Pinigų plovimas yra rimtas nusikaltimas, kenkiantis finansų sistemos stabilumui ir skatinantis kitas nusikalstamas veikas. Siekiant efektyviai kovoti su šia grėsme, Europos Sąjunga priėmė Direktyvą (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis. Ši direktyva apibrėžia nusikalstamas veikas ir sankcijas pinigų plovimo srityje, taip pat sudaro palankesnes sąlygas Europos Sąjungos (ES) valstybių narių policijos ir teisminiam bendradarbiavimui.
Vienas pagrindinių direktyvos tikslų - neleisti nusikaltėliams naudotis ne tokiomis griežtomis teisės sistemomis. Ji siekia kriminalizuoti pinigų plovimą, kai jis padaromas tyčia ir žinant, kad turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos.
Pagrindiniai nusikalstamos veikos aspektai
Šie veiksmai, jei jie padaryti tyčia, laikytini nusikalstama veika:
- Turto (bet kokios rūšies) konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja tokioje veikloje, išvengti teisinių to asmens veiksmų pasekmių.
- Turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, teisių ar nuosavybės teisių į turtą nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad toks turtas gautas iš nusikalstamos veiklos.
- Turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos.
- Pagalba darant šias veikas ir bendrininkavimas, kurstymas ir kėsinimasis.
Nusikalstama veikla (arba „pirminis nusikaltimas“)
Šios direktyvos tikslais šie veiksmai laikomi nusikalstama veikla, t. y. ji reikšminga pinigų plovimui:
- Bet koks nusikalstamas dalyvavimas, darant bet kokias nusikalstamas veikas, už kurias pagal nacionalinę teisę baudžiama ilgesne kaip šešių mėnesių minimalia arba ilgesne kaip vienerių metų maksimalia laisvės atėmimo ar įkalinimo bausme.
- Nusikalstamos veikos, jei jos dar nepatenka į minėtą kategoriją, priskiriamos prie 22 nurodytų nusikaltimų kategorijų, įskaitant visas nusikalstamas veikas, apibrėžtas direktyvoje nurodytuose ES teisės aktuose.
Nusikalstamos veikos yra susijusios su turtu, gautu iš kitos ES valstybės narės arba ES nepriklausančios šalies teritorijoje vykdytų veiksmų, jeigu tuos veiksmus įvykdžius savo šalyje jie būtų laikomi nusikalstama veikla.
Papildomi veiksniai ir sankcijos
Valstybės narės turi užtikrinti, kad fiziniams asmenims, vykdantiems nusikalstamą veiklą arba dalyvaujantiems joje, būtų taikomos sankcijos. Papildomi veiksniai apima baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie „plauna“ su savo nusikaltimais susijusias pajamas („savų pinigų plovimas“). Anksčiau arba tuo pačiu metu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veiklos, iš kurios buvo gautas turtas, nėra būtina sąlyga priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl pinigų plovimo. Apkaltinamąjį nuosprendį galima priimti nebūtinai nustatant visus su nusikalstama veikla susijusius faktinius elementus, įskaitant ją vykdžiusio asmens tapatybę.
Sunkinančios aplinkybės
Šios aplinkybės laikomos sunkinančiomis, dėl kurių nusikalstamos veikos laikomos sunkesnėmis:
- Nusikalstama veika padaryta nusikalstamos organizacijos arba
- Nusikalstamą veiką padaręs asmuo padarė nusikalstamą veiką vykdydamas profesinę veiklą kaip „įpareigotasis subjektas“.
Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad sunkinančiomis aplinkybėmis bus laikomos šios aplinkybės: išplautas turtas yra didelės vertės arba išplautas turtas yra gautas iš reketo, terorizmo, prekybos žmonėmis, neteisėtos prekybos narkotikais ar korupcijos.
Baudos ir sankcijos
Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės turėtų taikyti laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimali trukmė yra ne mažesnė nei ketveri metai. Jei reikia, taikomos papildomos sankcijos ir priemonės, įskaitant priemones dėl juridinių asmenų atsakomybės:
- Uždraudimas turėti teisę gauti viešąsias išmokas ar paramą.
- Laikinas arba nuolatinis draudimas gauti viešąjį finansavimą, įskaitant dalyvavimą konkursuose ir gauti dotacijas bei koncesijas.
- Laikinas arba nuolatinis teisės verstis komercine veikla atėmimas.
- Teisminės priežiūros skyrimas.
- Teismo nutartis dėl likvidavimo.
- Veiklos vykdymo vietų, kuriomis buvo pasinaudota, darant nusikalstamą veiką, uždarymas.
- Atitinkamo turto įšaldymas ir konfiskavimas.
Teisės aktų derinimas ir bendradarbiavimas
Direktyva (ES) 2018/1673 yra dalis teisės aktų rinkinio, kuriame taip pat yra Reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į ES įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės. Ja papildomas ir sustiprinamas Direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos taikymas.
Valstybės narės turi užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už nusikalstamų veikų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, turėtų galimybę naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, tokiomis, kurios naudojamos kovojant su organizuotu nusikalstamumu ar kitais sunkiais nusikaltimais. Šia direktyva taip pat šalinamos kliūtys teismų ir policijos bendradarbiavimui valstybėse narėse, paaiškinant, kuri šalis turi jurisdikciją ir kaip šalys bendradarbiauja, taip pat kaip įtraukti Eurojustą.
Direktyvoje (ES) 2017/1371 nustatytos taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų, susijusių su kova su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams. Ši veikla apima pinigų plovimą. Reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra (EPPO), 22 straipsnio 1 dalimi Europos prokuratūrai suteikiami įgaliojimai dėl nusikalstamų veikų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kurie nustatyti Direktyvoje (ES) 2017/1371.
Kontekstas
Ši direktyva taip pat susiejama su teisės aktais šiose srityse: kova su sukčiavimu; kova su terorizmu; finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija; apsauga nuo klastojimo; nusikalstamu būdu įgytų pajamų įšaldymas ir konfiskavimas.
Pagrindinės sąvokos
Turtas - bet koks fizinis arba ne fizinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialus arba nematerialus turtas ir bet kokios formos, įskaitant elektroninę ar skaitmeninę, teisiniai dokumentai arba priemonės, įrodantys nuosavybės teisę į šį turtą arba su juo susijusias teises.