Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, fiksuojami automatiniais greičio matuokliais, kartais gali sukelti daug nepatogumų ir klausimų vairuotojams. Nors technologijos nuolat tobulėja, pasitaiko situacijų, kai automobilis yra užfiksuojamas netinkamoje vietoje arba netinkamu greičiu. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir ką daryti, kad išvengtumėte nepagrįstos baudos.
Vienas iš tokių atvejų - kai vairuotojas gauna pranešimą apie administracinį nusižengimą, tačiau yra tikras, kad pažeidimo nepadarė. Kaip pasakojo viena vairuotoja, jos automobilis buvo užfiksuotas pažeidimo protokole nurodytoje vietoje, kuri visiškai neatitiko automobilio važiavimo maršruto. Patikrinus protokole nurodytas koordinates, paaiškėjo, kad pažeidimas užfiksuotas „Via Baltica“ kelyje, atkarpoje tarp Sitkūnų ir Vandžiogalos esančiame Babtų miške, nors automobilis visai nebuvo išvažiavęs už Kauno miesto ribų.
Dar labiau vairuotoją suglumino tai, kad automatiniu būdu suformuotame protokole buvo nurodyta, jog automobilis važiavo 70 km/val. greičiu, kai leistinas greitis buvo 50 km/val. Tačiau, kaip pastebėjo vairuotoja, minėtoje kelio atkarpoje leistinas greitis yra 90 km/val., todėl važiuojant 70 km/val. greičiu nebuvo padarytas joks pažeidimas, o greičio matuoklis neturėjo jo užfiksuoti.

Tokios situacijos gali kilti dėl įvairių priežasčių. Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) paaiškina, kad trikojai greičio matuokliai pažeidimus fiksuoja ne vairuotojo akivaizdoje, todėl pasitaiko klaidų. Protokolas Administracinių nusižengimų registre surašomas automatiniu būdu, ir kartais automatinė valstybinių numerių atpažinimo sistema (ANPR) gali neteisingai atpažinti numerius ar užfiksuoti ne tą transporto priemonę. Tokiu atveju dokumentas gali būti išsiųstas asmeniui, kuris nėra susijęs su pažeidimu.
Šie netikslumai gali atsirasti tiek dėl paties prietaiso, tiek dėl policijos pareigūno, dirbančio su juo, klaidos. Svarbu žinoti, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui surašytame pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo yra nurodytas el. paštas, kuriuo galima pateikti būtiną informaciją arba informuoti apie pastebėtus neatitikimus protokole.
Daugelis vairuotojų patiria nemalonų jausmą, kai pamato pakelėje pastatytą mobilųjį greičio matuoklį. Kyla klausimai, ar buvo viršytas greitis, ar matuoklis užfiksavo, ar pasimatė blykstė. Ši nežinomybė gali trukti kelias dienas ar savaites, kol paštą pasieks oficialus pranešimas.
Kaip veikia greičio matuokliai?
Lietuvoje dažniausiai naudojami lazeriniai „Poliscan FM1“ tipo matuokliai. Jie naudoja lazerinę technologiją (LIDAR), kuri leidžia itin tiksliai nuskenuoti transporto priemonės greitį ir padėtį. Vienas iš dažnų mitų yra susijęs su matuoklio veikimo atstumu. Vairuotojai mano, kad jei spėjo pristabdyti pamatę matuoklį, baudą išvengė. Tačiau realybė kitokia: šie įrenginiai greitį pradeda matuoti nuo 70 iki 30 metrų atstumo iki prietaiso. Taigi, tuo momentu, kai vairuotojas vizualiai identifikuoja matuoklį ir pradeda stabdyti, greitis dažniausiai jau būna užfiksuotas.

Ar visada matosi blykstė?
Daugelis vairuotojų tikisi pamatyti ryškią baltą blykstę, patvirtinančią pažeidimą.
- Dienos metu: Šviesiu paros metu mobilieji greičio matuokliai dažniausiai fotografuoja be matomos blykstės. Nuotraukos kokybė užtikrinama naudojant aukštos raiškos kameras ir natūralų apšvietimą.
- Nakties metu arba esant blogam matomumui: Tamsoje matuokliai naudoja papildomą apšvietimą. Dažnai naudojama raudona blykstė, kuri yra mažiau akinanti, tačiau vis tiek pastebima. Naujausi modeliai gali naudoti infraraudonųjų spindulių (IR) blykstes, kurios žmogaus akiai yra praktiškai nematomos.
Kur tikrinti informaciją apie baudas?
Jei įtariate, kad galėjote pažeisti KET, nebūtina laukti laiško ar pranešimo į elektroninį paštą. Informaciją apie galimus pažeidimus galima patikrinti keliais būdais:
- Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (VMI): Tai pagrindinė vieta, kurioje atsiranda informacija apie jau paskirtas ir mokėtinas baudas. Svarbu paminėti, kad VMI sistemoje bauda atsiranda tik tada, kai policija jau yra suformavusi administracinio nusižengimo protokolą.
- Administracinių nusižengimų registro išrašai: Čia galite matyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir jo statusą (ar jis nagrinėjamas, ar jau paskirta bauda). Tai centrinė duomenų bazė, kurioje kaupiama informacija apie visus administracinius nusižengimus. Prisijungti galima per elektroninius valdžios vartus.
Informacijos atsiradimo greitis priklauso nuo to, ar pažeidimas apdorojamas automatiniu, ar rankiniu būdu. Paprastai, jei pažeidimas užfiksuotas automatinio greičio matuoklio, pranešimas suformuojamas per 3-10 darbo dienų. Tačiau, esant dideliam krūviui arba sudėtingesnėms aplinkybėms, procesas gali užtrukti ir iki mėnesio.
Ką daryti, jei baudą gavo ne vairavęs asmuo?
Dažna situacija: automobilio savininkas gauna pranešimą apie baudą, nors tuo metu mašiną vairavo kitas asmuo. Tokiu atveju privalote nurodyti tikrąjį vairuotoją. Po šio veiksmo sistema suformuos naują protokolą ir išsiųs jį nurodytam asmeniui, o nuo jūsų atsakomybė bus nuimta.
Kiti svarbūs aspektai
Įspėjamieji ženklai: Lietuvoje mobilieji greičio matuokliai gali būti statomi be išankstinių įspėjamųjų ženklų. Tik stacionarūs (nuolatiniai) greičio matuokliai privalo būti pažymėti specialiais ženklais.
Automobilis įmonės nuosavybėje: Jei automobilis priklauso lizingo bendrovei ar įmonei, pirminį pranešimą gauna juridinis asmuo. Įmonės atstovas privalo policijai nurodyti vairuotoją.
Sukčiavimo atvejai: Pastaruoju metu padažnėjo sukčiavimo atvejų, kai gyventojai gauna SMS žinutes apie neva paskirtas baudas su raginimu jas skubiai apmokėti per pridėtą nuorodą. Policija ir VMI niekada nesiunčia SMS žinučių su tiesioginėmis nuorodomis į bankinį apmokėjimą.
Techninė paklaida: Lietuvoje administracinė atsakomybė taikoma viršijus greitį daugiau nei 10 km/h (gaunamas įspėjimas). Tačiau patys matuokliai turi tam tikrą techninę paklaidą (dažniausiai ±3 km/h esant greičiui iki 100 km/h ir ±3% esant didesniam greičiui).
Laiku nesumokėtos baudos pasekmės: Gavus pranešimą, dažniausiai siūloma sumokėti pusę minimalios baudos (jei asmuo neturi galiojančių nuobaudų per pastaruosius metus). Praleidus šį terminą, galimybė mokėti pusę sumos dingsta, ir tenka mokėti visą paskirtą baudą. Jei bauda nemokama dar ilgiau (paprastai po 40 dienų nuo nutarimo priėmimo), byla perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai priverstiniam išieškojimui, o vėliau - antstoliams. Tokiu atveju prie baudos sumos prisideda ir vykdymo išlaidos.
Administracinių baudų sumokėjimas ir pasekmės nesumokėjus
Jei gavote baudą už greičio viršijimą, bet esate tikri, kad pažeidimo nepadarėte, svarbiausia yra neskubėti mokėti ir nedelsiant imtis veiksmų. Pirmiausia, atidžiai peržiūrėkite gautą protokolą, patikrinkite visas nurodytas detales: datą, laiką, vietą, greitį ir automobilio duomenis. Jei pastebėjote neatitikimų, nedelsdami kreipkitės į policijos įstaigą, nurodytą protokole, arba pasinaudokite elektroninėmis paslaugomis, kad pateiktumėte paaiškinimus ar papildomą informaciją. Svarbu žinoti savo teises ir tinkamai jomis naudotis, kad išvengtumėte nepagrįstų finansinių nuobaudų.
tags: #nufotografavo #pavojingai #vairuojant