Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ ) 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad neturtinė eismo įvykio žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, neturtinė žala yra vienas iš eismo įvykio žalos sudedamųjų dalių.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatyto ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
Vien pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis).
Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis tokios žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Tai reiškia, kad asmeniui, prašančiam neturtinės žalos kompensavimo, kyla pareiga įrodyti visas būtinąsias eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltę.
Taip pat pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ...).
Tad apibendrinant, jei per eismo įvykį padaryta nukentėjusiam trečiajam asmeniui neturtinė žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti pretenzijas atsakingai draudimo bendrovei dėl patirtos neturtinės žalos.
Atsakinga draudimo bendrovė nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi tik kompetentingų asmenų išduotais dokumentais, įrodoančiais patirtą neturtinę žalą (pvz. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1. 2. Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3.
Nustatant konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus kriterijus - sveikatos sutrikdymo mastą, laikinojo nedarbingumo trukmę, neįgalumo lygį, dalyvumo lygį, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, sužalojimo pasekmes, mirties faktą ir priežastis, nukentėjusio trečiojo asmens ar žuvusiojo kaltę ar didelį neatsargumą ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui.
4. 4.1. 4.2. 4.2.1. 4.2.2. 4.2.3. 4.2.4. 4.3. 4.4. 4.4.1. 4.4.2. 4.4.3. 4.5. mirties atveju - iki 30 MMA dydį neturtinei žalai vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, atlyginti.
Žalos nustatymo ir administravimo procedūros
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį.
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, atitinkamoms teisėsaugos, asmens sveikatos priežiūros, valstybinio socialinio draudimo įstaigoms, taip pat įstaigoms, organizacijoms, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai, kitiems asmenims, kurie gali pateikti administruojant žalą svarbią informaciją, pateikiamos užklausos, vertinami atsakingam draudikui ar Biurui pateikti dokumentai).
Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nepristato atsakingam draudikui ar Biurui, jų įgaliotiems asmenims (ekspertams) sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrėti tiesiogiai, jis turi pranešime apie eismo įvykį tiksliai nurodyti adresą, kur ir kada būtų galima atlikti turto apžiūrą, ir suteikti galimybę atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.
Jeigu atsakingas draudikas ar Biuras siūlė nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlikti medicininę apžiūrą ir šis ją atliko, apžiūros išlaidas apmoka atsakingas draudikas ar Biuras. Nukentėjusio trečiojo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jeigu apžiūra buvo būtina siekiant nustatyti žalos priežastis, dydį, sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą.
Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusio trečiojo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis, jeigu jis yra žinomas. Pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, žalą ir jos dydį, jeigu šie dokumentai nebuvo pateikti iki pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Pageidaujantis gauti išmoką draudėjas (apdraustasis), atlyginęs draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą ar turėjęs būtinųjų išlaidų pagal Taisyklių 48 punktą, raštu turi pateikti jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą ar atlyginti turėtas būtinąsias išlaidas, kurioje turi būti nurodomas jo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), draudimo liudijimo arba sutarties numeris, atlyginta žala ir žalos dydis, taip pat priežastys, kodėl draudėjas (apdraustasis) pats mokėjo žalos atlyginimą, išmokos gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimas ir sąskaitos numeris.
Pageidaujantis gauti išmoką regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį turintis asmuo, kuris atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą ar mokėjo išmokas siekdamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, raštu turi pateikti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą, taip pat dokumentus, pagal kuriuos galima nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir atsakingo asmens civilinę atsakomybę (išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus atsakingas draudikas yra gavęs iš eismo įvykio dalyvių ar kompetentingų institucijų), dokumentus, kuriais įrodomas atlygintos žalos dydis ir jos atlyginimo faktas.
Eismo įvykio kaltininko rašytiniu prašymu atsakingas draudikas turi pateikti jam informaciją apie draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti eismo įvykio kaltininkui ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
Jeigu atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu nepranešė Biurui ir nepateikė eismo įvykio deklaracijos, nors eismo įvykio deklaracijos forma buvo užpildyta (eismo įvykio deklaracijos pateikti nereikia, kai buvo pateikta elektroninė eismo įvykio deklaracija - užpildyta elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma), žalos administravimo, atlyginimo ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės klausimai sprendžiami jam nedalyvaujant, remiantis nukentėjusio trečiojo asmens pateiktoje eismo įvykių deklaracijoje eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.
Atsakingas draudikas, atlygindamas žalą, visų pirma tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas dėl padarytos žalos.
NeviršijantĮstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, įvykus draudžiamajam įvykiui pagal draudimo sutartį žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį dėl kito draudžiamojo įvykio jau mokėtas išmokas.
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).
Išmokų mokėjimo tvarka
Dėl žalos asmeniui - išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitąarba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, pasirinko ne visos žalos dydžio vienkartinę išmoką, o periodines išmokas, jos indeksuojamos vadovaujantis Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 40.2.
Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus.
Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.
Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba, jeigu neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus. Dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.
Jeigu su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu nebuvo susitarta dėl kitokių periodinių išmokų mokėjimo terminų, periodinės išmokos turi būti išmokamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala ar kitokie eismo įvykio metu patirti nuostoliai nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginti pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį, Biuras moka tik neatlygintos žalos dydžio išmoką. Biuras nekompensuoja draudimo įmonėms išmokų, kurias jos išmoka pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį.
Atsakingas draudikas moka išmoką draudėjui (apdraustajam) dėl atlygintos nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos, jeigu draudėjas (apdraustasis) buvo kreipęsis į atsakingą draudiką dėl rašytinio sutikimo atlyginti žalą, laikėsiĮstatymo 19 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 27 punkto nuostatų. Atsakingas draudikas privalo atlyginti draudėjui (apdraustajam) būtinąsias išlaidas, patirtas siekiant sumažinti žalą, jos išvengti ar laikantis atsakingo draudiko nurodymų, gautų po eismo įvykio padarymo.
Patarimai eismo įvykio dalyviams
Ką tik patyrėte įvykį? Nusiraminkite, nes šiuo metu svarbiausias Jūsų ir aplinkinių saugumas, sveikata. Pasirūpinkite savimi, kitais ir imkitės visų įmanomų priemonių pasekmėms sumažinti - jei reikia, suteikite pirmąją medicininę pagalbą, užtikrinkite, kad neišplistų gaisras ir kt. Kvieskite tarnybas arba kitas institucijas, jei tai yra reikalinga. Taip įvykis, nelaimingas atsitikimas bus užfiksuotas ir nustatyta jo objektyvi atsiradimo priežastis.
Užfiksuokite įvykį, jei turite galimybę - kaip galima aiškiau nufotografuokite, nufilmuokite patirtą žalą, įvykio vietą ir pan. Ši informacija vėliau padės tinkamai įvertinti patirtos žalos, nuostolių dydį.
Atsitikus eismo įvykiui, pildykite įvykio deklaraciją draudimoivykiai.lt. Tai sutaupys Jums laiko, kadangi visi duomenys automatiškai bus perduoti „Lietuvos draudimui“. Daugiau informacijos apie elektroninę įvykio deklaraciją rasite čia. Neskubėkite, nes apie žalą galite pranešti per 3 darbo dienas nuo įvykio dienos.
Draudimo sutarties pažeidimai ir jų pasekmės
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiausia bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ...).
Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ...).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Siekdami padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, pateikiame svarbiausią informaciją, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio. Ši informacija taikoma tik klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu mūsų bendrovėje.
Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma? Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas.
Kokia yra paros kaina ir kokią transporto priemonę galite nuomotis? Kas yra vidutinės nuomos išlaidos? Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Svarbu! Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę. Turite žinoti iš anksto, kad pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku, pagal jų pačių sudarytą remonto darbų sąmatą, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai. Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d. Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d. Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d.
Jei remontas netikslingas? Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti mus el. Ar galiu pasinaudoti alternatyvomis pakaitiniam automobiliui? Ką turite pateikti po nuomos ar patyrus kitas išlaidas? Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, tokiu atveju prašome su mumis susisiekti el. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, į mus galite kreiptis el.