Ne paslaptis, kad daugybė žmonių kelyje ne kartą susidūrė su „virduliuojančiais“ vairuotojais, kurie spūstyse kunkuliuoja iš nekantrumo ar spjaudosi keiksmais kitų eismo dalyvių adresu.
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuotas tyrimas parodė, kad lietuviai savo vairavimo kultūrą vertina vos šiek tiek aukščiau nei patenkinamai. Prieš dvejus metus atliktas vairavimo kultūros vertinimo tyrimas Lietuvos gyventojams parodė, jog bendra vairavimo kultūra Lietuvoje yra kiek daugiau nei patenkinama - siekia vos 6,3 balo iš 10-ies.
Emocijų įtaka vairavimo elgesiui
Pasak psichologės L. Šeibokaitės, ar žmogus yra prie automobilio vairo, namuose ar darbe, jis elgiasi vienodai. „Iš esmės, jei žmogus kultūringai elgiasi kasdieniame gyvenime, kultūringai elgsis ir vairuodamas, ir atvirkščiai - jei yra linkęs į agresiją kasdieniame gyvenime, tokie patys jausmai jam pasireikš ir vairuojant. Laikant automobilio vairą, negali netikėtai pasireikšti žmogui nebūdingos savybės - jei jis nepagarbiai elgiasi vairuodamas, tikėtina, kad tokių nepagarbos proveržių kils ir kitomis aplinkybėmis.
Ji pasakoja, kad kai kurie vairuotojai prastai vertina vairavimo kultūrą keliuose, nes patys būdami agresyvūs yra linkę agresiją priskirti kitiems eismo dalyviams. Pavyzdžiui, jei vairuotojas iš esmės yra agresyvus, gali būti, kad agresyvaus elgesio apraiškų jis įžvelgs ir kitų eismo dalyvių elgesyje.
„Labai svarbu nedaryti skubotų išvadų dėl kito vairuotojo elgesio priežasčių, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip. Juk bet kokioje situacijoje lengva įvardyti, koks yra elgesys: geras ar blogas, tačiau niekada nežinome, kodėl kitas asmuo taip elgiasi. Šis suvokimas mažina paskatą galvoti, kad kiti vairuotojai eisme tyčia elgiasi blogai.
Pasaulyje atlikta daugybė vairuotojų emocijų valdymo tyrimų ir jie visi įrodo, kad kuo prasčiau žmonės geba atpažinti savo emocijas, tuo prasčiau jas sekasi suvaldyti. O emocijų valdymas turi nemažos įtakos elgesiui kelyje. Žmonės labai individualūs ir skirtingo temperamento: vieniems emocijos kyla greičiau, kiti pasiduoda provokacijoms, dar kiti į viską reaguoja ramiai.
Pasak L. Šeibokaitės, nesugebėjimas skaityti savo emocijas mums trukdo suvokti jų veikimą. Pavyzdžiui, emocijos didele dalimi atsakingos už vieną dažniausią nelaimių priežasčių - naudojimąsi telefonu vairuojant. „Yra paskaičiuota, kad sugrįžimas nuo naudojimosi telefonu iki pilnaverčio vairavimo gali trukti iki keturių sekundžių. Įsivaizduokite, kiek daug eisme gali nutikti per šį laiką. Įlindę į telefoną, prarandame laiko pojūtį. Mums atrodo, kad tiesiog žvilgtelėjome, o iš tikrųjų… Taip veikia žmogaus dėmesys ir šitų dalykų sukontroliuoti mes negalime. Tačiau galime sau pasakyti, kad tiesiog nežiūrėsime.
Vis dėlto, už išsiblaškymą ir per didelį atsipalaidavimą, dar pavojingesnė yra pykčio emocija. Ypatingai kai jis perauga į agresiją. Pasak eismo psichologės, su situaciniu pykčiu, kylančiu absoliučiai visiems, suaugę žmonės paprastai būna išmokę gana efektyviai susitvarkyti. „Tokiems agresyviems žmonėms iš šios emocijos išeiti paprastai labai sunku. Ir tyrimais esame nustatę, kad agresyvūs žmonės yra sudėtingiausia vairuotojų grupė, nes jie iš principo nelinkę laikytis taisyklių, problemas dėl sukeliamų problemų kelyje yra pratę perkelti kitiems ir nemato jokios savo kaltės. Tai pati sudėtingiausia grupė, kuri, mano supratimu, pati sau padėti gali labai sunkiai“, - konstatuoja L.
Specialistai sutinka: pyktis, įtampa prie vairo tikrai nepadeda, tačiau dažnai erzina ir pykdo ne tik užkirtęs kelią, pavojingai manevravęs ar greitį viršijęs vairuotojas, bet ir nesuplanuotas laikas.
Psichologė Eglė Masalskienė pritaria: vairuoti atsipalaidavus įmanoma, jei neslidu, nelyja, automobilis tvarkingas, o maršrutas žinomas. Ji pati veda mokymus, taigi, keliauja į skirtingus miestus. Pastebi: jei išvažiuoja žinodama, kad gali neskubėti, nuolat nežvilgčioti į laikrodį, prireikus sustoti degalinėje, vairuoti - vienas malonumas.
Kuo sudėtingesnis darbas ar mokymai laukia, tuo labiau stengiasi sau padėti. Visų pirma, kad nereikėtų valandą arba dvi sėdėti automobilyje ir nuolat galvoti: suspės nuvykti laiku ar ne, nes būtent šios mintys ir kelia daugiausia streso, išvažiuoja anksčiau. Pašnekovės įsitikinimu, būtent nuo gebėjimo susiplanuoti laiką priklauso - vairavimas kels įtampą ar ne.
Stresas kelyje ir jo poveikis
Jei vairuotojas patiria nedidelį stresą, šis gali mobilizuoti organizmą, padėti susikaupti, bet jei stresas tampa pernelyg didelis, vairuotojas pradeda blaškytis, jo veiksmai, manevrai tampa vis rizikingesni, sprendimai - spontaniški.
„Vienoje vairavimo mokykloje teko dirbti su vairuotojais, kurie prarado pažymėjimus. Papildomuose vairuotojų mokymuose buvo kalbama apie tai, kaip alkoholis didina norą rizikuoti. Išgėręs vairuotojas savimi pasitiki neadekvačiai, mano, kad viskas jam pavyks. Panašiai ir su stresu: jeigu reikia kažkur suspėti, laiko trūksta, streso lygis kyla, taip pat norisi važiuoti greičiau, vadinasi, rizikingiau“, - kalbėjo E. Masalskienė.
Stresas žmones veikia skirtingai: vieni sustingsta, patirdami stresą negali nieko daryti, galbūt, tokiu atveju, važiuos itin lėtai, kitų reakcija - pulti ir bėgti, pavyzdžiui, konkuruoti su kitais vairuotojais: „aš jo neįleisiu, paspausiu garso signalą, spūstyje pralįsiu.“
Tokiais atvejais kyla noras konkuruoti su laiku, kitais automobiliais: kas čia per seniena pralenkė, erzina priešais važiuojančio automobilio vairuotojas, galbūt, pavyks aplenkti tuos, kurie važiuoja lėčiau - laikydamiesi kelių eismo taisyklių.
Visgi, pašnekovės manymu, ne vien stresinės situacijos, bet ir įsitikinimai, kuriais žmogus vadovaujasi gyvenime, o vairavimas yra gyvenimo dalis, lemia tai, kaip jis elgsis vairuodamas.
„Kaip gyveni - taip vairuoji. Jeigu žmogaus vertybių skalėje konkuravimas gana aukštai, tuomet ir kelyje jis konkuruos dažniau. Kartais nestabiliai, neatsakingai ar net pavojingai manevruojantis vairuotojas nė nesusimąsto, kaip į jį reaguoja kiti eismo dalyviai.
Dėl šios priežasties sąmoningumas itin svarbus: iš kur kyla noras konkuruoti, rizikuoti, galbūt, šiandien nesisekė derybose, dėl to reikia atsigriebti vairuojant.
Sustoti, medituoti ir lėtai apgalvoti, kodėl ir kaip stresas skatina elgtis, nėra kada, čia ne tos aplinkybės, bet jeigu žmogus bent retkarčiais kasdienėje veikloje apie tai pagalvoja, vairuodamas taip pat susimąstys, kodėl norisi spausti akceleratoriaus pedalą, garso signalą, staigiai stabdyti, neįleisti kito vairuotojo. Galbūt tiesiog nepasisekė darbe?“ - svarstė pašnekovė.
Jei užvaldė pyktis, kyla noras spausti garso signalą, staigiai stabdyti, užlįsti priešais kitą automobilį ir taip pamokyti vairuotoją, psichologė pataria savęs paklausti: „ką sau tokiu veiksmu suteiksiu. Ko aš iš tiesų norėčiau?“ Jei norėjau ramiai važiuoti, mane sunervino, taip, norisi pamokyti kitą vairuotoją. Bet ką tokiu veiksmu suteiksiu sau? Dar labiau susinervinsiu, susierzinsiu, o juk norėjau važiuoti ramiai, gal ir važiuosiu ramiai.
Kaip valdyti emocijas prie vairo?
„Yra įvairių emocijų raiškos būdų ir kartais galima nieko nedaryti, tiesiog leisti emocijai pabūti, kol pasibaigus situacijai ji taps silpnesnė. Mažai tikėtina, jog pakeisime kito žmogaus elgesį. Dėmesingo įsisąmoninimo technika. Kvėpavimas. Tikslingas kvėpavimas visada padeda nusiraminti. Muzika. „Pasikeikti irgi galima, ypač jei esate vienas automobilyje - tai yra emocijų išraiškos forma. Svarbu neišlieti agresijos ant kito žmogaus. O jei situacija yra labai sudėtinga: didelis išgąstis, pyktis ar stresas - rekomenduočiau sustoti šalikelėje. Fizinis išlipimas iš automobilio, pasivaikščiojimas, pritūpimų padarymas, verkimas ar šaukimas gali pagelbėti ir netgi padėti išvengti pavojingų situacijų vairuojant“, - sako L.
BTA ekspertas A. Žiukelis. „Yra tekę matyti situacijų, kai santykius išsiaiškinti nusprendę vairuotojai apsižodžiuoja pravėrę automobilių langus. Kartais įpykę vairuotojai net išlipa iš mašinos ir apspardo kitą automobilį arba apsistumdo vidury judrios gatvės. Pasitaiko ir tokių momentų, kai vairuotojas nori „pamokyti“ ir aplenkęs tyčia pradeda staigiai stabdyti, sukeldamas avarinę situaciją“, - pastebi A. Žiukelis.
Jis pabrėžia, kad tyčinį eismo įvykį sukėlęs vairuotojas neturėtų tikėtis draudimo bendrovės išmokos. Todėl A. Žiukelis prieš keliones pataria atkreipti dėmesį į savo būseną. „Transporto priemonės valdymas reikalauja didelės koncentracijos, todėl jei yra kažkokių trikdžių, neleidžiančių viso dėmesio sukoncentruoti į vairavimą, geriau nerizikuoti - paprašyti, kad pavežtų artimieji arba pasinaudoti taksi paslaugomis. Jei kelyje įvyko konfliktas ir situacija suerzino vairuotoją bei nepavyksta nusiraminti, rekomenduočiau nebetęsti važiavimo, sustoti saugioje vietoje, ir tęsti kelionę nurimus emocijoms. Visada derėtų prisiminti, kad eisme yra ir daugybė kitų dalyvių, todėl kiekvienas vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo ekipažo, bet ir už kitų sveikatą“, - pažymi A. Žiukelis.
Psichologai ir eismo ekspertai išskiria kelias pagrindines vairuotojų grupes: Atsargūs vairuotojai - dažnai važiuoja lėčiau, vengia rizikos; Agresyvūs vairuotojai - sąmoningai pažeidžia taisykles, demonstruoja „kelių karalių“ elgesį; Skubantys vairuotojai - jų klaidos kyla ne dėl piktavališkumo, o dėl nuovargio ar įtampos; Emociškai nestabilūs vairuotojai - lengvai įsivelia į konfliktus, mėgsta „pamokyti kitus“. Pasak P. Pavliučenko, pavojingiausia yra ne viena grupė, o kelių grupių sankirta. „Jeigu žmogus pavargęs, skuba ir dar yra linkęs greitai supykti - jo rizika sukelti eismo įvykį gerokai išauga. Tokie žmonės keliuose tampa tarsi emocinė bomba“, - sako psichologas.
Pasak jo, vairuotojų nuovargis ir stresas būna eismo įvykių priežastis taip pat dažnai, kaip ir alkoholis. „Dauguma žmonių taisykles pažeidžia ne todėl, kad to nori. Jie klysta, nes yra pavargę, įsitempę, spaudžiami aplinkos ir gyvenimo rimto. Vienas skuba į susitikimą, kitas po ginčo šeimoje sėda prie vairo - štai ir turime pavojingą derinį“, - sako P. Pavliučenko.
P. Pavliučenko pirmiausia pabrėžia tris pagrindinius pasiruošimo kelionei principus. „Pirmiausia - išsimiegokite. Neišsimiegojęs vairuotojas yra kaip neblaivus: reakcija lėtesnė, dėmesys išblaškytas. Antra - pasilikite laiko atsargą. Jeigu išvažiuojate taip, kad kiekviena minutė brangi, visada jausite įtampą, o tada natūraliai atsiranda noras spausti, lenkti, rizikuoti. Trečia - pakeiskite požiūrį. Kelionę matykite ne tik kaip būtinybę iš taško A nuvykti į tašką B. Tai - ir galimybė pabūti su savimi, mėgautis kelione“, - pataria pašnekovas.
Anot jo, yra ir tokių situacijų, kai sėstis prie vairo - ne visada geriausia išeitis: „Jeigu ką tik patyrėte labai stiprų stresą - susipykote su artimaisiais, sužinojote blogą naujieną, kažkas nutiko darbe - verčiau bent pusvalandį nurimkite. O jei skubate ir jaučiate, kad nebesuvaldote emocijų, galbūt tą dieną geriau rinktis taksi. Tai nėra silpnumas, tai - atsakomybė“, - teigia psichologas.
Be miego ir planavimo, P. Pavliučenko teigimu, būti dėmesingesniam kelyje gali padaryti ir kasdienės smulkios praktikos, pavyzdžiui, muzika: „Ritmingi muzikos garsai sužadina norą lėkti, o ramesnė melodija padeda vairuoti atsakingiau. Žinoma, kai kurie žmonės mėgsta triukšmą ar variklio garsą, tačiau daugumai muzika yra nuotaikos reguliavimo priemonė. Jei klausysitės agresyvios muzikos, greičiausiai ir važiuosite agresyviau.“
Pašnekovo nuomone, taip pat verta išbandyti dėmesingumo pratimus, kurių galima rasti internete: „Lietuvoje dar labai trūksta streso įveikimo įgūdžių, programų. Paprasčiausias dėmesingumo pratimas ar net keli ramūs įkvėpimai prieš pajudant gali sumažinti įtampą.“
Dar vienas paprastas, bet dažnai pamirštamas įprotis - prieš kelionę pasitikrinti kelių būklę. Lietuvoje tai lengva padaryti „Via Lietuva“ iniciatyva sukurtame portale eismoinfo.lt. Tai interaktyvus žemėlapis, kuris realiu laiku pateikia informaciją apie eismo sąlygas, remontus, ribojimus ar sudėtingas oro sąlygas. „Kartais vairuotojai skuba ir nervinasi, nes pakliūva į spūstį ar sutinka netikėtą kliūtį kelyje. Jeigu kelionę pradėtume nuo kelių būklės patikrinimo, galėtume suplanuoti maršrutą ramiau ir išvengtume nereikalingo streso“, - pabrėžia psichologas P. Pavliučenko.
Dar vienas esminis niuansas - požiūris, t. y. kaip mes reaguojame į keliuose pasitaikančius iššūkius. Anot psichologo, labai daug konfliktų keliuose kyla iš noro kontroliuoti kitą - pamokyti, parodyti, kuris čia teisus. „Jeigu paleistume tą kontrolės poreikį, būtų žymiai mažiau pykčio ir vadinamųjų „šaškių žaidimų“ kelyje, kai vairuotojai užlenda vienas už kito, varžosi dėl geresnių pozicijų. Turime išmokti ne tik valdyti automobilį, bet ir save - savo emocijas, įtampą, reakcijas, tik tada keliuose taps ramiau. O ramūs keliai prasideda nuo ramesnio gyvenimo“, - neabejoja P. Pavliučenko.
„Via Lietuva“ informuoja, kad spalio 8 d. organizuojamas visuotinis saugaus eismo egzaminas. Visi eismo dalyviai nuo 13 metų (7 klasės) kviečiami pasitikrinti žinias apie Kelių eismo taisykles ir atsakingą elgesį kelyje. Registracija jau vyksta - reikia pasirinkti tinkamą klausimų kategoriją bei užpildyti registracijos formą. Egzaminas vyks spalio 8 d., nuo 8 iki 20 val., trukmė - maždaug 45 minutės. Laimėtojai kiekvienoje amžiaus grupėje bus paskelbti per 7 darbo dienas nuo egzamino dienos. Pirmą vietą laimėjusieji gaus išmanųjį laikrodį, antros vietos laimėtojai - elektroninę skaityklę, trečios - atributikos rinkinį.
Kaip keičiasi vairavimo kultūra?
E. Masalskienė vertina lygindama situaciją pėsčiųjų perėjoje, kurią kerta kone kasdien. Jei prieš dešimtmetį praleisti pėsčiųjų sustodavo retas vairuotojas, tai dabar - dauguma.
E. Masalskienė, vairuotojams nemažai kalbėjusi apie pyktį kelyje, pati domėjosi vieno JAV mokslininko tyrimais, kuriuose pabrėžiama: norint mažinti vairuotojų pyktį kelyje labai svarbu - skatinti jų sąmoningumą. Taip pat - nuolat apie tai kalbėti.
Lenktynininkas Vytautas Švedas mano, jog supratimas, kad geras vairuotojas - tas, kuris viršydamas greitį pralekia miesto gatvėmis, pasikeitęs. „Tai neįvyko greitai: palaipsniui įsitvirtino vakarietiškas supratimas, kad geriau važiuoti tvarkingiau, ramiau, lėčiau, bet iki tikslo, o ne tris posūkius pabūti lyderiu, ketvirtame atsidurti griovyje ir gydytis traumas.
Daugelis pastebime, kad tvarka miestuose gerėja, mažėja šiukšlių pakelėse, keičiasi infrastruktūra, bet patys vairuotojai taip pat gali daryti įtaką mažindami spūstis, kurios taip pat kelia daug streso. Vis opesne problema tampa išmaniojo telefono naudojimas vairuojant.
Jei esi sutelkęs dėmesį į vairavimą, neištinka netikėtos situacijos. Turintis patirties vairuotojas stebi ne tik kelio dangą, bet ir kitus eismo dalyvius. Dėl kai kurių eismo dalyvių nesuvokimo, nesupratimo, dėmesio nesutelkimo, galbūt, naudojant tą patį telefoną, geras vairuotojas padės užkirsti kelią eismo įvykiui. Jei matai, kad tavęs nemato, galbūt, vairuotojas viena akimi žiūri į telefoną, kita - į dešinę pusę, o tu atvažiuoji pagrindiniu keliu iš kairės, juk gali stabtelėti, tuomet būsi tikras, kad tau pavyks išvengti eismo įvykio.
Mano manymu, geras vairuotojas yra tas, kuris mato daugiau, gali daugiau ir padeda eismui judėti, nestabdo jo. Nesustoja sankryžose, žiūrėdamas į telefoną, įleidžia automobilį. Jei kiekvienas vairuotojas pasižiūrėtų šiek tiek plačiau, išeitų iš komforto zonos: net jei kito automobilio vairuotojas neprašo, pamodamas ranka parodytų, kad jį įleidžia į juostą, dažniau būtų apdovanotas šypsena.
Taigi, geras vairuotojas, V. Švedo akimis, sąžiningas, šimtu procentų sutelkęs dėmesį į tai, ką daro, padedantis kitiems eismo dalyviams ir pačiam eismui vykti saugiai ir greitai, kiek tai įmanoma.
Jei vairuotojas užlindo, stabtelėjo, kodėl neverta elgtis taip pat? „Iš principo tas niekuo nepadės, tik pakenks paties emocinei būsenai. Antra, dar prieš atsitinkant nemaloniai situacijai, dėl kurios galėjai supykti, susimąstyk, galbūt, jei būtum kitaip reagavęs, ne supykęs, o pagelbėjęs, nė nebūtų reikėję pykti.
Kito automobilio vairuotojas pakeltų ranką, tau padėkotų. Galbūt, turintis mažiau patirties nė nelabai suprastų, kad jam padėjai, bet toks yra eismas. Nereikia pykti ant kiekvieno žmogaus, kuris turi problemų, verčiau - jam padėti.
Verta neverbaliniais būdais, be pykčio parodyti, kad jis galėjo pasielgti kitaip. Neigiamos emocijos nieko gero neduoda: atvažiuoji į darbą supykęs, nesiseka, tuomet grįžus namo nervina šeima - viskas prasideda nuo mažų dalykų.
Geriau pamirksėkime, pakelkime ranką, nusišypsokime, atsiprašykime padarę klaidą. Eismo dalyviams bus geriau ir jums kaip žmogui bus geriau.
Savaitgaliais nutįstančios spūstys šalies magistralėse byloja apie tai, kad šiltuoju metų laiku padaugėja keliaujančiųjų. Dėl intensyvesnio eismo išauga ir eismo įvykių tikimybė. Visai nesvarbu, keliaujate į pajūrį ar kurortą, ar grįžtate iš jo - per didelis atsipalaidavimas kelionėse gali būti toks pat pavojingas kaip ir irzlumas.
„Neretai vairuotojai linkę skubėti. Važiuodami į kurortus, skuba į viešbučius, galbūt yra susiplanavę kažkokias veiklas ir nusistatę sau atvykimo laiką. Grįžtantieji - skuba namo, galbūt atlikti namų ruošos darbus ir pasiruošti naujai darbo savaitei. Šiltuoju metų laiku neretai padaugėja ir kelio darbų, kurie pristabdo eismą, todėl keliones reikėtų planuoti su laiko rezervu.
Atsipalaidavimo ir kitų emocijų įtaką vairavimui pabrėžia ir VDU mokslininkė, tyrinėjanti eismo psichologiją, Laura Šeibokaitė. Anot jos, apie emocinį foną savo kasdienybėje galvojame per mažai. Žmonėms iš principo sunku atpažinti, kaip emocijos veikia jų elgesį, sprendimus.
„Jeigu pykstančio žmogaus paklausite, kodėl jis pyksta, jis paprastai tik dar labiau supyks, bet garsiai kartos, kad visai nepyksta. Taip yra dėl to, kad jis tuo metu yra susitelkęs į savo emociją. Kai paprašai žmogaus įvardinti, ką jaučia, įsijungia visai kiti pažinimo procesai - racionalusis protas.
Kelių policijos duomenys rodo, kad šių metų liepą ir birželį registruoti atitinkamai 310 ir 346 eismo įvykiai. Palyginimui pavasarį (kovo-gegužės mėn.) jų buvo pastebimai mažiau - 201, 229 ir 306. Vasarinis avaringumo padidėjimas fiksuojamas kasmet. Štai 2022 m. vasarą registruota 1012 eismo įvykių. Praėjusią vasarą išsiskyrė rugpjūtis, kai eismo įvykių fiksuota 374.
Psichologės žiniomis, tobulinti, perdaryti automobilį neretai imasi tie, kurie nori išsiskirti, kuriems rūpi įvaizdis, tokie vairuotojai nevengia kelyje elgtis agresyviau: viskas ne dėl pykčio ar konkuravimo, bet kad pamatytų kiti, pagalvotų, koks kietas vairuotojas, šauniai nuvažiavo.
Tai ne įvyko greitai: palaipsniui įsitvirtino vakarietiškas supratimas, kad geriau važiuoti tvarkingiau, ramiau, lėčiau, bet iki tikslo, o ne tris posūkius pabūti lyderiu, ketvirtame atsidurti griovyje ir gydytis traumas.
Daugelis pastebime, kad tvarka miestuose gerėja, mažėja šiukšlių pakelėse, keičiasi infrastruktūra, bet patys vairuotojai taip pat gali daryti įtaką mažindami spūstis, kurios taip pat kelia daug streso.
Vis opesne problema tampa išmaniojo telefono naudojimas vairuojant.
Jei esi sutelkęs dėmesį į vairavimą, neištinka netikėtos situacijos.
Turintis patirties vairuotojas stebi ne tik kelio dangą, bet ir kitus eismo dalyvius.
Dėl kai kurių eismo dalyvių nesuvokimo, nesupratimo, dėmesio nesutelkimo, galbūt, naudojant tą patį telefoną, geras vairuotojas padės užkirsti kelią eismo įvykiui.
Jei matai, kad tavęs nemato, galbūt, vairuotojas viena akimi žiūri į telefoną, kita - į dešinę pusę, o tu atvažiuoji pagrindiniu keliu iš kairės, juk gali stabtelėti, tuomet būsi tikras, kad tau pavyks išvengti eismo įvykio.
Mano manymu, geras vairuotojas yra tas, kuris mato daugiau, gali daugiau ir padeda eismui judėti, nestabdo jo.
Nesustoja sankryžose, žiūrėdamas į telefoną, įleidžia automobilį.
Jei kiekvienas vairuotojas pasižiūrėtų šiek tiek plačiau, išeitų iš komforto zonos: net jei kito automobilio vairuotojas neprašo, pamodamas ranka parodytų, kad jį įleidžia į juostą, dažniau būtų apdovanotas šypsena.
Taigi, geras vairuotojas, V. Švedo akimis, sąžiningas, šimtu procentų sutelkęs dėmesį į tai, ką daro, padedantis kitiems eismo dalyviams ir pačiam eismui vykti saugiai ir greitai, kiek tai įmanoma.
Jei vairuotojas užlindo, stabtelėjo, kodėl neverta elgtis taip pat?
„Iš principo tas niekuo nepadės, tik pakenks paties emocinei būsenai.
Antra, dar prieš atsitinkant nemaloniai situacijai, dėl kurios galėjai supykti, susimąstyk, galbūt, jei būtum kitaip reagavęs, ne supykęs, o pagelbėjęs, nė nebūtų reikėję pykti.
Kito automobilio vairuotojas pakeltų ranką, tau padėkotų.
Galbūt, turintis mažiau patirties nė nelabai suprastų, kad jam padėjai, bet toks yra eismas.
Nereikia pykti ant kiekvieno žmogaus, kuris turi problemų, verčiau - jam padėti.
Verta neverbaliniais būdais, be pykčio parodyti, kad jis galėjo pasielgti kitaip.
Neigiamos emocijos nieko gero neduoda: atvažiuoji į darbą supykęs, nesiseka, tuomet grįžus namo nervina šeima - viskas prasideda nuo mažų dalykų.
Geriau pamirksėkime, pakelkime ranką, nusišypsokime, atsiprašykime padarę klaidą.
Eismo dalyviams bus geriau ir jums kaip žmogui bus geriau.
Emociškai stiprios nuotraukos atspindi ir fotografo profesionalumą.
Tam, kad išugdyti šį įgūdį, žinoma, reikia laiko, tačiau verta žinoti svarbiausius principus, padėsiančius įamžinti išskirtines akimirkas.
Pateikiame keletą patarimų, kaip užfiksuoti akį traukiantį, emocingą kadrą.
1. Atsipalaiduoti padės pažįstama aplinka.
Kai jaučiamės savimi, jaučiamės atsipalaidavę, o tai padaryti geriausiai pavyksta pažįstamoje aplinkoje.
Saugumo jausmas išlaisvina tikrąsias emocijas, todėl planuojant fotosesiją, labai svarbu tinkamai pasirinkti vietą jai.
Galbūt, tai bus jaukūs namai, mėgstamas restoranas, kasdienių treniruočių sporto erdvė ar ramus žaliuojantis kampelis miesto parke, - svarbiausia, kad žmogui, kurį fotografuojate, tam tikra erdvė turėtų ypatingą reikšmę, keltų stiprias emocijas.
Taip pat svarbu padaryti keletą kadrų „apšilimui“ - tai padės atsipalaiduoti, išsilaisvinti iš susikaustymo.
Tokią praktiką naudoja net profesionalūs modeliai - pasakykite savo modeliui, kad testuojate apšvietimą, ekspoziciją ir pan.
Kelios minutės tokių „testų“ padės nusiraminti ir pamiršti įtampą.
2. Jausmus išlaisvina natūralumas.
Kadangi tikras emocijas atskleidžia natūralus elgesys, neprovokuokite žmogaus elgtis taip, kaip jam nepatinka, leisite jam būti savimi.
Tarkime, jei norite užfiksuoti romantišką poros akimirką, paprašykite jų meiliai vienas kitą apkabinti taip, kaip jie tą daro kasdien.
Jei jūsų tikslas - įamžinti žmogaus ir gyvūno draugystę, pasiūlykite jiems drauge pažaisti įprastus žaidimus, jei fiksuosite geriausių draugų būrelį - prieš tai pasidomėkite, kaip dažniausiai atrodo jų susitikimai.
Užsiimant tuo, kas įprasta, elgiantis pagal savas nusistovėjusias taisykles, nesukuriama papildoma įtampa.
O jos čia visai nereikia, tik atsipalaidavęs žmogus išlaisvins savo jausmus, tai leis įamžinti juos pačios tikriausios būsenos.
Jausmus dar labiau sužadins įvairūs pasakojimai - jei paprašysite pasidalinti istorijomis: kas šiose vietose įdomaus nutiko, su kuo jos asocijuojasi, kokie aplink esantys žmonės, įvykiai, daiktai su tuo susiję.
Kalbėjimas apie konkrečiam žmogui reikšmingus dalykus padės jam elgtis natūraliau, labiau atsipalaiduoti.
3. Dėmesys akims.
Ne veltui sakoma, kad akys - sielos veidrodis, jos neretai išduoda tai, ką paslepia kiti veido bruožai.
Ir net jei žmogaus veide matyti plati šypsena, jis nebūtinai jaučiasi laimingas, žvilgsnis kai kuriais atvejais gerokai sumaišo emocijas - akyse matyti ir liūdesys, skausmas, neviltis, pyktis ar baimė.
Todėl norint suprasti, ką žmogus iš tikrųjų jaučia, reikėtų atidžiau pažiūrėti jam į akis.
Gali būti, kad tam tikrais atvejai jūsų fotografuojamas asmuo akis užmerks - tai taip pat emocinė išraiška, savyje slepianti stiprius jausmus.
Jie gali priversti verkti, jausti gėdą, o gal patirti didžiulę laimę ir pasitenkinimą, priversti iki ašarų kvatotis.
4. Visuomet būkite budrūs.
Net profesionalams nutinka taip, kad kartais pačių geriausių kadrų užfiksuoti dėl kokių nors priežasčių nepavyksta.
Tai laiku sureaguoti nespėjama, tai režimas ne tas nustatytas, tai kas įšoka į kadrą - priežasčių gali būti daug.
Todėl jei fiksuojate aplinką, visuomet pravartu atmerkti trečią akį ir kiekvieną akimirką būti budriam - niekada nežinai, kada pasitaikys tinkamiausias momentas.
Tokiu atveju prieš fotografuojant būtų gerai iš anksto susipažinti su kameros nustatymais, pasidomėti, kaip juos tinkamai pasirinkti, o jei nepavyksta - žinoti, kaip nieko nelaukus įjungti automatinę funkciją.
Visuomet pravartu užfiksuoti kiek įmanoma daugiau kadrų - skaitmeninės technologijos netinkamus juos vėliau leidžia lengvai ištrinti, taip atsirenkant pačią geriausią nuotrauką.
Jei fiksuojate judesį - pravartu įjungti sportinį režimą, tai suteiks platesnę galimybę išsirinkti labiausiai patinkančią nuotrauką.
5. Nepamirškite detalių.
Žaiskite kompozicija - bendras vaizdas puiku, tačiau nebijokite sutelkti fokuso ir į detales.
Gal žmogus, kurį fotografuojate, turi labai išraiškingas akis, lūpas, gal nešioja originalius papuošalus, dievina ryškių spalvų aksesuarus, turi išskirtinę tatuiruotę, ryškų vaikystės randą ar auskarą liežuvyje?
Gal fiksuojate mylimųjų bučinį, šeimynišką apsikabinimą, sužadėtuvių žiedą ką tik gavusią merginą ar vaiką, pučiantį žvakutes ant gimtadienio torto?
Įamžinkite kūno kalbą!
Priartinus tam tikrus stiliaus fragmentus nuotrauka įgaus daugiau intymumo, taps emocionalesnė.
tags: #nuoraukos #emocijos #vairuojant