Eismas keliuose įprastai pagrįstas pasitikėjimu kitais eismo dalyviais, esančiais šalia. Tiesa, kartais net labiausiai patyrę vairuotojai atsiduria avarinėse situacijose, tačiau įvykus nelaimei įprastai viskuo pasirūpina draudimo kompanijos. Visgi pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet eismo įvykio kaltininkas - neapsidraudęs privalomuoju draudimu.
Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra sukėlę eismo įvykį arba į jį patekę. Tuo metu, net jei nėra sužeistų asmenų, gali ištikti nemenkas stresas: puoli galvoti, kas kaltas dėl įvykio, apžiūrinėti avarijos padarinius, paskubomis ieškoti savo dokumentų, o mintyse jau kalkuliuoji, kiek atsieis automobilio remontas. Šioje suirutėje dažnas padaro tokių klaidų, po kurių gali tekti ne tik patiems be kaltės susimokėti už sugadintų mašinos dalių taisymą, bet ir turėti kur kas rimtesnių nemalonumų.
Faktinė eismo įvykio situacija yra daugiau negu standartinė ir aiški - susidūrė du lengvieji automobiliai, tačiau vienas iš jų (kaltininkas) nuvažiavo iš įvykio vietos, o kitas (nukentėjęs, t.y. neatsakingas už eismo įvykį) sekė pastarajam iš paskos. Sustoję abu vairuotojai bandė tartis dėl deklaracijos pildymo, nuostolių atlyginimo ir pan. Dėl šios priežasties, atsitikus net smulkiausiam eismo įvykiui kiekviena įmonė/vairuotojas privalo skubiai ir tinkamai įsivertinti situaciją ir priimti sprendimą dėl tinkamo eismo įvykio aplinkybių užfiksavimo.
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui su neapdraustu vairuotoju?
Lietuvoje transporto priemonės drausti yra privalu, tačiau 9 proc. vairuotojų to nepadaro. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, kuriuos skelbia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Lietuvos gatvėmis važinėja net 140 tūkst. nedraustų automobilių. Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo.
Jeigu aplinkybės susiklostė nepalankiai ir avarija įvyko su savo automobilio neapdraudusiu kaltininku, patariama iš karto kviesti policiją. Rekomenduotina esant analogiškoms situacijoms (nuvažiavus kitam eismo įvykio dalyviui iš įvykio vietos) nedelsiant paskambinti policijai ir tada jau imtis kitų veiksmų. Pirma, neklausyk tokio vairuotojo pažadų susitarti vietoje. Nedelsdamas kviesk policiją, užpildyk eismo įvykio deklaraciją ir pažymėk, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Vėliau per transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškota iš kaltininko.
Svarbu nepasiduoti galimam neapsidraudusiojo spaudimui „susitarti“ - dažnai kaltininkas bando įtikinti, kad šis apsidraus ir deklaraciją užpildys vėliau. Tokiais atvejais galima nukentėti arba nuo kaltininko, kuris tiesiog apgaus, arba tapti dokumentų klastojimo ir sukčiavimo bendrininku, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas ir svarba
Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma atvejais, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai: fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD arba situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlygintina.
Jeigu įvykio aplinkybės aiškios ir pildoma eismo įvykio deklaracija, vertėtų įsitikinti, kad prie detalių apie automobilį būtų nurodytas jo nedraustumas. Deja, tačiau pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai EĮD pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Pavyzdžiui, galima situacija, kai nukentėjęs asmuo sutaria su kaltininku supildyti EĮD ne iškart įvykus eismo įvykiui, bet vėliau. Tačiau vėliau nukentėjusiam asmeniui turimais kaltininko kontaktais nepavyksta susisiekti su kaltininku dėl EĮD užpildymo (eismo įvykio fakto užfiksavimo raštu). Kaltininkas gali siūlyti užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus.
Anot pašnekovo, pildant elektroninę EĮD yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai, pavyzdžiui duomenys dėl TP markės, modelio, draudimo bendrovės pavadinimo, draudimo poliso numerio, taip pat nurodoma, jei koks būtinas duomuo yra praleistas. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
Teisinė pagalba ir draudimo bendrovių vaidmuo
Jeigu kaltininko automobilis nedraustas ir įvykis užfiksuotas policijos pareigūnų arba deklaracija užpildyta tvarkingai bei teisingai, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savo draudimo kompaniją, kurioje automobilį draudė transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Bendrovė atlygins patirtą žalą, kuri vėliau per Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą bus išieškota iš eismo įvykio kaltininko.
Teisinės pagalbos aktualumą pastebi ir draudikai, siūlantys šios pagalbos galimybę įsigijant privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. „Tiek draudikams, tiek klientams aktualu, kad žalų išmokėjimo procesas būtų kuo sklandesnis, aiškesnis ir paprastesnis, todėl galimybė suteikti klientams teisinės pagalbos konsultacijas yra abipusė papildoma nauda. Tai ypač aktualu sudėtingesniais atvejais, kai reikalingi papildomi paaiškinimai, tyrimai, svarbios dokumentacijos peržiūra ir profesionali interpretacija“, - teigia M. Balinskas.
Teisininko konsultacija padeda geriau suprasti, kaip nustatyti turtinę ir neturtinę žalą bei kur kreiptis dėl jos atlyginimo, jei eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis dėl kitos transporto priemonės atsitrenkimo, dėl netikėtų gamtinių reiškinių, pavyzdžiui, nuo pastato krentančio ledo, užvirtusio medžio ir pan. ar įvažiavus į kelio duobę. Padarius administracinį nusižengimą, teisininko pasiūlyti sprendimai gali padėti išvengti didesnės nuobaudos.
Kitos sudėtingos situacijos
Pasitaiko nemažai atvejų, kai kaltininkas nelaukia nukentėjusio asmens, o tiesiog užkiša už stiklo valytuvų popierėlį su savo kontaktais. Pirmiausia tokiais atvejais didelė rizika, kad popierėlis neišliks iki pasirodant automobilio savininkui, nes jį gali nupūsti vėjas, jis gali sušlapti ir tapti neįskaitomu ir t.t. Todėl, jeigu nėra sugadinto turto savininko eismo įvykio vietoje, reikia kviesti policiją.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į transporto priemonių junginius. Jei eismo įvykis sukeltas su TP junginiu ir eismo įvykio metu šio TP junginio velkamoji dalis - priekaba ar puspriekabė - neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) TP duomenis - markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis, nes sujungtų TP atveju dėl žalos atlyginimo atsakinga yra velkančiosios (tempiančiosios) TP draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta.
Pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad atveju, kai kaltininkas vairuoja ne lietuviškos registracijos TP, būtų nurodomas tikslus kaltininko TP valst. numeris. Nesant teisingos ir tikslios informacijos, tampa apsunkintas nukentėjusio asmens žalos administravimas.
Auto įvykio deklaracijos pildymas
Visų pirma, pasistenkite išlikti ramūs ir susikaupę. Panika ar emocijų proveržis gali paskatinti gerai neapgalvoti visų aplinkybių. Antra, nepamirškite susirinkti įrodymų, t. y. Kai panašu, kad situacija gali virsti teisiniu ginču, geriau anksčiau nei vėliau kreiptis į draudimo teisininką.