Nors dyzeliniai varikliai dažnai kritikuojami dėl užvedimo sunkumų šaltu oru, benzininiai varikliai taip pat turi savų ypatumų, kuriuos svarbu žinoti. Tiesa, kad techniškai tvarkingi užsikurs abu, tačiau techniškai tvarkingą benzininį variklį paprasčiau ir pigiau palaikyti. Kai kurie vairuotojai mano, kad benzininiai varikliai kelia mažiau rūpesčių ir yra populiaresni mieste dėl pigesnio eksploatavimo. Nors važiuojant ilgesnius atstumus jie sunaudoja šiek tiek daugiau degalų nei dyzeliniai, trumpi miesto atstumai benzininiams varikliams visiškai negąsdina.
Benzininio variklio cilindro gedimų priežastys ir požymiai
Visgi, reikia atsiminti, kad ir benzininiai varikliai turi trūkumų, o kai kurių detalių gedimas gali gerokai patuštinti piniginę. Jei senesniuose benzininiuose varikliuose praktiškai nėra tokių dalių kaip kietųjų dalelių filtrai arba dvigubas uždegimas, šiuolaikiniuose varikliuose jie gana dažnai paplitę. Taip pat atsirado daugybė elementų, kurie būdingi ir dyzeliniams varikliams, tokių kaip turbokompresorius, kurie automobilių su abiejų rūšių varikliais savininkams gali "kirsti per kišenę".
Paskirstymo grandinė - viena iš potencialių problemų. Gamintojai teigia, kad ji yra "amžina", tačiau tai ne visada atitinka tikrovę. Jei mechanikas rekomenduoja jos netikrinti, verta susirasti kitą specialistą. Teoriškai, grandinės paskirtis - sumažinti variklio pasipriešinimą ir užtikrinti ilgaamžiškumą, tačiau praktikoje tai ne visada pasiteisina. Paskirstymo sistemos su grandine pakeitimas dažnai būna labai brangus, todėl daugelis vairuotojų, išgirdę nerimą keliantį triukšmą, parduoda automobilį.
Daugelyje variklių didžiausias problemas sukelia grandinės įtempiklis. Jo veikimas priklauso nuo alyvos slėgio. Jei slėgis nepakankamas, įtempiklis atsitraukia ir taip atlaisvina grandinę. Jeigu užvedant variklį girdisi trumpi metaliniai smūgiai, tai reiškia, kad grandinė nepakankamai įtempta. Vienintelis būdas išvengti rimtų padarinių yra reguliariai tikrinti ir, pastebėjus nukrypimus, pakeisti visą sistemą, įskaitant įtempiklius, kreiptuvus, krumpliaračius ir kt. Kaina priklauso nuo variklio ir prieigos prie paskirstymo sistemos.
Stūmoklių žiedai - dar vienas elementas, turėjęs prailginti varos sistemų eksploatavimo laiką. Siekiant sumažinti variklio vidinį pasipriešinimą, jie buvo padaryti siauresni. Tai sumažino trintį, tačiau atsirado šalutinis poveikis - didelis alyvos suvartojimas. Dėl nedidelio žiedų skerspjūvio ir subtilios struktūros alyva netinkamai išplaunama ir senka greičiu, siekiančiu litrą alyvos tūkstančiui kilometrų.
Požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: greitai senkanti alyva be nuotėkio, pilki dūmai iš išmetimo vamzdžio, garsesnis varos sistemos veikimas ir didesnės degalų sąnaudos. Siekiant išvengti problemų, pavyzdžiui, TSI varikliuose, verta pakeisti originalius stūmoklius į stūmoklius su didesniais žiedais, pro kuriuos alyva neprateka.
Įsiurbimo sistemos užteršimas - problema, atsiradusi tobulinant varos sistemas aplinkosaugos požiūriu. Nors dyzeliniuose varikliuose tokių patobulinimų daug, senesniuose benzininiuose jų mažai. Tačiau naudojamas intensyvus išmetamųjų dujų regeneravimas, nukreipiant išmetamąsias dujas atgal į įsiurbimo sistemą. Varikliuose su tiesioginio įpurškimo sistema nešvarumai kaupiasi aplink įsiurbimo angą ir riboja oro srautą. Dėl to mažėja variklio kompresija, galia ir efektyvumas.
Požymiai: variklis ima prasčiau dirbti, skleidžia didesnį triukšmą, mažėja jo galia, jis vibruoja. Gera mintis patikrinti įsiurbimo sistemą endoskopu specializuotoje priežiūros stotyje ir, prireikus, išvalyti arba pakeisti. Valymo būdai gali būti cheminiai (pigiau, bet nepatikimiau) arba mechaniniai (išardant elementus, pvz., įsiurbimo kolektorių, galvutę, vožtuvus ir pan.).
Jutiklių gedimai - daugybė jutiklių gali tapti tikru košmaru. Jei vienas jų sugenda, varos sistema paprastai nustoja tinkamai veikti, užgesta arba pereina į avarinį režimą. Tai gali būti alkūninio veleno padėties jutikliai, vožtuvų veleno padėties jutikliai, detonacijos jutikliai ir oro masės srauto jutikliai (srauto matuokliai arba lambda zondai). Sugedusį jutiklį būtina pakeisti, nes jo pataisyti neįmanoma. Pakeitimo išlaidos paprastai siekia nuo 20 iki 70 eurų.
Variklio valdiklio gedimas - rimtesnė ir brangesnė problema. Požymiai paprastai išryškėja staiga: kyla problemų užvedant variklį, jis netinkamai veikia, apsukos tampa nevienodos. Gedimą gali lemti įvairios priežastys: nuo naujos suskystintųjų dujų įrangos sumontavimo iki nusidėvėjimo, karščio ar drėgmės poveikio.
Uždegimo ričių gedimas - nemažai kainuoja ir pasireiškia netolygiu variklio veikimu neutralioje pavaroje (svyruojančiomis apsukomis), galios mažėjimu arba problemomis paleidžiant variklį.
Turbokompresoriaus problemos - tinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi jie gali tarnauti šimtus tūkstančių kilometrų. Tačiau netinkamas automobilio tvarkymas, modifikuotos programos, netinkamas aušinimas ir tepimas gali lemti turbokompresoriaus gedimą vos po keliolikos tūkstančių kilometrų.
Pirmieji gedimo požymiai vairuojant: variklio triukšmas, didėjantis didinant apsukas (paprastai pasiekus 1500-2000 aps./min.). Jei girdimas metalinis garsas, verta patikrinti turbiną specializuotoje stotyje. Remontas ar atstatymas kainuoja nuo 110 iki 350 eurų, o pakeitimas - kelis kartus brangiau.
Eksploatavimo ypatumai ir priežiūra
Dėl skirtingų variklių tipų ir jų eksploatavimo ypatumų kyla įvairių diskusijų. Kai kurie teigia, kad dyzeliui svarbūs du dalykai - akumuliatorius ir pakaitinimo žvakės. Jei neveiktų bent viena pakaitinimo žvakė, vairuotojas turėtų iš karto pastebėti variklio purtymąsi užvedus. Jeigu neveikia visos, sunkiau užvesti variklį net prie -5°C.
Tiesa, kad benzino variklį lengviau užvesti, nes jam pakanka mažesnės akumuliatoriaus įtampos. Nors akumuliatoriaus įtampa abiem atvejais yra 12 voltų, skiriasi srovės stipris ir talpa. Prie lietuviškų žiemos temperatūrų skirtumo užvedime tarp dyzelio ir benzino nėra, tačiau prie žemesnių temperatūrų (pvz., -30°C ir žemiau) dyzelį užvesti sunkiau, nes sunkiau susidaro sąlygos suskystinti ir išgarinti dyzeliną.
Yra nuomonių, kad šildyti variklį nereikia, pakanka pilti normalų kurą, krauti akumuliatorius, keisti tepalus laiku. Laikyti automobilį ant žemų apsukų prie -20°C laikoma nesąmone. Uždėjus automobilį, ramiai išvažiuoti ir po 5 minučių variklis jau pakankamai sušils, kad jam nekenktų apsukos. Kiti mano, kad automobilio instrukcijoje nurodytas šildymas yra būtinas, pavyzdžiui, Hyundai i40 dyzelį tikrai reikia šildyti, nors ir ne 20 minučių.
Kai kurie vairuotojai "pašildo" variklį, jei neskuba: užvedus palaukia, kol momentinės sąnaudos nukris žemiau 3 l/min. Tik užvedus jos pakyla iki 5 l/min ir pradeda lėtai leistis, todėl palaukia apie 15-20 sekundžių prieš jungdami bėgį. Tai daroma, nes šaltas variklis su šaltu tepalu prie mažų apsukų nesukuria reikiamo slėgio, kad tinkamai teptų variklį, o tai kenkia varikliui.
Pasitaiko ir atvejų, kai vos užvedus variklį, jis kelias minutes purtosi ir meta nesudeguio kuro dūmus. Jei tai kartojasi, gali būti sugedusios pakaitinimo žvakės ar jų relė. Nors ir rodo simbolį, kad žvakės kaitina, tai dar nereiškia, kad jos tikrai kaista.
Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojama vis daugiau elektronikos. Daugybė jutiklių, atsakingų už skirtingus parametrus, gali sukelti problemų. Tarp jų - alkūninio veleno ir paskirstymo veleno padėties jutikliai, detonacijos jutikliai, oro masės srauto jutikliai (srauto matuokliai arba lambda zondai). Nors jutiklių pakeitimo kaina nėra didelė (nuo 20 iki 70 eurų), jų gedimai gali lemti variklio netinkamą veikimą.
Kitos sudėtingesnės elektroninės problemos apima variklio valdiklio gedimus, kurie gali pasireikšti problemomis užvedant variklį, netolygiais sūkiais ir pan. Taip pat brangiai kainuoja sugedusios uždegimo ritės, kurios sukelia netolygų variklio veikimą, galios mažėjimą ar problemas paleidžiant variklį.
Kalbant apie automobilių technologijas, verta paminėti ir kitas sistemas, kurios gali turėti įtakos variklio veikimui ar bendram automobilio funkcionalumui: 4 varantieji ratai, stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), aktyvioji traukos kontrolės sistema, aktyvioji stabilumo programa (ESP), automatinė transmisija, įvairūs jutikliai (pvz., atstumo iki kliūties, kritulių, šviesos), elektrinis bagažinės dangtis, panoraminis stoglangis ir kt. Šios sistemos, nors ir ne tiesiogiai susijusios su cilindrų gedimais, sudaro bendrą automobilio techninės būklės paveikslą.