Automatinė transmisija - tai ne tik patogumas vairuojant, bet ir didesnis saugumas, nes vairuotojui nereikia galvoti apie pavarų keitimą ir jis gali sutelkti dėmesį į kelią. Renkantis naudotą automobilį, svarbu žinoti, kokia transmisija sumontuota, nes ignoruojant šį aspektą vėliau gali tekti sumokėti nemažą kainą.
Automatinės pavarų dėžės tipai ir jų ypatumai
Yra keletas pagrindinių automatinių pavarų dėžių tipų, kiekvienas jų turi savų privalumų ir trūkumų:
- Pusiau automatinės (robotizuotos) pavarų dėžės: Inžinieriai siekė robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją, todėl tokioje pavarų dėžėje sankabą valdo elektronika. Vairuotojas gali perjunginėti pavaras su mentelėmis prie vairo arba "vairasvirte". Vairuoti tokį automobilį lengviau, tačiau pavarų keitimas gali būti su trūkčiojimais ir vangus, o remonto išlaidos paprastai didelės. Populiariausi pavyzdžiai: „Selespeed“, „Sensodrive“, „Easytronic“.
- Pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi: Šią transmisiją sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė su keliomis epiciklinėmis pavaromis, užpildyta alyva. Vėlesnės evoliucijos pakopos yra hidraulinė-elektrinė ir elektroniniu būdu valdoma pavarų dėžė. Trūkumas - palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas ir dideli energijos nuostoliai, tačiau ji ypač patvari ir veikia sklandžiai.
- Belaipsnės transmisijos (CVT): Veikimo principas panašus į dviračio pavarų perjungimą, tik automobilyje naudojami kūgio formos skriemuliai, sujungti diržu ar grandine. Perjungiant pavaras skriemuliai artėja arba tolsta vienas nuo kito. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis juda sklandžiai ir netrūkčioja.
- Dvigubos sankabos pavarų dėžės (DSG, S-tronic ir kt.): Šią transmisiją sudaro dvi sankabos - "sausos" (silpnesniems varikliams) arba "šlapios" (panardintos alyvoje). Viena sankaba skirta nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, kita - lyginėms. Pavarai pakeisti prireikia mažiau nei sekundės. Tai lemia geresnes eksploatacines savybes ir mažesnes degalų sąnaudas, tačiau automobilis gali trūkčioti pajudėdamas iš vietos, o patvarumas nėra itin didelis.
Renkantis automobilį su automatine pavarų dėže, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokio tipo transmisija sumontuota, nes tai gali turėti įtakos automobilio eksploatacijai ir remonto išlaidoms.
Dažniausios automatinių pavarų dėžių problemos ir jų sprendimai
Automatinės pavarų dėžės gali susidurti su įvairiomis problemomis, kurios dažnai priklauso nuo transmisijos tipo ir automobilio naudojimo sąlygų. Toliau pateikiami dažniausi gedimai ir jų galimos priežastys, remiantis vartotojų patirtimi:
Problemos su atbuline pavara
Kai kurie vartotojai susiduria su sunkumais įjungiant atbulinę pavarą, ypač įkalnėje. Pasitaiko atvejų, kai automobilis nejuda paspaudus akceleratoriaus pedalą, nors variklio apsukos kyla. Kartais problema išlieka tik trumpam, o vėliau automobilis pradeda važiuoti. Tokiais atvejais nebūtinai kalta pati pavarų dėžė - gali būti slėgio nuotėkis ar kitas gedimas. Reikalinga diagnostika, kad būtų galima tiksliai nustatyti priežastį. Kai kuriais atvejais, ypač su BMW E60, problema gali būti ne pačioje "pūslėje", o atbulinės pavaros gedime.
Kitiems vairuotojams, pavyzdžiui, su Volvo XC70 (2003 m.), problema gali slypėti akseleracijos pedalo daviklio gedime ar su greičių dėže susijusiame vožtuvo gedime. Kartais klaida gali būti susijusi su pavarų dėžės alyvos siurbliu, kaip nutiko su Nissan Murano (2007 m.), kai dėžė meta pavaras tik iki trečios.
Traukos dingimas ir smūgiavimai
Viena dažniausių problemų - traukos dingimas, ypač šylant varikliui ar jungiant tam tikras pavaras. Pavyzdžiui, su Mercedes C350 (2011 m.) pasitaiko, kad važiuojant automobilis susmūgiuoja perjungdamas 2-1 pavaras ir dingsta trauka. Nors kompiuteris klaidų nemeta, tai gali būti susiję su pavarų dėžės apsauga ar kitomis problemomis. Taip pat smūgiavimai gali pasireikšti jungiant 4 pavarą. Kartais, kaip su Audi A6 C7, problema gali būti transmisijos gedimas, pasireiškiantis stabdant ar lėtėjant.
Kiti pastebi, kad sušilus automobiliui, ypač su BMW F11 (2014 m.), pavaros jungiasi sunkiau, kartais su trūkčiojimu. Pastebimas "stuktelėjimas" pajudėjus iš vietos ir greičiau paspaudus akceleratorių. Tokiais atvejais tepalų keitimas gali padėti, tačiau kartais reikalingas rimtesnis remontas.
Su Audi A4 B8 (2009 m.) problema gali būti susijusi su vibracija važiuojant ant laisvo bėgio ar pirma pavara, ypač po važiavimo per nelygumus. Kartais tai gali pasireikšti ir tiesiog riedant lygiame kelyje. Tokiais atvejais problema gali slypėti ir reduktoriaus ar kitų komponentų laisvume.
Kitos dažnos problemos
- Vibracija stovint ar stabdant: Su Audi A4 B7 (2005 m.) pastebima stipri vibracija stovint ant "D" pozicijos ar stiprus truktelėjimas stabdant beveik iki sustojimo.
- Klaidos ir avarinis režimas: Kai kuriuose automobiliuose, pvz., Golf 5 (2009 m.), gali mirksėti pavaros ir rodyti klaidą P17BF. Ford Mondeo (2013 m.) sušilus varikliui gali pereiti į avarinį režimą.
- Perkaitimas ir tepalų pratekėjimas: Audi Q5 (2010 m.) gali turėti tepalo pratekėjimų per tarpines, nors važiuojant problemų nesijaučia.
- Sunkumai pajudant ar specifiniai garsai: Pajudant iš vietos, ypač įkalnėje, automobilis gali "šauti" į priekį tik pasiekus tam tikras variklio apsukas (pvz., Audi A5 2.0 TDI). Kartais pasigirsta cypimas ar drebėjimas, kaip su BMW F11 (2010 m.).
- Buksavimas mechaniniame režime: Su Mitsubishi Pajero (3.2 automatas) pastebėta, kad automobilis buksuoja įjungus "D" raidę, bet važiuoja gerai mechaniniame režime.
- Vibracija didesniu greičiu: Audi A3 S-tronic gali turėti kintančią vibraciją nuo 90 km/h greičio.
- Smūgis jungiant tam tikras pavaras: Su Mercedes-Benz C350 (2011 m. W204) pastebimas smūgis jungiant iš 5 į 4 pavarą, ypač kai automobilis šaltas.
- "Pūslės" gedimai: Įvairūs automobiliai, kaip MB W164 ar BMW X5 E70, gali rodyti "pūslės" gedimą, kuris pasireiškia traukos dingimu ar vibracija.
- Problemos su valdymo bloku: Su 6HP19A pavarų dėže gali prireikti valdymo bloko plunžerių keitimo.
Priežiūra ir prevencija
Norint išvengti automatinių pavarų dėžių gedimų, svarbu tinkamai prižiūrėti automobilį:
- Tepalų keitimas: Klasikinėse pavarų dėžėse (su hidrotransformatoriumi) alyvą rekomenduojama keisti kas 60 000 km, nebent gamintojas nurodo kitaip. Dvigubos sankabos pavarų dėžėms rekomenduojama keisti alyvą kas 60 000 km, net jei gamintojas nurodo 120 000 km. Belaipsnės transmisijos (CVT) jautrios alyvos kiekiui ir kokybei, todėl jas geriau keisti dažniau nei kas 60 000 km.
- Vengti piktnaudžiavimo neutraliu (N) režimu: Važiuojant ar trumpai stabtelint, nereikėtų piktnaudžiauti neutraliu režimu, nes tai gali perkrauti pavarų dėžę ir pagreitinti sankabos diskų dėvėjimąsi.
- Tinkamas naudojimas: Nerekomenduojama išjungti variklio, kai pavarų dėžė veikia "D", "R" arba rankiniu režimu. Prieš pasirinkdami atbulinės eigos pavarą, automobilį reikia visiškai sustabdyti.
- Vengti stumti automobilį: Automobilių su automatine pavarų dėže negalima užvesti stumiant, nes tai gali sugadinti pavarų dėžę.
- Priekabų vilkimas: Jei ketinate vilkti priekabą, patikrinkite automobilio techninius duomenis ir įsitikinkite, kad automobilis tam pritaikytas. Kai kuriuose modeliuose gali trūkti transmisijos alyvos aušintuvo, o tai gali sukelti perkaitimą.
- Reguliari diagnostika: Jei pastebite bet kokius neįprastus garsus, vibracijas ar pavarų perjungimo problemas, nedelsdami atlikite diagnostiką.
Laiku atlikta priežiūra ir pastebėtų problemų sprendimas gali žymiai prailginti automatinės pavarų dėžės tarnavimo laiką ir padėti išvengti brangaus remonto.