naudotą automobilį Lietuvoje reikia atsižvelgti į keletą dalykų. Tai - automobilio markė ir modelis, jo amžius, rida ir bet kokie pažeidimai ar įbrėžimai. Taip pat svarbu patikrinti transporto priemonės istoriją.
Naujo automobilio kaina Lietuvoje yra gana didelė, ypač palyginti su pragyvenimo išlaidomis šalyje. Naudotas automobilis bus daug pigesnis, o geros kokybės automobilį galite įsigyti už nedidelę dalį naujo automobilio kainos. Lietuvoje yra platus įvairių gamintojų naudotų automobilių asortimentas.
Prieš pradėdami ieškoti geriausiai jūsų poreikius atitinkantį automobilį, svarbu atlikti rinkos tyrimą ir išsiaiškinti, ko ieškote bei ką gali pasiūlyti rinka. Nuspręskite, kokio biudžeto, kokio modelio automobilio jums reikia ir kokių konkrečių savybių ieškote. Taip bus daug lengviau susiaurinti pasirinkimo galimybes ir rasti jums tinkamą automobilį.
Patikrinkite internetinius skelbimus. Yra daugybė svetainių, kuriose galite rasti Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių. Tai puikus būdas apžvelgti, ką galima įsigyti, ir palyginti kainas. Daugelyje šių svetainių taip pat yra filtrų, kuriuos galite naudoti, kad susiaurintumėte paiešką.
Kai jau žinote, kokio automobilio norite, laikas pradėti lyginti kainas. Tai galima padaryti internetu arba asmeniškai apsilankius įvairiuose prekybos salonuose, kuriuose prekiaujama naudotais automobiliais. Lyginant kainas svarbu lyginti panašius automobilius, todėl įsitikinkite, kad ieškote tų pačių pagaminimo metų, markės, modelio ir būklės automobilių.
Jei radote automobilį, kurio išvaizda jums patinka, prieš pateikdami pasiūlymą, svarbu jį atidžiai apžiūrėti. Patikrinkite, ar nėra akivaizdžių defektų, ar jis nėra daužtas ir įsitikinkite, kad visos funkcijos veikia tinkamai. Jei įmanoma, išbandykite automobilį bandomuoju važiavimu.
Jei perkate iš privataus pardavėjo, prieš sumokėdami pinigus ir pasirašydami pirkimo-pardavimo aktą, būtinai patikrinkite automobilio istoriją. Iš jos sužinosite, ar automobilis nebuvo patekęs į avariją, kokia yra jo rida ir t.t.
Nusprendus, kad norite pirkti konkretų automobilį, metas derėtis dėl kainos.
Jei planuojate pirkti naudotą automobilį ir tam neturite pakankamai santaupų ir/ar grynųjų, turite keletą pirkimo finansavimo galimybių. Galite imti paskolą automobiliui iš banko ar kito kreditoriaus, pasinaudoti asmenine šeimos ar draugų paskola. Finansavimą galite suteikti ir patys automobilių pardavėjai.
Bankai ir kiti skolintojai siūlo paskolas naudotiems automobiliams su konkurencingomis palūkanų normomis, todėl tai yra geras pasirinkimas, jei turite gerą kredito istoriją ir galite pasiskolinti.
Finansavimas pačio pardavėjo pagalba yra paprasčiausias būdas finansuoti naudoto automobilio pirkimą.
Kiekvienam automobilio pardavėjui - ar tai būtų privatus asmuo, supirkėjas ar kitas perpardavėjas - turite užduoti bazinius klausimus apie automobilį. Žinoma, geriausia tiesiog atlikti VIN patikrą ir sužinoti visus svarbiausius automobilio istorijos faktus.
Kiek laiko automobilis buvo eksploatuojamas? Kiek kilometrų automobilis buvo nuvažiavęs (t.y. kokia jo rida)? Kada paskutinį kartą automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra? Ar automobilis turi kokių nors defektų? Kokia yra automobilio istorija? Ar automobilis buvo patekęs į kokius nors eismo įvykius?
Kartais įmonių vadovai galvoja, jog nusipirkus naują automobilį bus galima atskaityti PVM (jei įmonė PVM mokėtoja). Tačiau dažnu atveju jiems tenka nusivilti… Nes nuo automobilių, kurie neskirti kroviniams, keleiviams vežti ar nuomoti, PVM negalima atskaityti (išskyrus elektromobiliai). Jei įmonė tiesiog įsigyja lengvąjį automobilį, su kuriuo važiuojama į darbą, pas tiekėjus, klientus ir pan., PVM atskaita negalima. Tačiau yra išimtys: N1 kategorija ir elektromobiliai.
N1. Kai kurie automobilių pardavėjai suteikia galimybę naują lengvąjį automobilį registruoti kaip N1 klasės transporto priemonę (kroviniams vežti, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t (krovininis automobilis)), nuo kurios leidžiama PVM įtraukti į atskaitą. Automobilis toks pats, tiesiog registracijos dokumente skirtingai įvardinta.
Elektromobiliai. Jei įsigyjate elektromobilį arba hibridinį automobilį su įkrovimu (PHEV) - galite pretenduoti į PVM lengvatą. Automobilio kaina, įskaitant PVM neturi viršyti 50 000 eur, arba 41 322 eur be PVM (įskaitant ir importuojamus automobilius).
Arba neįsigijus automobilio iš ES be PVM? Atsargiai! Su automobiliais iš ES - ta pati istorija kaip ir su Lietuvoje įsigijamais automobiliais.
Jei fizinis asmuo, vykdo individualią veiklą ir yra PVM mokėtojas įsigyja N1 kategorijos automobilį - gali atsiskaityti visą ar dalį PVM, priklausomai nuo to, kiek % automobilis bus naudojamas veikloje, kiek asmeninėms reikmėms.
Jei toks fizinis asmuo įsigyja elektromobilį ir nori pretenduoti į PVM lengvatą - automobilis turi būti 100% deklaruojamas kaip naudojamas veiklai.
Fizinis asmuo (kuris nėra PVM mokėtojas), kitoje ES valstybėje nusipirkęs naują automobilį ir ją atsigabenęs į Lietuvą, į Lietuvos biudžetą turi sumokėti PVM. Be to, pats asmuo turi iki kito mėnesio 25 d. po naujos transporto priemonės įsigijimo, pateikti pirkimo informaciją VMI. Kai naują automobilį įsigijęs fizinis asmuo nepateikia informacijos VMI, VMI savo iniciatyva apskaičiuoja PVM.
Perkant naują automobilį kitoje ES valstybėje, asmuo turėtų įsitikinti, kad į pardavimo kainą nėra įtrauktas toje valstybėje taikomas PVM (jei transporto priemonė bus atgabenta į Lietuvą ir čia naudojama). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jei automobilis naudojamas ne tik darbui, bet ir asmeninėms reikmėms - atsiras papildomas PVM prievolės. T.y. reikia skaičiuoti PVM nuo 0,7% automobilio rinkos vertės per mėnesį.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio.
Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išnuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d., apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.
Po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems N1 klasės automobiliams, kurie pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, 9.1. punktą priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, netaikomas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas.
Pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ar nuomos sąnaudų apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, netaikomi, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos paslaugos.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui, taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas.
Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, nepakeista.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant įmonės 2025 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.
Deklaracijų formos ir jų užpildymo tvarkos keičiamos nebus.
Pagal PMĮ 24 straipsnio 2 dalį iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.
Pagal PMĮ 14 straipsnio 1 dalį turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus (taip pat mokėtinus) komisinius atlyginimus ir mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu.
2025 m. automobilių kainos Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas. Dėl infliacijos, ribotos pasiūlos, padidėjusių logistikos išlaidų ir besikeičiančių pirkėjų įpročių vidutinė tiek naudotų, tiek naujų automobilių kaina dabar yra gerokai didesnė nei vos prieš kelerius metus.
Vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje siekia apie 13 500 eurų, o vidutinė suma, kurią lietuviai išleidžia automobiliui, yra artimesnė 9 000 eurų. Naujų transporto priemonių vidutinė kaina pakilo iki maždaug 37 000 eurų. Automobilių kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus išaugo maždaug 12-15 %.
Į Lietuvą kasmet importuojama daugiau nei 150 000 naudotų automobilių, daugiausia iš Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos ir Italijos. Automobilių kainos tokiuose miestuose kaip Vilnius ir Kaunas paprastai yra 5-10 % didesnės.
Nauji automobiliai per 3 metus praranda apie 30-40 % savo vertės. Tokie japoniški prekių ženklai kaip „Toyota“ ir „Honda“ paprastai išlaiko vertę geriau nei europietiški.
Lietuvoje automobiliai - vieni pigiausių Europoje. „Eurostat“ duomenimis, Iš ES šalių didžiausios transporto priemonių kainos yra fiksuojamos Danijoje. Čia jų kainos yra 19,1 proc. didesnės nei ES vidurkis. Tuo metu mažiausios transporto priemonių kainos yra fiksuojamos Šiaurės Makedonijoje, kur kainos yra 12,3 proc. mažesnės nei ES vidurkis. Iš ES šalių, pigiausia asmenines transporto priemones įsigyti yra Slovakijoje, kur jų kainos yra 11,4 proc. mažesnės nei ES vidurkis.
Lietuva šiame sąraše atsiduria tarp šalių, kuriose transporto priemonių kainos yra mažesnės nei ES vidurkis. Duomenys rodo, kad Lietuvoje šie pirkiniai yra 6,3 proc. pigesni nei ES vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuva patenka tarp 10 ES šalių, kur transporto priemonės yra pigiausios.
Transporto priemonių skelbimų platformos „Autoplius.lt“ duomenys rodo, kad 2025 m. III ketv. statistika ir toliau yra teigiama. „Sandorių kiekiai - auga. Apyvarta - auga. Ypač - naujų automobilių segmente. Šiemet nutiko ir tai, ko nematėme jau labai seniai: vidinis šalies automobilių parko amžius ne padidėjo, o liko nepakitęs. Rinkos apyvarta ir toliau rodo net labai teigiamus skaičius. Šį ketvirtį ji siekia 1212,2 mln. eurų. Bendras ketvirčio augimas - 19,1 proc.“ - nurodė „Autoplius.lt“.
Vidutinėnaudoto automobilio kaina Lietuvoje, anot „Autoplius.lt“, šį ketvirtį siekia 9,6 tūkst. eurų. Per metus ji paaugo 4,8 proc., t. y. 460 eurų. „Visgi jei Lietuvos rinkoje išskirtume naudotus elektromobilius - vidutinė kaina gerokai išaugtų. Šį ketvirtį ji siekia 23,9 tūkst. eurų. Vidutinė kaina tokia didelė, kadangi Lietuvos rinkoje nėra senesnių nei 15 metų elektromobilių, tad jie į statistiką nepatenka“, - dalijosi platforma.
Vidutinė naujo automobilio kaina (2025 m. II ketv. duomenimis) mūsų šalyje siekia 33,1 tūkst. eurų. Palyginti su antruoju 2024 metų ketvirčiu kaina sumažėjo 9,8 proc. „Kadangi naujų automobilių vidutinė kaina sumažėjo, natūralu, kad augančia apyvartą matome padidėjusio sandorių kiekio dėka. Lyginant su tuo pačiu 2024 metų laikotarpiu, naujų automobilių šį ketvirtį buvo nupirkta net 46,3 proc. daugiau“, - nurodė „Autoplius.lt“.
Statistika rodo, kad trečiąjį 2025 metų ketvirtį daugiausia Lietuvoje buvo nupirkta „Škoda Octavia“ naujų automobilių - 644 vairuotojai ir dabar, tai - geriausiai parduodamas naujas modelis šalyje. Antroje vietoje - „Volkswagen T-Roc“, trečioje - nuo populiariausių viršūnės nenutolstantis „Toyota Rav4“.
„Šalies vidinio parko amžius įprastai yra liūdinanti statistika. Lyginant su praėjusiais metais mūsų šalyje važinėjančių automobilių amžiaus vidurkis padidėjo 2 mėnesiais ir dabar siekia 17 metų ir 1 mėn. Tačiau, jei lygintume su praeitu šių metų ketvirčiu - amžius liko nepakitęs. Ko jau seniai nebuvome matę. Stebint nebe pirmą ketvirtį iš eilės pozityviai nuteikiančia statistiką, panašu, kad Lietuvos transporto rinka ir toliau augs. Tai daugiausiai lemia ir toliau užtikrintai auganti šalies ekonomika bei didėjantis gyventojų finansinis pajėgumas“, - komentavo platforma.
Transporto rinką analizuojanti platforma „Autovista24“ 2026 metais prognozuoja nuosaikų lengvųjų automobilių pardavimų Europoje augimą. Apie 1 - 2 proc. su tolesniu, bet ne staigiu elektrifikacijos didėjimu. Bendra naujų automobilių gamybos prognozė 2026 m. šiek tiek pagerinta, tačiau su sumažėjusia EV dalimi.
„AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, 2025 m. rugsėjį šalyje pirmą kartą įregistruota 13 812 naudotų lengvųjų (M1 ir N1) automobilių, t. y. 3 proc. mažiau nei 2024 m. rugsėjį (14 244 vnt.). Rugsėjį šalyje daugiausiai įregistruota BMW (1 734 vnt.), „Volkswagen“ (1 637) ir „Audi“ (1 039) markių automobilių. Tarp modelių pirmavo 5 serijos BMW (443 vnt.), 3 serijos BMW (402) ir „Volkswagen Passat“ (317). Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotųnaudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,2 metų. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 61,5 proc. (2024 m. rugsėjį - 66,9proc.).
Praėjusį mėnesį Lietuvoje atliktos 19 197 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijos, t. y. 6,1 proc. daugiau nei 2025 m. rugsėjį (18 087). Rugsėjį savininkus dažniausiai keitė „Volkswagen“ (2 829 vnt.), BMW (2 393) ir „Toyota“ (2 056) markių automobiliai. Dažniausios buvo „Volkswagen Passat“ (828 vnt.), 3 serijos BMW (791), 5 serijos BMW (706) modelių savininkų keitimo operacijos. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 14,1 metų.
2025 m. sausį-rugsėjį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 125 299 naudoti lengvieji automobiliai, t. y. 1,1 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2024 m. (126 688). Vidutinis jų amžius siekė 10,4 metų. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 64 proc. (2024 m. - 67,3 proc.). 2025 m. per pirmus devynis mėnesius šalyje buvo atliktos 165 122 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijos, t. y. 4,5 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2024 m. (158ʼ061). Vidutinis savininkus keitusių automobilių amžius šiemet buvo 14,1 metų.
Per visus 2024 metus Lietuvoje buvo sudaryta beveik 339 tūkst. lengvųjų automobilių pardavimo sandorių. Tai - 9,3 proc. daugiau nei per visus 2023 metus. Šiemet augo tiek naujų, tiek naudotų, tiek ir į mūsų šalį importuojamų modelių sandorių kiekiai. Daugiausiai padidėjo naudotų, į šalį naujai įvežtų transporto priemonių - net 18,9 proc. Importuota 16 tūkst. automobilių daugiau nei pernai. Bendra 2024 metų transporto rinkos apyvarta - 3,93 mlrd. eurų. Augimas siekia 6,7 proc., lyginant su pernai. Didžiąją dalį šio skaičiaus, 2,78 mlrd. eurų sudaro naudotų automobilių apyvarta. Ji augo 12 proc. Tuo tarpu nors naujų automobilių sandorių kiekis augo - rinkos apyvarta sumažėjo.
Paskutinį šių metų ketvirtį vidutinė Lietuvoje parduoto naudoto automobilio kaina siekė 9,1 tūkst. eurų. Tačiau metinis vidurkis šiek tiek mažesnis - 8,9 tūkst. eurų. Pernai metų vidurkis siekė 8,85 tūkst. 2023 metų naujo Lietuvoje parduoto automobilio vidutinė kaina siekė 39,9 tūkst. eurų. Per metus kaina sumažėjo 11 proc. ir dabar siekia 34,7 tūkst. eurų (2024 I - III ketv. duomenimis).
Didžiausias transporto priemonių kainų augimas fiksuotas 11 - 15 metų grupėje. Jis siekia 7,6 proc. Mažiausias kainos augimas - 21 metų ir vyresnių transporto priemonių grupėje - 0,7 proc. Didžiausias kainos kritimas - 1 metų amžiaus dar nesulaukusių automobilių grupėje. 2023 metais vidutinė pasirašyta sutartis buvo 43.157 eur., šiemet - 40.464 eur. Kaina sumažėjo 6,2 proc.
Didžiausias augimas pastebėtas 6 - 10 metų amžiaus sulaukusių automobilių segmente. Pernai augimas siekė 10 proc., šimet - dar 18 proc. Šiam augimui daug įtakos turėjo didėjantys importo kiekiai. 6 - 10 metų transporto priemonės sudaro itin didelę viso metinio importo dalį. Šiek tiek mažiau, tačiau taip pat augo ir naujų, bei 1 - 5 metų amžiaus automobilių pardavimai - po 9 proc.
Į šalį importuojamų naudotų transporto priemonių amžius periodiškai mažėja. Į šalį per 2024 metus įvežtų naudotų automobilių pasiskirstymas pagal degalų rūšį rodo, kad vairuotojai renkasi ekologiškesnį transportą. Augo visų degalų rūšių automobilių importas. Šiemet mažiausią augimą pademonstravo dyzeliniai automobiliai. Jis siekia 10,2 proc. Kaip ten bebūtų - dyzeliai vis dar sudaro didžiausią įvežamų automobilių dalį - 65,5 proc. Stabiliai auga hibridinių modelių importas. Pernai augimas siekė 63 proc., šiemet - 66,3 proc. Dabar hibridai sudaro beveik 11 proc. Įprastų benzininių modelių pardavimo sutarčių augimas - 27,9 proc. Tačiau bendrame importo fone jie nei pernai, nei šiemet nesudaro net 20 proc. Naudotų, importuotų elektromobilių kiekis per 2024 metus ūgtelėjo 53,4 proc.
Naujų automobilių rinkoje sandorių kiekis didėja jau trečius metus iš eilės. Šiemet Lietuvoje buvo parduoti 32 910 naujų automobilių. Tai - 7,5 proc. Tuo tarpu reeksporto kiekis ir toliau mažėja. Tiesa, jau nuo 2022 metų jis siekė vos 2 proc., o šiemet sumažėjo iki vos 1 proc.
Kaip įprasta - naujų automobilių pirkėjų degalų rūšies pasirinkimas stipriai skiriasi nuo naudotų automobilių vairuotojų. Čia pačią didžiausią pyrago dalį, net 48,8 proc. sudaro hibridinės transporto priemonės. Jų patikimumas, ilgaamžiškumas, ekologiškumas ir puiki ekonomija tampa kritiniais veiksniais renkantis naują transporto priemonę. Naujų dyzelių pardavimai, lyginant su 2023 metais taip pat ūgtelėjo. Tiesa, ne taip stipriai, kaip hibridų. Dyzelinių modelių pardavimų augimas siekia - 17,4 proc. Jie sudaro lygiai 21 proc. Elektrinių bei benzininių modelių populiarumas šiemet krito. Atitinkamai 18 ir 20,7 proc.
Panašu, kad ne tik naudotų, bet ir naujų transporto priemonių pirkėjai vis skeptiškiau žiūri į elektromobilio įsigijimą.
Šalies vidinis parkas ir toliau sensta. Nepaisant to, kad padidėjo naujų automobilių pardavimai, padidėjo importo kiekis ir sumažėjo įvežamų modelių amžius - vidinis šalies parkas per 2024 metus paseno dar trimis mėnesiais. Dabar vidutiniam mūsų šalies keliais važinėjančiam automobiliui yra lygiai 17 metų.Palyginimui - 2024 metų Europos Sąjungos automobilių amžiaus vidurkis - 11 metų 9 mėnesiai.
Apie pozityvią prognozę indikuoja padidėjęs naudoto transporto eksportas. Kiekis per metus ūgtelėjo 22,4 proc. Turėtume ir toliau matyti dyzelinių automobilių rinkos mažėjimą. Tiesa - labai lėtu tempu, nes tai bus ne pačių vairuotojų sprendimas, o griežtėjančių aplinkosaugos įstatymų ir didėjančių bendrų dyzelio eksploatacijos kaštų dėka. Tikėtina, kad ir toliau didės 6 - 10 metų amžiaus automobilių populiarumas.
Žurnalas „Forbes“ prognozuoja, kad 2025 metais Europos naujų automobilių transporto rinkos laukia „egzistencinė krizė“, prie kurios prisidėjo Kinija, tarifai ir Vokietijos automobilių gamintojų problemos. Tačiau didžiausia problema - itin aukšti ES įvesti CO2 standartai, apie kurių švelninimą jau kalba net ir ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
2022 metų I-III ketvirčių duomenimis, vidutinė naujo lizingu įsigyjamo automobilio kaina Lietuvoje siekė 34,2 tūkst. eurų. Skaičiuojant, jog pradinis įnašas perkant automobilį siekia 15 proc., vidutiniškai tai sudaro kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Sprendimas naudotis senesniu automobiliu, kurio kaina net nesiekia pradinio įnašo sumos, dažnai gali tapti didesniu galvos skausmu, o ne taupymu. „Viskas labai priklauso tiek nuo transporto priemonės svarbos įmonės veikloje, tiek nuo konkretaus automobilio. Bent jau aš ne kartą įsitikinau, kad pataupius perkant senesnį automobilį, tą kainų skirtumą tenka kompensuoti ištampytais nervais jam sugedus, sugaištu laiku be automobilio, kol jis kiurkso servise, bei remonto išlaidomis“, - kalba ekspertas.
Vis daugiau įmonių renkasi alternatyvą: automobilių abonemento paslauga, suteikianti galimybę verslui turėti naują transporto priemonę be pradinio įnašo ir iš karto žinant, kokia bus jai skirta išlaidų eilutė kiekvieną mėnesį.
Pagrindiniai vis didesnio populiarumo sulaukiančios paslaugos privalumai juntami jau vien todėl, kad, išsirinkus automobilį ir pasirašius sutartį, įmonei už jį reikės mokėti tik mėnesinį mokestį, į kurį įtrauktos planinės techninės apžiūros, sezoninis padangų keitimas, draudimas, pagalbos kelyje paslauga ir panašios kasdieniam naudojimui būtinos paslaugos. Taip pat - nereikalingas pradinis įnašas, o ir išsirinktą modelį, jeigu jis netinka, yra galimybė pakeisti kitu.
„Mes, lietuviai, turime stiprų nuosavybės būtinumo jausmą ir mėgstame viską turėti kaip savo daiktą. Tai rodo net ir nekilnojamojo turto rinka: mes turime gerokai daugiau savo būstų nei Vakarų Europos, kur tokia populiari ilgalaikė nuoma, gyventojai“, - sako pašnekovas. Jo teigimu, taip pat ir su automobiliais. „Atrodo, jog kai turi savo, jautiesi saugiau, tačiau tai - tik iliuzija, ypač kalbant apie įmonės automobilius, kurių paskirtis - prisidėti prie pelno siekimo, o kai kuriais atvejais ir būti motyvacine priemone darbuotojams. Šiuo atveju reikėtų vadovautis ne įpročiais ar instinktais, o racionaliais skaičiavimais: kuris pasirinkimas kainuos mažiau pinigų bei papildomų laiko resursų“, - apie skirtingus transporto priemonių įsigijimo būdus kalba J. Lengvinas.
tags: #naujo #automobilio #savikaina