Lietuvoje automatizuota eismo kontrolė tapo standartine kelių eismo saugumo užtikrinimo priemone. Stacionarios kameros, mobilieji radarai ir vidutinio greičio sistemos fiksuoja pažeidimus ir skiria baudas be tiesioginio policijos įsikišimo. Kai kameros aptinka pažeidimą, pavyzdžiui, greičio viršijimą ar važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui, duomenis automatiškai apdoroja specializuota programinė įranga.
Tada protokolas sugeneruojamas ir siunčiamas registruotam transporto priemonės savininkui. Vairuotojai pranešimą paprastai gauna per 7-30 dienų, priklausomai nuo apdorojimo greičio ir pašto paslaugų. Tačiau įstatymas leidžia tai padaryti iki 60 dienų. Jei reikia papildomo tyrimo, terminas gali būti pratęstas.
Pagal nutylėjimą atsakingas yra registruotas transporto priemonės savininkas. Tačiau pagal Administracinių nusižengimų kodeksą savininkas gali nurodyti tikrąjį vairuotoją, pateikdamas policijai duomenis. Elektroniniu būdu, jei vairuotojas turi aktyvų el. paštą.
Terminai Baudų Skyrimui ir Apeliaciniam Procesui
Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad administracinės baudos už kameromis fiksuotą greičio viršijimą turės būti paskiriamos per 60 kalendorinių dienų. Už tokias pataisas per priėmimą balsavo 111 parlamentarų, keturi susilaikė. Pakeitimai įsigaliotų po prezidento pasirašymo. Šiuo metu kodekse galioja bendra nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Iniciatoriai pataisą parengė reaguodami į viešumoje atgarsį sukėlusius atvejus, kai už padarytus administracinius nusižengimus atsakingiems asmenims protokolai su administraciniu nurodymu sumokėti baudą atėjo vienu metu, sukaupti per kelis mėnesius. „Tokiu būdu nusižengimus padariusiems asmenims ne tik atsiranda didelė finansinė našta, bet ir taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta sunkinančioji aplinkybė − pakartotinumas“, - aiškinamajame rašte teigė parlamentarai.
Jei manote, kad bauda buvo skirta neteisingai, galite pateikti skundą per 14 dienų. Policija privalo peržiūrėti įrodymus (nuotraukas, vaizdo įrašus) ir individualiai įvertinti aplinkybes.
Tarptautinė Praktika ir Teismų Sprendimai
Italijoje transporto įmonės gana dažnai ginčija pagal fotoradarus skiriamas baudas. Savo sprendime Milano taikos teisėjas patvirtino esamą teismų praktiką, pagal kurią pagal fotoradarą skirtos baudos galioja tik tuo atveju, jei periodiškai tikrinama, ar tachografai veikia tinkamai. Taikos teisėjui nagrinėtoje byloje vežėjas buvo nubaustas pagal forotadarą kelyje Nr. 14 Rivoltanoje, kur leistinas greitis yra 90 km/val. Pagal matavimus vairuotojas važiavo 98 km/val., tačiau sumažinus 5 proc. Baudą verslininkas paneigė naudodamas tiek vairuotojo darbo laiką fiksuojančio įrenginio, tiek duomenis iš TMS sistemos rodmenis. Jie nurodė, kad sunkvežimio vairuotojas fotografavimo metu neviršijo greičio. Vežėjas įrodė, kad tachografas buvo tinkamas naudoti. Dokumentacija, be tinkamo tachografo veikimo, patvirtino, kad nebuvo klastojimo įtaisas, o pats tachografas buvo apsaugotas plomba. Papildomas patvirtinimas buvo dokumentas apie stacionariai transporto priemonėje sumontuotą greičio ribotuvą, kuris buvo nustatytas 90 km/val.
Teisėjas atkreipė dėmesį, kad fotoradarų atveju numatytas ne tik kalibravimas, bet ir pirminė bei nuolatinė periodinė funkcionalumo patikra, kuri turi būti papildomai sertifikuota. Kad fotoradaras būtų laikomas patikimu, pirmiausia jis turi būti sukalibruotas, o tada patikrintas funkcionalumas (įrenginio ir jo plombų vientisumas). Teisėjas atkreipė dėmesį, kad viešoji administracija tokių įrodymų nepateikė, todėl neįrodė, kad fotoradaras veikia tinkamai.
Naujos Taisyklės ir Pažeidimai: Elektromobilių Įkrovimo Vietos
Kai kuriems vairuotojams vis dar atrodo kaip nekaltas sustojimas „tik minutėlei“, gali užtraukti baudą. Stovėjimas elektromobilių įkrovimo vietoje, jei nesikraunate, ne tik trukdo kitiems, bet ir pažeidžia Kelių eismo taisykles. Įkrovimo paslaugų tiekėjai ir policija primena: vieta su įkrovikliu - ne parkavimo aikštelė.
Už tokį pažeidimą vairuotojams gali būti skiriama bauda iki 90 eurų. „Džiaugiamės matydami augantį vairuotojų susidomėjimą elektromobiliais ir aktyvų įkrovimo stotelių naudojimą. Deja, susiduriame su situacija, kai į mus kreipiasi elektromobilių vairuotojai, kurie, atvykę į įkrovimo parką, neranda laisvos vietos, nes jos būna blokuojamos vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais arba tuo metu nesikraunančiais elektromobiliais. Tikime, kad dauguma tokių atvejų kyla ne iš piktybiškumo, o iš nežinojimo, todėl norime priminti, kad įkrovimo vietos turi būti skirtos tam, kam ir buvo sukurtos“, - sako „Eleport“ projektų vadovas Tomas Koplunas. Atsižvelgdama į tai, „Eleport“ pradeda švietimo akciją - prie Kauno „Akropolio“ įrengtame elektromobilių įkrovimo parke primins vairuotojams galiojančias taisykles. Esant akivaizdiems ar pasikartojantiems pažeidimams, informacija bus perduodama policijai.
Kauno apskrities policijos Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Vaitkevičienės teigimu, kol kas sulaukiama pavienių pranešimų apie užstatytas elektromobilių įkrovimo vietas. „Policija palaiko iniciatyvas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į tokius pažeidimus. Raginame vairuotojus būti atidžius, prieš paliekant automobilį įsitikinti, ar stovėjimo vietoje nėra papildomų ribojimų ar ženklinimo, ir jų laikytis. Tai - atsakingos ir pagarbios eismo kultūros pagrindas“, - sako O. Vaitkevičienė.
Stovėjimo vietos prie elektromobilių įkrovimo stotelių, pagal Kelių eismo taisykles, yra skirtos tik tiems elektromobiliams, kurie tuo metu kraunasi. Tokiose vietose draudžiama statyti vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones, taip pat hibridinius ar elektrinius automobilius, kurie nėra prijungti prie įkrovimo įrangos. Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šį pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Vaizdo Registratoriai ir Draudžiami Objektai
Automobilių vaizdo registratoriai visada buvo prieštaringai vertinama tema. Dabar jų savininkai susiduria su dar viena problema. Iki pakeitimų Krašto apsaugos įstatyme buvo išvardytos objektų kategorijos, kurių nebuvo galima filmuoti ar fotografuoti. Problema buvo ta, kad daugelis žmonių abejojo jų žymėjimo taisyklėmis ir ar jos atitinka konstituciją. Praėjusiais metais atnaujinti reglamentai yra atsakas į šiuos skundus. Naujosios taisyklės draudžia bet kokia forma fotografuoti objektus, kuriuose faktiškai yra kariuomenės ar slaptųjų tarnybų, tokių kaip Vidaus saugumo agentūra, Karinė kontržvalgybos tarnyba ir Pasienio apsauga. Tačiau yra didelė grupė objektų, kurių fotografuoti negalima, įskaitant ir su vaizdo registratoriais. Tai apima vietas, kuriose dislokuotos karinės ir specialiosios tarnybos: Vidaus saugumo agentūra, Užsienio žvalgybos agentūra, Karinės kontržvalgybos tarnyba, Karinės žvalgybos tarnyba, Centrinis kovos su korupcija biuras, Pasienio apsaugos tarnyba, Valstybės apsaugos tarnyba, Valstybinė priešgaisrinė tarnyba, Kalėjimų tarnyba, Maršalo gvardija ir Nacionalinė fiskalinė administracija. Fotografavimo (arba, tiksliau, filmavimo) draudimo pažeidimas baudžiamas 5 000-20 000 zlotų (1 171-4687 eurų) bauda. Ankstesni reglamentai nebuvo pritaikyti prie naujų fiksavimo formų, o draudžiamų objektų skaičius kėlė galvos skausmą. Reglamentais dažnai buvo piktnaudžiaujama.
tags: #nuo #kada #isigalioja #bauda #uz #fotorobota