Teisėje senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, kurio pasibaigimas susijęs su tam tikrais teisiniais padariniais. Senaties esmė - baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui, nes priešingu atveju mažėja jos efektyvumas, prevencinė reikšmė.
Baudžiamojoje teisėje skiriama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir vykdymo senatis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis - baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Jo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos ir taikomas tik tuo atveju, jei nustatytą senaties laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Tokiam asmeniui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies bei nusikaltimo sunkumo. Šiam terminui suėjus ikiteisminio tyrimo metu byla nutraukiama prokuroro nutarimu, bylą nagrinėjant pirmos ar apeliacinės instancijos teisme - teisėjo ar teismo nutartimi.
Europos konvencija dėl ekstradicijos (1957, Lietuva ratifikavo 1995) nustato, kad ekstradicija netaikoma, kai ir pagal prašančiosios, ir pagal prašomosios šalies įstatymus reikalaujamas asmuo yra atleidžiamas nuo teisminio persekiojimo ir bausmės dėl senaties termino.
Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis
Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo vykdymo pradžios ir yra diferencijuojamas pagal paskirtos bausmės dydį.
LIETUVOJE apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir vykdymo senaties terminų skaičiavimo ir taikymo pagrindus nustato Baudžiamasis kodeksas (2000, įsigaliojo 2003). Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ir nesislėpusiam nuo teisėsaugos bei nepadariusiam naujos nusikalstamos veikos, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei yra praėję 2 metai nuo baudžiamojo nusižengimo, 5 metai nuo neatsargaus ar nesunkaus tyčinio, 8 metai nuo apysunkio tyčinio, 10 metų nuo sunkaus, 15 metų nuo labai sunkaus nusikaltimo, 20 metų nuo nusikaltimo, susijusio su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, padarymo.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nuo teisėsaugos besislėpusiam asmeniui, jei nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo 25 metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, - 30 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
Senaties terminai baudžiamiesiems nusižengimams
Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per 2 metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas.
Svarbu pažymėti, jog apkaltinamasis nuosprendis „nustoja galioti“ ne pats savaime. Todėl mūsų kontoros klientui negalėjus atlikti paskirtos bausmės dėl objektyvių priežasčių ir suėjus nuosprendžio vykdymo terminui, kreipėmės į teismą.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog jei asmuo tyčiniais veiksmais nevengė bausmės atlikimo, nuosprendžio vykdymo senatis turėtų būti taikoma. Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Svarbu, jog per apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą nebūtų padaryta nauja nusikalstama veika.
Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.
Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta.
Kartais susiklosto situacijos, kai nuteistojo asmens atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti. Ar toks nuteistasis turės atsakyti ir po dešimt, dvidešimt ar daugiau metų? Atsakymas „NE“. Apkaltinamasis nuosprendis turi savo „galiojimo terminą“ arba teisine kalba - senaties terminą. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai priklauso nuo to, kokio sunkumo nusikalstama veika buvo padaryta bei paskirtos bausmės dydžio. Nuteistajam nevengiant atlikti bausmės bus taikomi BK 96 str.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jei jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos.
Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).
Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).
Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr.
Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę senaties eiga sustoja.
Nuosprendis negali būti vykdomas, jei po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip 10 metų arba iki gyvos galvos - 20 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Bylos nagrinėjimo pavyzdžiai:
- Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla, kurioje Jurijus Grafmanas buvo nuteistas už tai, kad, tyčia neteisėtai surinkęs informaciją apie teisėjų Neringos Girnytės, Valdo Petro Meidaus, Virginijos Breskienės ir prokuroro Aido Amparavičiaus privatų gyvenimą - jų asmens kodus, gimimo datas, gyvenamosios vietos adresus ar turimo nekilnojamojo turto adresus - ir neturėdamas jų sutikimo, šia informacija pasinaudojo suklastodamas dokumentus - UAB „Bankrotas“ vienintelio akcininko sprendimus paskirti šiuos asmenis bendrovės valdybos nariais ar iš šių pareigų atšaukti (BK 168 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis). LAT pažymėjo, kad ne visos ir ne bet kokios su asmeniu susijusios informacijos rinkimas gali būti vertinamas kaip asmens privatumo pažeidimas. Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, todėl atsakomybė už BK168 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Kitų žmonių duomenys, kuriais pasinaudojo J. Grafmanas be jų sutikimo, teisėjų kolegijos buvo įvertinti kaip asmens duomenys, neatskleidžiantys jautrios ir detalios informacijos apie privatų asmenų gyvenimą. Byloje nenustatyta, kad informacija būtų buvusi surinkta privatumą ribojančiais būdais, taip pat turima informacija nebuvo panaudota svarbiems asmens privataus gyvenimo aspektams atskleisti.
- LAT išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje advokatas Aivaras Surblys nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, savo naudai susitarė priimti ir priėmė 10 000 Eur dydžio kyšį, pažadėjęs paveikti šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus - priimtų suinteresuotų asmenų pageidaujamą sprendimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (BK 226 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija priimtoje nutartyje iš dalies sutiko su nuteistojo A. Surblio gynėjo kasaciniame skunde išdėstytais argumentais ir konstatavo, kad, pripažinę atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas asmens parodymus vienu iš pagrindinių nuteistojo kaltės įrodymų, žemesnės instancijos teismai neatliko visapusiško viso baudžiamojo proceso metu šio asmens duotų parodymų teisėtumo ir patikimumo vertinimo pagal BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas taisykles.
- LAT išnagrinėjo dvi vienarūšes baudžiamąsias bylas, kuriose Airijos Respublikos piliečiai buvo kaltinami tuo, kad, veikdami organizuota grupe ir siekdami gauti įrankių bei priemonių Tikrosios airių respublikonų armijos, kurios tikslas - daryti teroristinius nusikaltimus, veiklai remti, tiesiogiai rinko, kaupė ir teikė turtą, materialinę paramą asmenims, žinodami ir siekdami, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota vienam ar keliems teroristams remti (BK 25 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, 2504 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis - tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu atsakomybė buvo įtvirtinta BK 250 straipsnio 6 dalyje, ši veika priskirta labai sunkiems nusikaltimams, kuriems buvo nustatytas penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, o sunkiems - dešimt metų. Lietuvos Respublikos 2010 m. birželio 15 d. įstatymu senaties terminas už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus buvo pakeistas, atitinkamai nustatant penkiolikos ir dvidešimt penkerių metų terminus. Taigi šis įstatymas laikomas kitaip sunkinančiu nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymu BK 250 straipsnis buvo pakeistas ir atsakomybė už Airijos Respublikos piliečiams inkriminuotus veiksmus nustatyta naujoje normoje - BK 2504 straipsnio 1 dalyje. Už šią veiką nustatyta švelnesnė bausmė - laisvės atėmimas iki dešimties metų, kartu šį nusikaltimą priskiriant nebe labai sunkiems, o sunkiems nusikaltimams. Taigi, šis įstatymas, lyginant su BK 250 straipsnio 6 dalimi, laikytinas švelnesniu baudžiamuoju įstatymu, kuris pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.
- LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, kurioje Anykščių rajono savivaldybės meras K. Tubis buvo nuteistas už prekybą poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis (viena nusikalstama veika) ir išteisintas dėl dviejų kaltinimų dėl prekybos poveikiu. Teisėjų kolegija panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. Tubis buvo nuteistas dėl vienos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir dėl šios dalies paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį bei atmetė prokuroro kasacinio skundo dalį dėl K. Prekyba poveikiu įstatyme ir teismų praktikoje yra aptarta kaip veika, kuria asmuo įsipareigoja už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Dėl kaltinimo, susijusio su žemės sklypo perėmimu, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai vertino dvi situacijas, kurios savo turiniu yra įprastos, normalios ir teisėtos, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos vienos iš savarankiškų savivaldybės funkcijų - jai nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo ir disponavimo - įgyvendinimas, ir atitinkamai, rinkimų politinės kampanijos metu rinkimų dalyvių finansavimas (aukų rinkimas). Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaltinime nurodyto žemės sklypo perėmimas savivaldybės žinion pradėtas vykdyti ir vykdytas išimtinai Anykščių rajono savivaldybės interesais ir naudai, kad vėliau galėtų būti išnuomotas ir jame galėtų būti vykdoma komercinio ar kito pobūdžio veikla. Nesant įrodymų, kad K. Tubis kokiu nors būdu stengėsi palengvinti sąlygas R. K. valdomai (ar kokiai nors kitai) įmonei sklypą išsinuomoti, ėmęsis veiksmų, kad būtų daroma įtaka būsimo nuomos aukciono procedūroms, lieka neaišku, kaip apskritai galėjo būti veikiama R. K. (jo valdomos įmonės) interesais. Be to, byloje nėra nustatyta, kad dėl kaltinime nurodyto žemės sklypo perėmimo skubos tvarka savivaldybės žinion buvo imtasi išskirtinių veiksmų, nesilaikyta žemės sklypo perėmimo tvarkos, būtų sutrikdyta normali valstybės tarnautojų darbo tvarka ar pan. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog K. Tubio veiksmai, susiję su žemės sklypo klausimų sprendimu, atitiko įprastų savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, o žemės sklypo perėmimo savivaldybės žinion inicijavimas ir galimybė vėliau rengti aukcioną dėl naudojimosi sklypu/sklypo nuomos, nesudarant (nepažadant) jokių išskirtinių sąlygų R. K. (jo įmonės) naudai ir nesikišant į aukciono rengimo procedūras, yra pernelyg nutolę nuo nusikalstamo pažado BK 226 straipsnio 2 dalies prasme. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad toks veikimas galėtų būti vertinamas kaip korupcinio pobūdžio nusikaltimas tik nustačius ir faktinėmis bylos aplinkybėmis pagrindus, kad K. Dėl kitų dviejų kaltinimų žemesnės instancijos teismų sprendimai buvo vienodi, nes teismai nustatė, kad nė vienu atveju nebuvo peržengtos savivaldybės mero veiklos funkcijų ribos. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad visuomeninių savivaldybės bendruomenės narių interesų suderinimas ir įgyvendinimas, reikalauja tiesioginio savivaldybės mero bendravimo tiek su bendruomenės gyventojais, tiek ir su verslo atstovais. Be to, vykstant savivaldos rinkimams, savivaldybės politikų veikla, ieškant ir telkiant potencialius rinkimų dalyvius ir rėmėjus, yra natūralus politinis procesas. Todėl savivaldybės mero įprastą ir teisėtą politinę veiklą būtina atskirti nuo korupcinio pobūdžio veiklos, t. y. šiuo atveju nepakanka nustatyti pažadą paveikti valstybės tarnautojus veikti teisėtai pagal savo įgaliojimus ir paramos gavimo rinkimams faktą, o būtina įrodyti nusikalstamos veikos, nustatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius - reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, susitarimą dėl jo priėmimo, kyšio priėmimą, paties kyšio dalyką, nusikalstamą pažadą, kaltininko kaltę. Žemesnės instancijos teismai K.Tubio veiksmuose nusikalstamos veikos, kuria jis kaltinamas, požymių nenustatė, todėl dėl dviejų veikų K. Tubis buvo išteisintas.
tags: #nuosprendzio #uz #baudz #nusizengima #vykdymo #senatis