Automatinės pavarų dėžės „Volvo“ laikui bėgant smarkiai evoliucionavo, siekiant užtikrinti optimalų našumą ir vairavimo patogumą. Nuo ankstyvųjų mechaninių sistemų iki modernių elektroniniu būdu valdomų pavarų dėžių, „Volvo“ nuolat siekė tobulumo.
Istorinis automatinės pavarų dėžės „Volvo“ vystymasis
„Volvo“ automobiliuose automatinės pavarų dėžės buvo naudojamos nuo septintojo ir aštuntojo dešimtmečių. Iš pradžių buvo diegiamos britų gamybos „Borg-Warner BW-35“ 3-ių pavarų automatinės pavarų dėžės. Vėliau, priklausomai nuo variklio tipo, buvo naudojamos įvairios transmisijos. Pavyzdžiui, 4-ių cilindrų varikliams buvo pritaikytos tokios transmisijos kaip „AW-70“, skirta natūraliai įsiurbiamiems varikliams (B19, B200, B230), ir „AW-71“ 4-ių cilindrų varikliams su turbokompresoriumi (B230FT) arba V6 varikliams (B28/).
„AW70“ automatinė pavarų dėžė buvo pristatyta 1982 m. kartu su JAV „Volvo 240“ versija. Iš pradžių ji buvo komplektuojama su B21F varikliu, o 1983 m. tapo suderinama ir su B23F varikliu. 1989 m. „Volvo“ pristatė patobulintą „AW70“ versiją, pavadintą „AW70L“, kuri turėjo blokuojamąjį sukimo momento keitikį. Kai kurie vėlesni 240 modeliai, ypač su galingesniais varikliais, buvo aprūpinti „AW71“. „AW71“ yra sustiprinta „AW70“ versija, skirta didesnei galiai perduoti. Tiek „AW70“, tiek „AW70L“ transmisijos yra valdomos hidrauliškai, o tai sumažina elektronines problemas, kurios dažnai kyla su kitomis transmisijos sistemomis.
„Volvo 260“ serija, gaminta nuo 1980 iki 1982 m., naudojo „BW55“ transmisiją. Šiai transmisijai reikėjo F tipo ATF skysčio.
„Volvo 740“ serijoje buvo naudojamos kelios skirtingų modelių ir metų automatinės transmisijos. 1984-1988 m. dyzelinėms versijoms reikėjo stipresnių transmisijų, kad būtų galima valdyti didesnį turbinos sukimo momentą. Kiti modeliai naudojo „AW71“ bei „AW71L“ transmisijas, skirtas turbokompresoriams arba didelės galios atmosferiniams varikliams.
„Volvo 760“ serija per savo gamybos metus siūlė įvairias transmisijos parinktis ir variklio konfigūracijas. „AW71“ transmisija buvo naudojama „Volvo 760“ modeliuose su turbokompresoriais ir didelės galios varikliais. „BW55“ transmisija buvo naudojama 1983-1984 m. Šiaurės Amerikoje gamintuose turbodieseliniuose 760 modeliuose.
Nuo 1984 m. 760 Turbo modeliai buvo komplektuojami su B23ET ir vėliau B230FT varikliais su turbokompresoriumi.
Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose „Volvo“ naudojo 3-ių pavarų automatinę pavarų dėžę „Borg-Warner BW-35“. Vėliau, 4-ių cilindrų varikliams, „Volvo“ naudojo „AW-70“, skirtą natūraliai įsiurbiamiems varikliams (B19, B200, B230), ir „AW-71“ 4-ių cilindrų varikliams su turbokompresoriumi (B230FT) arba V6 varikliams (B28/).
Klasikinę automatinę pavarų dėžę sudaro du pagrindiniai komponentai: hidraulinis transformatorius, kuris pakeičia smagratį, ir planetarinė pavarų dėžė. Nors mechaninės „automatų“ dalys per jų egzistavimo laiką pasikeitė labai nežymiai, padaugėjo pavarų (nuo 2 iki 8). Labai evoliucionavo valdymo sistema. Taip pat dabar šį APD „savarankiškumą“ galima kontroliuoti pagal konkretaus vairuotojo vairavimo stilių: galima pasirinkti vieną iš kelių darbo režimų. Aktyvus vairuotojas gali pasirinkti „sport“ režimą, ramus - „komfort“.
Automatinės pavarų dėžės „Geartronic“ funkcijos
„Geartronic“ sistema leidžia vairuotojui perjungti pavaras rankiniu būdu. Atleidus akceleratoriaus pedalą, automobilis stabdomas varikliu. Pavarų rankinio perjungimo padėtis pasiekiama perjungiant svirtį į šoną iš padėties D ir nustumiant į galinę padėtį „+/-“. Jungtiniame prietaisų skydelyje ženklas „+/-“ pakeičia spalvą iš BALTOS į ORANŽINĘ ir parodomi skaitmenys 1, 2, 3 ir t. t., atitinkantys pasirinktą pavarą.
Pavarai paaukštinti stumtelėkite svirtį link „+“ (pliuso) ir atleiskite svirtį. Ji grįš į neutralią padėtį tarp „+“ ir „-“. Norėdami įjungti žemesnę pavarą, patraukite svirtį atgal link „-“ (minuso) ir atleiskite.
Rankinį pavarų perjungimo režimą „+/-“ galima pasirinkti bet kada važiavimo metu. „Geartronic“ automatiškai perjungia žemesnę pavarą, jei vairuotojas pernelyg sumažina greitį ar apsukas pagal atitinkamą pavarą. Taip apsaugoma nuo trūkčiojimo važiuojant ir variklio užgesimo dėl pernelyg mažų apsukų.
Kaip grąžinti automatinį važiavimo režimą: perstumkite svirtį į šoną, į galinę padėtį ties D.
Jei pavarų dėžė turi sportinę programą, rankinis pavarų perjungimo režimas įsijungs tik pervedus svirtį pirmyn arba atgal, šiai esant padėtyje „+/-“. Tokiu atveju jungtiniame prietaisų skydelyje indikacija pasikeičia iš S ir pradeda rodyti, kuri pavara įjungta (1, 2, 3 ir t. t.).
Pavaras rankiniu režimu galima perjungti ne tik pavarų svirtimi, bet ir mentelėmis prie vairo. Kad būtų galima perjungti pavaras mentelėmis prie vairo, šias pirmiausia reikia suaktyvinti. Tai atliekama patraukiant vieną iš mentelių link vairo: indikacija jungtiniame prietaisų skydelyje pasikeis iš „D“ į skaičių, nurodantį esamą pavarą.
Kaip tada vienu laipsniu padidinti pavarą: patraukite vieną iš mentelių atgal, link vairo, ir atleiskite. „-“: įjungiama kita žemesnė pavara. „+“: įjungiama kita aukštesnė pavara. Pavara keičiama kiekvieną kartą patraukiant mentelę, jei tik variklio apsukos būna leistiname intervale. Po kiekvieno pavaros perjungimo jungtiniame prietaisų skydelyje pakinta skaičius, nurodantis esamą pavarą.
Jei vairo mentelės nenaudojamos, jos po kurio laiko išaktyvinamos: apie tai informuoja jungtiniame prietaisų skydelyje iš esamos pavaros skaičiaus atgal į „D“ pakitusi indikacija. Išimtis - stabdymas varikliu: tokiu atveju mentelės būna suaktyvintos, kol stabdoma varikliu.
Ant vairo esančius pavarų perjungiklius taip pat galima išaktyvinti mechaniniu būdu: patraukite abu perjungiklius link vairo ir laikykite, kol jungtiniame prietaisų skydelyje esamos pavaros skaičiaus ženklas pasikeis į „D". Menteles galima naudoti ir pavarų svirčiai esant sportinio režimo padėtyje*, tokiu atveju mentelės būna aktyvios nuolat ir jos neišaktyvinamos.
Sportinis (S) ir žiemos (W) režimai
Įjungus sportinį režimą (S), įsijungia sportinės automobilio charakteristikos bei padidėja variklio greitis įjungus pavarą. Be to, automobilis greičiau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą. Jei vairuojate aktyviai, pirmumas suteikiamas žemesnei pavarai - pavaros perjungimas į aukštesnę yra užlaikomas. Kaip suaktyvinti sportinį režimą: perstumkite pavarų svirtį į šoną nuo padėties „D“ į galinę padėtį „+S-“: jungtiniame prietaisų skydelyje indikacija pasikeis iš D į S. Važiuodami bet kuriuo metu galite įjungti sportinį režimą.
Mygtukas su raide „W“ šalia automatinės pavarų dėžės pavarų svirties reiškia žiemos (Winter/Wet) režimą. Šis režimas skirtas važiuoti slidžiu keliu. Jis veikia taip: automobilis pradeda važiuoti antro bėgio, nekelia apsukų aukštai, kad neprabuksuotų netyčia, ir veikia tik ant D rėžimo. Kartais gali būti lengviau pradėti važiuoti slidžiu keliu, įjungus 3-ą pavarą rankiniu būdu. Paspauskite stabdžių pedalą ir pastumkite pavarų svirtį iš padėties D į galinę padėtį ties „+/-“: jungtiniame prietaisų skydelyje ženklą D pakeičia skaičius 1. Nustatykite 3-ą pavarą, du kartus pastumdami pavarų perjungimo svirtį link „+“ (pliuso): jungtiniame prietaisų skydelyje indikaciją 1 pakeis 3. Atleiskite stabdį ir pradėkite palengva greitinti. Pavarų dėžės „žiemos režimas” reiškia, kad automobilis pradeda važiuoti esant žemesniems variklio sūkiams ir mažesnei varančiųjų ratų galiai.
Dažniausios automatinės pavarų dėžės problemos ir priežiūra
Nors vis dar egzistuoja mitas, kad automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda dažniau nei su mechaninėmis, iš tiesų automatinės pavarų dėžės gedimai dažniausiai atsiranda dėl nepakankamos automobilio priežiūros ir uždelstų remonto darbų. Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai yra vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, įspėjančių apie pavarų dėžės problemas. Jei problema slypi sumažėjusiame tepalo lygyje, apsunkinančiame bėgių perjungimą, nereikėtų per daug nerimauti - pakanka papildyti tepalo ir ramiai tęsti kelionę. Tačiau jei tepalai nėra problema, situacija gali būti rimtesnė.
Kiti indikatoriai, rodantys pavarų dėžės gedimus:
- Stipriai kintančios variklio apsukos (šoka į viršų arba smunka žemyn).
- Automobilis nejuda iškart atleidus stabdį, perjungus iš parkavimo į važiavimo padėtį.
- Garsai, sklindantys iš pavarų dėžės.
- Degėsių kvapas, sklindantis iš automobilio, dažnai dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros.
Padidėti temperatūrai gali turėti įtakos nekokybiškas arba pasenęs tepalas, tepalo trūkumas arba automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemos. Pajutus degėsių kvapą, rekomenduojama pirmiausia patikrinti tepalus.
1967m. Automatinės pavarų dėžės ardymas, gedimų paieška ir sprendimo būdai || RETRO Dirbtuvės
Visiškas alyvos pakeitimas ir specialių priedų (pvz., „Xado“) pridėjimas gali pagerinti važiavimo kokybę. Tačiau jei kompiuteris periodiškai meta klaidas („Getriebe wartung dringend“), net ir pagerėjus važiavimo kokybei, tai gali reikšti, kad pavarų dėžės valdymo blokas yra sugedęs. Laikui bėgant, įšilus dėžei, automobilis gali tapti „bukas“, atsirasti prabuksavimo pojūtis, o kartais dėžė gali pereiti į avarinį režimą, kuris atsistato ataušus automobiliui.
Nenorint užsirauti perkant automobilį su automatine pavarų dėže, svarbu atidžiai apžiūrėti automobilį ir atlikti diagnostiką. Ypač perkant automobilius iš JAV rinkos, reikėtų pasitikrinti VIN kodą, nes kartais skiriasi tik radijas ir spidometras, tačiau kitos sistemos gali būti identiškos.
Jei automobilį reikia vilkti, svarbu vadovautis gamintojo instrukcijomis, pateiktomis automobilio naudojimo vadove. Netinkamas vilkimas gali sukelti rimtų automatinės pavarų dėžės pažeidimų.
Automatinės vs. Mechaninės pavarų dėžės
Didžioji dalis vairuotojų prieš pirkdami automobilį žino, ar rinksis mechaninę (MPD), ar automatinę (APD) pavarų dėžę, tačiau kyla sunkumų bandant pasirinkti tarp „automato", „variatoriaus" ir „roboto". Klasikinė automatinė pavarų dėžė yra patikimesnis ir lengviau remontuojamas pasirinkimas, lyginant su „robotais" ir „variatoriais", kurių eksploatacija ir remontas gali būti brangūs.
„Robotizuotos“ transmisijos, tokios kaip „SMG“ („Sequental M Gearbox“) BMW M serijoje, sudarytos iš 6 pavarų MPD, kurioje pavarų perjungimu ir sankabos atjungimu rūpinasi elektronika valdoma hidraulika. Pavarų perjungimas trunka akimirką, tačiau tai brangus ir sudėtingas variantas. Paprasčiausias MPD perdarymo į robotizuotą transmisiją būdas realizuotas A klasės „Mercedes-Benz“ automobiliuose, kur mechaninė pavarų dėžė turi elektroninį hidraulinį sankabos prievadą.
Variatorius (CVT - Continuously Variable Transmission) veikia kitaip. Jį sudaro guminis arba plieninis diržas (arba grandinė), užmautas ant judančių kūgio formos diskų, kurie sukuria diržinės pavaros skriemulius. Pagrindinis šios sistemos trūkumas - užpakalinės ir neutralios pavaros nebuvimas.
Klasikinė APD laikoma patikimesne ir ištvermingesne neteisingam naudojimui, o jos remontas dažniausiai yra lengvesnis ir pigesnis, lyginant su kitomis automatinėmis transmisijomis.