Nors šiuolaikinės technologijos, tokios kaip GPS ir išmanieji telefonai, pakeitė mūsų keliavimo būdus, gebėjimas orientuotis išlieka svarbiu įgūdžiu. Inžinierius ir navigacijos specialistas Rožderis Makinlis teigia, kad žmogaus gebėjimas orientuotis visuomet bus pranašesnis už geriausią GPS prietaisą.
„Maršrutas tėra nuomonė. Taigi jei jūsų GPS pasiūlytame maršrute staiga atsiranda kliūtis - pavyzdžiui, dėl remonto uždarytas kelias - prietaisas nežino, ką daryti. Žino tik vairuotojas“, - pabrėžia jis.
Mokslininkai įrodė: navigacija - tai „naudok arba prarask“ įgūdis. Tai reiškia, kad jei ilgą laiką nesinaudosime savo smegenimis orientuodamiesi, mūsų gebėjimas orientuotis atitinkamai mažės. Garsusis Londono taksistų eksperimentas puikiai atspindi tai, ką smegenis tiriantis mokslas vadina „neuroplastika“. Kai iš Londono taksistų buvo reikalaujama mintinai žinoti visus Londono adresus, gatves ir užkampius, jų smegenų hipokampas - smegenų dalis, atsakinga už erdvinį mąstymą - buvo ženkliai didesnis už kitų žmonių. Tačiau kai Londono taksistas pakeisdavo darbą, jo hipokampas ir vėl susitraukdavo.
Bilas Ykinsas, „Butler Maps“ popierinių žemėlapių kompanijos skautas, sutinka: navigacija neturėtų būti patikėta vien elektroniniams prietaisams. Tačiau ką daryti tiems, kas neturi įgimto gabumo orientuotis?
„Mitas, kad vyrai orientuojasi geriau nei moterys, ar kad orientavimasis erdvėje yra įgimtas, tėra mitas - išmokta kultūrinė pasaka, kuri neturi jokio mokslinio pagrindo. Navigacija - dalykas, kurio tikrai galima išmokti! Be to, nereikia orientacijos suprasti siaurai: tai labai individualu. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės nesugebėtų paaiškinti maršruto į miesto centrą, tačiau puikiausiai patys ten nukaktų. Aš labai pasitikiu topografišku mąstymu, tačiau kažkam galbūt lengviau kelią „nužymėti“ vizualiomis užuominomis“, - teigia jis.
Jo teigimu, svarbu karts nuo karto navigacijos prietaisus palikti namie ir leistis į nuotykius. „Išvažiuokite be jokių navigacijos priemonių, arba tik su žemėlapiu. Sąmoningai stebėkite aplinką; įsiminkite išskirtinius, neįprastus objektus - keistos architektūros pastatą, neįprastai nudažytą tvorą, juokingos formos medį. Sustoję prie sankryžos, sąmoningai apsidairykite aplink 360 laipsnių kampu: taip įsiminsite ne tik, kas priekyje, bet ir kas aplink, ir jei jums teks grįžti tuo pačiu keliu, daug lengviau susigaudysite, kur esate. Karts nuo karto tyčia pasukite neteisingu keliu ir jį įsiminkite: taip kitą kartą žinosite, jog tai - aklavietė arba apylanka“, - pataria B. Ykinsas.
Kai važiuojate kliaudamiesi vien savo orientaciniais gebėjimais ir krypties jausmu, aktyviai kuriate maršrutą, o ne tiesiog sekate nurodymus ekrane. Kartografijos maestro teigia kartais pasiklystantis tyčia: pasak B. Ykinso, taip jis vis dar turi, dėl ko nustebti.
„Pasitikint vien išmaniojo telefono ar GPS prietaiso nurodymais, greit nebemokame gyventi be jų. Nebepastebime aplinkos, nekreipiame dėmesio į kelio ženklus, nesidairome. Manau, prarandame ne tik gebėjimą orientuotis, bet ir ką brangesnio: atradimo džiaugsmą. Ieškodamas naujų įdomių bekelės maršrutų mūsų žemėlapiams, aš dažnai pasiklystu tyčia: ieškodamas kitokios, įdomesnės kalnų perėjos ar privažiavimo prie kanjono dugno, ne kartą esu beviltiškai pasiklydęs. Tačiau tokie klaidžiojimai visada praturtina: kartais terandu aklavietę arba kelias staiga ima ir išnyksta žolėje, tačiau kartais aptinku seną kaubojų taką, vedantį į nepakartojamo grožio slėnį, arba randu uolos kraštu vingiuojantį keliuką, kuris nuveda iki niekad nematyto tarpeklio“, - dalijasi patirtimi B. Ykinsas.
Vis dėlto ką daryti, jei pasiklysti visai nenorėjote, tačiau niekaip nerandate kelio?
„Svarbiausia - nepanikuoti. Pasaulyje likę labai nedaug vietų, kur pasiklydimas jums gali itin brangiai atsieiti. Kad ir kokiame atokiame užkampyje atsidūrėte, pirmiausia nusiraminkite: vis dar esate Žemėje. Nepasiklydote vandenyne, taigi kažkur aplink tikrai yra žmonių, kurie gali jums padėti. Giliai įkvėpkite ir gerai apsidairykite aplink: ar tikrai nieko neatpažįstate? Jei ne, tiesiog sukite atgal. Pripažinimas, kad pasiklydote, nėra pralaimėjimas - tai tik sveika reakcija į situaciją. Vietoj to, kad karštligiškai klaidžiotumėt toliau, tikėdamiesi „kažkaip“ rasti kelią, verčiau grįžkite atgal iki to taško, kur žinote aplinką, ir pradėkite iš naujo“, - pataria specialistai.
Nusprendėte išmėginti jėgas be išmaniojo telefono ar GPS prietaiso pagalbos? Bravo! Štai keletas patarimų:
- Geriausias būdas nepasiklysti - suplanuoti kelionę iš anksto. Patyrinėkite žemėlapį, pasidomėkite, koks bus oras, apskaičiuokite, kiek laiko jums reikės įveikti tam tikrą atstumą.
- Keliaudami nauju maršrutu ar tyrinėdami nepažįstamą regioną ar šalį, pasinaudokite indėnų skautų metodu ir duokite objektams neįprastus, juokingus vardus. Galbūt kalnas tolumoje primena Miegantį Milžiną? Galbūt giraitė apaugusi kalva atrodo lyg Įpykusi Dygliakiaulė? Indėnai ir aborigenai neturėjo jokių navigacijos priemonių, tačiau orientuodavosi puikiai.
- Kalbėkite su savimi.
- Leiskite sau pasiklysti. Juk jūs - tikrų tikriausias atradėjas, net jei mėginate rasti alternatyvų maršrutą iš darbo namo!
- Paprašykite pagalbos.
Navigacijos programėlių sutrikimai ir GPS trikdžiai
Pastaruoju metu navigacijos programėlių vartotojai susiduria su įvairiais nesklandumais. Pavyzdžiui, navigacijos programėlės „Waze“ vartotojai pranešė, kad vietoj gatvių matomos įvairios keverzonės, primenančios persidengiančius automobilių maršrutus. Tokie incidentai pastebėti ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje.
Nors įrankis „Downdetector“ nerodo jokių sistemos problemų „Waze“ navigacijoje, spėjama, kad tai gali būti susiję su GPS trikdžiais arba IT sutrikimai vidinėse sistemose. Lietuvoje su įvairiais GPS signalų trikdžiais susiduriama ne pirmą kartą.
Rusijos blokuojamų GPS signalų mastas toks, kad jų trikdymą patiria ne tik Lietuva, bet ir kitos Šiaurės Baltijos regiono valstybės. Profesionalūs dronų operatoriai anksčiau pranešė apie staigius GPS signalo praradimus, valdymo sutrikimus bei netikėtus dronų nukrypimus nuo trajektorijos. Incidentai įvyko įvairiose Lietuvos vietovėse.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovai teigia, kad su radijo trukdžių problema susiduria ne tik oro navigacija ar laivyba, bet ir arčiau pasienio įsikūrę gyventojai. Šis klausimas sprendžiamas tarptautiniu lygiu. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Radijo ryšio reguliavimo valdyba jau paragino Rusijos administraciją nutraukti žalingus trukdžius.
Pasak D. Kuliešiaus, svarbu suprasti, kad trukdžiai nėra techniniai gedimai - tai tyčinis signalų trikdymas, kuris pažeidžia tarptautinius susitarimus. Sprendimų dėl GPS trikdžių ieško ir Europos Komisija.
Nuo karo Ukrainoje pradžios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse padažnėjo oro ir jūrų transporto navigacijos trikdymai. Europos Komisija rengia veiksmų planą, kaip spręsti šią problemą. Komisijos narys Andrius Kubilius pabrėžė, kad hibridinės grėsmės tapo nauja norma, tačiau su jomis nebus taikstomasi. „Signalai gali būti trikdomi. Nėra apsaugota nei „Galileo“ navigacinė sistema, nei GPS“, - sakė jis.
Lietuvos navigacijos žemėlapiai ir jų ypatumai
Lietuvoje taip pat kuriamos ir tobulinamos navigacijos priemonės. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybine miškų tarnyba, sukurtas GPS žemėlapis, kurio kelių ir vandenų tinklo tankumas gerokai pranoksta kitų gamintojų siūlomus Lietuvos GPS žemėlapius.
Šiame žemėlapyje panaudota Lietuvos Respublikos M1:10000 georeferencinio pagrindo duomenų bazė GDB10LT bei Lietuvos Respublikos Valstybinės miškų tarnybos, Miškų Kadastro kartografiniai duomenys. Taip pat pridėti detalūs batimetriniai duomenys su farvateriais, bujomis, gylių taškais ir izo-linijomis Kuršių mariose, Kauno mariose, Trakų m. ežeruose.
Žemėlapis turi automatinį maršrutizavimą, tačiau jis neatsižvelgia į draudžiamas eismo kryptis, skirtingus greičio limitus ir skirtingų aukščio lygių sankryžas. Taip pat jame nėra įdiegtos adresų numeracijos duomenų bazės.
Laivybos sezonas Lietuvoje startuoja su pirmuoju vidaus vandens kelių interaktyviu navigacijos e-žemėlapiu. Vidaus vandens kelių direkcija ir jos Hidrografijos specialistai sukūrė šį žemėlapį, pateikdami jame svarbią informaciją laivavedžiams: navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir kelių gylius, uostų, prieplaukų ir kuro pasipildymo vietas, tiltus.
Be to, duomenys apie tinklo aprėptį ir greitį renkami realiu laiku naudojant „nPerf“ programą. Šie duomenys automatiškai atnaujinami, todėl žemėlapiai tampa vis išsamesni.
Nors navigacijos priemonės yra nepaprastai naudingos, svarbu nepamiršti ir pagrindinių orientavimosi įgūdžių. Sąmoningas aplinkos stebėjimas, maršruto planavimas ir netgi tyčinis pasiklydimas gali padėti mums geriau pažinti pasaulį ir ugdyti savo gebėjimus.
tags: #navigacijos #keliu #padengiamumas