Tolimos kelionės elektromobiliais jau seniai nėra vien tik technikos entuziastų svajonė ar sunkiai įgyvendinamas žygdarbis. Kaip pastebi automobilių apžvalgininkai, vienintelis barjeras, sulaikantis žmones nuo kelionių elektromobiliais, - psichologinis. Verta suprasti, kad automobilis nesustos viduryje kelio išsikrovus baterijai, nes tam skirtos įkrovimo stotelės įrengtos šalia kiekvieno intensyvesnio eismo ruožo. Jei vis tiek neramu dėl elektromobilio galimybių arba kyla abejonių dėl realiomis sąlygomis nuvažiuojamo atstumo, visuomet galima atlikti paprastus skaičiavimus. Pavyzdžiui, „Peugeot e-208“ montuojamos 50 kWh baterijos efektyvioji talpa siekia 45 kWh, taigi, norint įveikti 300 km, kelyje tereikia palaikyti 15 kWh/100 km vidutines energijos sąnaudas.
Elektromobilių žinovas, tinklalapio 100procentuelektrinis.lt autorius Dainius Jakas, savo pavyzdžiu įrodė, kad elektrine transporto priemone įmanomos netgi tokios kelionės, į kurias ne kiekvienas ryžtųsi leistis ir vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu. Neseniai jis įveikė 3 000 kilometrų atstumą nuo Lietuvos iki Ispanijos ir grįžo atgal. „Prieš Naujuosius metus, kai Lietuvoje buvo planuojama griežtinti karantiną, kilo mintis išsprukti porai savaičių kažkur paatostogauti. Su šeima mėgstame lankytis Ispanijoje, tačiau tuo metu skrydžių nebuvo, taigi sėdome į automobilį ir išdūmėme Prancūzijos link. Sklandė kalbos, kad į Ispaniją nepavyks patekti, todėl iš pradžių to ir neplanavome, bet galiausiai viskas pavyko“, - pasakoja entuziastas.
Anot D. Jako, elektromobilių savininkai, kuriems yra tekę iš sostinės važiuoti iki Palangos ar Šiaulių, žino, kaip tai vyksta. Įprastai galima nukakti apie 200 km, o tuomet tenka stoti įkrauti bateriją. Per tą laiką galima išgerti kavos, sukrimsti sumuštinį ir tęsti kelionę. Tokius sustojimus pašnekovas įvardija kaip elektromobilių privalumą - mažiau pavargsta ne tik vairuotojas, bet ir jo ekipažas. „Kuo dažnesni sustojimai įkrauti bateriją, tuo ramesnė kelionė ir mažiau triukšmo salone, nes šiaip keliaujant su vaikais ir visiems ilgai sėdint vienoje vietoje, įsižiebia konfliktų. Kiekvieną kartą sustojus tas pusvalandis išnaudojamas labai veiksmingai. Mano šeima greitai įprato prie ilgesnių sustojimų ir jau nebenori niekur skubėti“, - komentuoja ekspertas.
Naudingos programėlės ir paslaugos kelionėms
Tolimesnėje išvykoje elektromobiliu gelbėja išmaniojo įrenginio programėlės. D.Jakas jų savo telefone turi įsidiegęs apie 40, mat kiekvienoje šalyje prireikia vis kitokios. Vis dėlto jis išskiria keletą programėlių, be kurių neapsieina nė vienoje kelionėje.
- „PlugShare“ programėlė naudojama kaip stotelių žemėlapis, kuriame vartotojai gali pažymėti sėkmingą įkrovimą. Taip kiti keliautojai gali sužinoti, ar konkreti stotelė tikrai veikia.
- Kelionėms planuoti siūloma „A Better Route Planner“ programėlė arba tinklalapis. Čia įvedamos ne tik kelionės starto ir finišo koordinatės bei tarpiniai punktai, bet ir vairuojamo elektromobilio modelis, esamos energijos atsargos, pageidaujamas jų likutis kiekvienoje stotelėje, eismo sąlygos ir greitis.
- Norintiems nesirūpinti dėl mokėjimo už įkrovimą skirtingose šalyse taip pat pravers „Virta“ ir „Plugsurfing“ keliaujančio abonento paslaugos. Tuomet nereikia turėti specialių kortelių kiekvienam stotelių tinklui, tačiau minėtos bendrovės ima tarpininkavimo mokestį, todėl įkrovimas mažumėlę pabrangsta.
D.Jakas atkreipia dėmesį, kad įkrovimas atsieis pigiau turint kiekvieno tinklo programėlę arba mokėjimo kortelę. Pavyzdžiui, traukiant per Lenkiją patariama naudotis „Greenway“ programėle, Vokietijoje - turėti E.ON arba IONITY paskyras, o Ispanijoje bus naudingos „Iberola“ operatoriaus paslaugos. Anot elektromobilių entuziasto, pasigilinus į paslaugų teikimo subtilybes, galima išlošti dar daugiau. Tarkime, vienas iš didžiausių elektros tiekėjų Vokietijoje - bendrovė „Maingau“ - siūlo savo klientams pigesnį įkrovimą E.ON tinklo stotelėse. „Kiekvienoje šalyje pasitaiko tokių išskirtinių variantų, kuriuos atradę įkrauti elektromobilį galite netgi pigiau, nei naudodamiesi standartinėmis to tinklo operatoriaus siūlomomis paslaugomis“, - pažymi D.Jakas. „Peugeot“ elektromobilių savininkams taip pat siūloma „Free2Move“ paslaugų prenumerata, suteikianti prieigą prie plataus viešųjų įkrovimo stotelių tinklo Europoje. Į paslaugų paketą įtrauktas „Charge My Car“ pasiūlymas leis naudotis daugiau nei 150 tūkst. įkrovimo stotelių.
Kaip sutaupyti ir keliauti pigiau?
Įprastai kelionė elektromobiliu naudojantis lengviausiai prieinamomis paslaugomis nebus labai pigi. Pavyzdžiui, IONITY tinkle papildomų privilegijų neturintis vartotojas moka 79 centus už kWh. Vokietijoje elektros kaina siekia 60-70 centų už kWh, taigi ekonomiškai vairuojant, tarkime, elektrinį krosoverį „Peugeot e-2008“, 100 km vis tiek atsieis apie 10 eurų.
Norėdami sutaupyti, elektromobilių entuziastai turi būti pasiruošę įdėti šiek tiek pastangų. D.Jakas pažymėjo, kad kai kurias įkrovimo stotelių operatorių korteles tenka atsiimti pačiam nuvykus į kitą šalį. Visuomet verta pasiteirauti bendraminčių - galbūt atsiras, kas jau naudojasi konkrečios įmonės paslaugomis. „Sąlygos labai skirtingos. Vienur nauju vartotoju galima tapti visiškai nemokamai, kitur teks sumokėti keletą eurų už kortelę, o kai kuriais atvejais - netgi važiuoti į biurą užsienyje darbo valandomis. Taip pat reikia turėti omenyje, kad kai kurie operatoriai aktyvuojant įkrovimą gali jūsų sąskaitoje rezervuoti riebią sumą“, - dėsto pašnekovas.
Su bet kuriuo elektromobiliu vis dar įmanoma keliauti nemokant už elektrą, tačiau tuomet nemažai laiko teks skirti planavimui. Nemokamas įkrovimas prieinamas prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, bet tokiu atveju reikės nusukti nuo magistralės. Taip pat nemaža dalis tokių įkrovimo stotelių veikia tik dieną. „Panaši situacija, kaip ir vairuojant įprastą automobilį. Vokietijoje šalia greitkelio benzinas ar dyzelinas bus brangesnis nei už penkių kilometrų esančioje gyvenvietėje. Nusukus nuo pagrindinio kelio, elektromobilį galima įkrauti pigiau, o kartais - ir visiškai nemokamai“, - reziumuoja D.Jakas.
Kelionė Ryga-Kalabrija-Ryga: patirtis ir išlaidos
Matysas, e-mobilumo ekspertas įmonėje „Moller Baltic Import“, jau trejus metus kasdien naudoja elektromobilį. Jis pasakoja, kad anksčiau važinėjo pirmos kartos „Volkswagen e-Golf“, kuris įkrautas galėjo nuvažiuoti 240 kilometrų vasarą ir apie 180 kilometrų žiemą. Pakeitęs automobilį į „Volkswagen ID.3 Pro S“ su didesniu akumuliatoriumi, jis suprato, kad dabar jau gali nuvažiuoti daug didesnius atstumus ir kartu su šeima važiuoti už Baltijos šalių ribų.
Matysas pabuvojo daugelyje Baltijos šalių vietų, kur su elektromobiliais susijusios paslaugos yra nepriekaištingos, tačiau jas vis dar galima tobulinti. Anot jo, patogiausia vieta važinėti aplinkai nekenksmingu automobiliu yra Latvija - čia yra vientisas įkrovimo stotelių tinklas, o Lietuvoje ir Estijoje šis tinklas vis dar išskaidytas. Lietuvoje, kur yra nemokamų įkrovimo stotelių ir gana geras aptarnavimas, važinėti elektromobiliu sudėtingiausia, nes „jei keliauji su šeima, tu ieškai ne nemokamų įkrovimo stotelių, o saugumo - atvykimo į numatytą vietą planuojamu laiku. Nemokamose vietose niekada negali būti užtikrintas, ar įkrovimo stotelės dirbs, ar pavyks iškart įkrauti automobilį. Laukimo laikas daug svarbesnis už 5 Eur, kurias reikėtų sumokėti“, - aiškina Matysas.
Zemyčių šeima (Matysas ir jo žmona) pasirinko ilgą kelionę iš Rygos į Italiją ir atgal. Ši 16 dienų kelionė jiems kainavo tik 542,62 Eur! Tai gerokai mažiau nei 600 Eur, kuriuos Matysas sumokėjo už 3 parų nuomos automobilio kainą ankstesnėje kelionėje po Italiją. Net jei prie šios sumos priskaičiuotume mokamų kelių mokesčius, išlaidos vis tiek smarkiai skirtųsi nuo tų, kurias patirtų, jei į tokią kelionę Zemyčių šeima važiuotų vidaus degimo varikliu varomu automobiliu - Matysas apskaičiavo, kad, Europoje degalams kainuojant 2 Eur už litrą, suma būtų 989,66 Eur!
Zemyčiai yra dviejų vaikų tėvai, todėl kelionę planavo, atsižvelgdami į 7 ir 9 metų sūnų poreikius - ir išvažiavimo laiką, ir nuvažiuojamą atstumą, kad vaikai nebūtų pervargę, galėtų pailsėti ir mėgautis bendra kelione. Matysas atsižvelgė ir į savo galimybes, kad nebūtų taip, jog visi laimingi ir laimingi, o vairuotojas pervargęs. „Žinau, kad 400 kilometrų per dieną man kaip vairuotojui yra patogus atstumas, kartu atsižvelgiau į tai, kad visiškai įkrautu automobiliu galiu nuvažiuoti daugiau nei 500 kilometrų, važiuodamas gana dideliu greičiu. Todėl, planuodamas maršrutą, prisitaikiau ne prie įkrovimo stotelių, o prie nakvynės vietų. Iš Rygos išvažiavę apie pusiaudienį, jau vakare buvome Varšuvoje, kad iš ryto toliau važiuotume į Čekiją. Ten apžiūrėjome žymias Katrynos olas, paskui važiavome į Vieną. Reikia pridurti, kad Čekija - vienintelė šalis, kur mūsų kelionės metu, važiuojant greitkeliais už elektromobilį nereikėjo mokėti kelių mokesčio. Vietoj to reikėjo užpildyti specialų blanką iš interneto svetainės www.edalnice.cz.
Savo ruožtu, Vienoje padariau klaidą, kuri man buvo pamoka tolimesniam keliui - palikau automobilį įkrovimo stotelėje per naktį, lėtai kraunama, viskas puiku... Tik nepažiūrėjau į kortelėje nurodytą tarifą - vienoje šalyje mokama už sunaudotus kilovatvalandžius, kitoje - už laiką, praleistą įkrovimo stotelėje. Taip iš ryto mano sąskaita buvo 64 Eur. Tai pamoka - jei naudoji vieną kortelę, tarifai skirtingose šalyse gali skirtis.“
Kelionės detalės
- Daugiau nei 7 000 km kelionė kainavo 542 Eur.
- Čekijoje greitkeliuose nereikia mokėti kelių mokesčio.
Iš Vienos Matysas su šeima toliau važiavo 600 km iki Venecijos, iš ten - į Toskanos regioną, apžiūrėjo Romą, dvi naktis praleido Sorente, iš ten į Palmį (Kalabrija), kuris ir buvo toliausiai nutolęs Italijos kelionės punktas. „Priešais - Strombolio ugnikalnis, kairėje pusėje - Etna. Abu jie rūksta, o vaizdas įspūdingas. Atmintyje liko tai, kad iš Italijos „bato priekio“ iki „kulno“ galėjau nuvažiuoti papildomai neįkrovęs automobilio.“
Kalbėdamas apie automobilio krovimą, Matysas paminėjo, kad naudojo automobilyje esančią navigaciją, kurioje matomos įkrovimo stotelės, taip pat internete matoma, kurios įkrovimo stotelės yra užimtos. Dėl šios šiuolaikinės technologijos jam niekada neteko laukti eilėje. Tačiau buvo taip, kad „po manęs atvažiavo dar keli automobiliai ir jiems teko laukti apie 15 minučių. Įprastai aš važiuoju tiesiai į tą įkrovimo stotelę, kuri užimta, žinodamas, kad, kol nuvažiuosiu, ji atsilaisvins. Dar vienas patarimas - nesumažinkite įkrovimo lygio žemiau 30 kilometrų, kad prireikus dar būtų galima nuvažiuoti nedidelį atstumą.
Italija puikiai pritaikyta važinėti elektromobiliu - ten yra daug naujų, labai greitų įkrovimo stotelių. Mūsų infrastruktūra jau šiek tiek pasenusi, o Italijoje ji vis dar nauja. Itin greitam įkrovimui, kaip mano automobilis, iki 175 kilovatų, įkrauti nuo 5 % iki 80 % prireiks 29 minučių! Įkrovęs 80 % arba 29 minutes, galiu nuvažiuoti 370 kilometrų. Patogu, kai yra didelė įkrovimo galia - sustoji, išgeri kavos, įkrauni automobilį ir važiuoji toliau!“
Kelionės įspūdžiai
- Vieną kartą įkrovus, iš Italijos „bato priekio“ iki „kulno“.
- Su galingu įkrovikliu net iki 80 % mažiau nei per valandą.
Ar elektromobilis pakelia karštą orą?
Prieš kelionę Matysas susirūpino perskaitęs, kad elektriniai automobiliai nemėgsta karščio, kuris, pavyzdžiui, gali trukdyti įkrauti automobilio akumuliatorių maksimaliu pajėgumu. „Visos kelionės metu nesusidūrėme su tokia problema, nė karto neteko susidurti su programinės įrangos klaida“, - pridūrė Matysas. „Važiavome esant labai karštam orui, todėl naudojome kondicionierių, kuris sunaudoja papildomos energijos. Važiuojant iki 23 °C atvėsintame salone, kai lauke temperatūra kartais pakyla net iki +38 °C, vidutiniu 79 km/val. greičiu, energijos sąnaudos buvo 16,7 kWh 100 kilometrų. Reikia atsižvelgti į tai, kad važiuojant kalnų keliais, energijos sąnaudos yra mažesnės, nei važiuojant greitkeliais. Važinėjau kalnų keliais daugybe nuomotų automobilių, už kuriuos sumokėjau krūvą pinigų, o automobilis negalėjo užvažiuoti net į palyginti nedidelį kalną! Šį kartą galios tikrai užteko!“
Matysas automobilį krovė įvairiuose automobilių įkrovimo tinkluose, tačiau pirmenybę teikė „Ionity“ greito įkrovimo tinklui. „Kodėl nekroviau automobilio prie nakvynės namų? Italijoje vis dar problema, kad nėra elektros įžeminimo arba jie neteisingai išdėstyti, todėl įkrauti automobilį užtruktų labai daug laiko. Vietoj to, naudojosi „Volkswagen WeCharge“ įkrovimo kortelės paslauga, kur geriausią kainą siūlo „Ionity“ įkrovimo stotelės. Palyginimui: ne „Ionity“ klientai už įkrovimą moka 0,79 Eur/kWh, o aš kaip klientas mokėjau perpus pigiau - 0,35 Eur/kWh. Planuodamas maršrutą aš turėjau du žemėlapius - vieną, kuriame planavau maršrutą ir nakvynę, kitą, kuriame žiūrėjau „Ionity“ įkrovimo stotelių vietas“, - juokiasi Matysas. Buvo ir taip, kad sustodavo pamatę gražią vietą, o kartu ten įkraudavo ir automobilį.
Bendrai Zemyčių šeima savo elektromobiliu nuvažiavo maršrutą Latvija-Lietuva-Lenkija-Čekija-Austrija-Italija, o grįždami apsilankė ir Berlyne (Vokietija).
Koks GERIAUSIAS būdas įkrauti elektromobilį? Ilgos kelionės testas! | Koks automobilis?
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra Lenkijoje
ORLEN Baltics Retail kartu su technologijų bendrove „Inbalance Grid“ žengia svarbų žingsnį elektromobilių infrastruktūros plėtros kryptimi. Įmonės susitarė iki 2027 metų įrengti 174 itin greito įkrovimo prieigas ORLEN degalinėse Lietuvoje, tam skiriant apie 10 mln. eurų investicijų.
Pirmieji įkrovimo taškai jau veikia Kalvarijos ir Kryžkalnio degalinėse. Iki 2025 m. pabaigos planuojama įrengti 74 įkrovimo prieigas maždaug 30 degalinių, esančių prie magistralių ir didmiesčių. Strategiškai svarbios bus 15 degalinių, kuriose atsiras įkrovimo parkai su 300 kW galios DC stotelėmis. Čia galės krautis ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai bei autobusai. Tokie parkai taps kertiniais tranzito mazgais važiuojantiems į Lenkiją ar Latviją. ORLEN tikslas - užtikrinti, kad klientai kelionėse galėtų greitai ir patogiai pasikrauti elektromobilius, o degalinės taptų ne tik degalų tiekimo, bet ir moderniais mobilumo centrais.
Skirtingos elektromobilių įkrovimo kainos Europoje
Skirtingose Europos šalyse elektromobilių įkrovimo kainos 2024 metais išlieka itin nevienodos. Nors elektromobilių eksploatacija vis dar laikoma ekonomiškai palankesne nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių, „Switcher.ie“ atliktas tyrimas parodė, kad kai kuriose valstybėse sąskaitos už energiją gali smarkiai viršyti vidurkį.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis ir analizuojant 25 populiariausius elektromobilius, paaiškėjo, kad 2024 m. Europoje vidutinė pilno įkrovimo kaina namuose siekė 13,83 euro, o 100 km kelionė kainavo apie 3,79 euro. Tai - 0,5 proc. daugiau. Tačiau Vokietijoje šie skaičiai kur kas aukštesni - net 25,73 euro už vieną pilną įkrovimą ir 7,06 euro už 100 km. Tai lemia, kad būtent ši šalis šiuo metu yra brangiausia elektromobilių naudotojams visoje Europoje. Analitikai pažymi, kad tam įtakos turėjo subsidijų mažinimas. Vien 2024 m. elektromobilių pardavimai šalyje sumažėjo 27 proc., iki 381 772 vienetų. Danija užima antrąją vietą pagal įkrovimo brangumą - 24,56 euro už įkrovimą ir 6,74 euro už 100 km. Nepaisant to, šalyje elektromobiliai sudaro net 52 proc. naujų automobilių rinkos - vieną didžiausių dalį visoje Europoje. Airija - trečioje vietoje su 24,14 euro įkrovimo ir 6,62 euro 100 km sąnaudomis. Čia rinką palaiko nuolatinės subsidijos, mokesčių lengvatos ir skatinamosios priemonės. 2023 metais šalyje buvo įregistruota 17 581 naujas elektromobilis, o per pirmuosius keturis 2024 metų mėnesius - 11 482 (+26 proc.), kas sudaro 15 proc. visos naujų automobilių rinkos.
„Nors įkrovimo kainų augimas daugelyje šalių sulėtėjo, kainų skirtumai vis dar išlieka didžiuliai. Tai daugiausiai lemia vyriausybių taikytų paramos mechanizmų skirtumai ir geopolitiniai veiksniai, skirtingai veikiantys nacionalines energetikos sistemas“, - komentavo „Switcher.ie“ komercijos direktorius Eoinas Clarke’as.
Priešingame spektro gale - pigiausios šalys. Turkijoje pilnas įkrovimas kainuoja vos 4,05 euro. Sakartvele - 4,59 euro, o Kosove - 4,87 euro. Šiose šalyse elektromobilių skaičius vis dar mažas, dažniausiai dėl aukštos pradinės įsigijimo kainos ir riboto prieinamumo, palyginti su vidutinėmis vietos pajamomis. Tyrime taip pat pažymima, kad vidutinė pilno įkrovimo kaina Europoje sudaro apie 4 proc. neto savaitinių pajamų. Tai reiškia, kad elektromobilio įkrovimo našta gyventojams priklauso ne vien nuo pačios elektros kainos, bet ir nuo to, kokią dalį asmeninių pajamų sudaro tokios išlaidos. Šalyse, kur vidutinės pajamos mažesnės, net ir palyginti pigi elektra gali tapti reikšmingu išlaidų šaltiniu, o turtingesnėse valstybėse net brangus įkrovimas dažnai suvokiamas kaip priimtinas.
Lietuva pagal elektromobilių įkrovimo kainą Europoje užėmė 20-ą vietą. Tyrimo duomenimis, vidutinė pilna elektromobilio įkrova mūsų šalyje kainuoja 13,99 euro, o norint nuvažiuoti 100 kilometrų reikia apie 3,84 euro vertės elektros energijos. Verta pažymėti, kad Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje įkrovimo kainos dar didesnės - šios šalys atitinkamai užėmė 17-ą, 18-ą ir 12-ą vietas.
| Šalis | Vidutinė pilno įkrovimo kaina (EUR) | Kaina už 100 km (EUR) |
|---|---|---|
| Vokietija | 25,73 | 7,06 |
| Danija | 24,56 | 6,74 |
| Airija | 24,14 | 6,62 |
| Lietuva | 13,99 | 3,84 |
| Latvija | - | - |
| Estija | - | - |
| Lenkija | - | - |
| Turkija | 4,05 | - |
| Sakartvelas | 4,59 | - |
| Kosovas | 4,87 | - |
Geriausi elektromobilių įkrovimo stočių gamintojai Lenkijoje
Lenkijos įsipareigojimas užtikrinti tvarų transportą yra akivaizdus sparčiai plėtojant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Įmonės, tokios kaip ZPUE SA, Enelion sp. z o.o., WISSENERGY, Plugbox Europe Sp. z o.o. ir Ekoenergetyka-Polska SA, yra šios transformacijos priešakyje, siūlydamos naujoviškus ir patikimus įkrovimo sprendimus komercinėms reikmėms.
- ZPUE SA yra pirmaujanti Lenkijos įmonė, kuri specializuojasi elektros įrangos, skirtos elektros paskirstymo tinklams, gamyboje. Įkurta 1988 m., ZPUE turi daugiau nei tris dešimtmečius patirtį teikiant aukštos kokybės elektros sprendimus. ZPUE išplėtė savo produktų asortimentą, įtraukdama elektromobilių įkrovimo stotis, panaudodama savo patirtį elektros inžinerijos srityje. Jų elektromobilių įkrovimo sprendimai yra skirti tiek komerciniam, tiek visuomeniniam naudojimui, todėl užtikrina patikimą veikimą ir integraciją su išmaniųjų tinklų technologijomis.
- Enelion sp. z o.o. yra Lenkijos įmonė, įsikūrusi Gdanske, kuri specializuojasi dizaino ir EV įkrovimo stotelių gamyba ir valdymo sistemos. Jų gaminių asortimentą sudaro įvairios galios kintamosios srovės įkrovimo stotys, turinčios pažangias funkcijas, tokias kaip RFID autentifikavimas, nuotolinis valdymas ir mobiliųjų programų integravimas.
- WISSENERGY yra pasaulinė įmonė, kurios būstinė yra Nankine, Kinijoje, kuri specializuojasi elektromobilių įkrovimo sprendimuose. Nors WISSENERGY nėra Lenkijos įmonė, ji išplėtė savo veiklą, kad galėtų aptarnauti Europos rinką, įskaitant Lenkiją. WISSENERGY yra žinoma dėl savo ekonomiškai efektyvių ir patikimų įkrovimo sprendimų, kuriuose įdiegtos naujausios technologijos, užtikrinančios saugumą ir efektyvumą.
- Plugbox Europe Sp. z o.o. „Plugbox Europe“ yra Krokuvoje įsikūrusi įmonė, kurianti visapusiškus elektromobilių įkrovimo sprendimus. 2018 m. Jų įkrovimo stotelės yra skirtos įvairiems komerciniams tikslams ir turi pritaikomų parinkčių, kad atitiktų konkrečius klientų poreikius. „Plugbox Europe“ valdymo programinė įranga leidžia įmonėms stebėti įkrovimo stotelių naudojimą, tvarkyti sąskaitas ir optimizuoti energijos suvartojimą.
- Ekoenergetyka-Polska SA yra Lenkijos įmonė, kuri specializuojasi didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių gamyboje, ypatingą dėmesį skiriant viešajam transportui ir komerciniam parkui. „Ekoenergetyka“ siūlo daugybę greito ir itin greito įkrovimo sprendimų, galinčių tiekti didelę galią, tinkančią autobusams, sunkvežimiams ir keleiviniams automobiliams. Jų įkrovimo stotelėse įdiegta pažangi programinė įranga, skirta stebėti ir valdyti, užtikrinanti optimalų veikimą ir energijos vartojimo efektyvumą.
tags: #nauju #auto #pakrovimai #lenkijoje