Lietuvos oro uostų veikla gali būti sutrikdyta ne tik dėl netinkamo nuotekų tvarkymo, bet ir dėl neteisėtų bepiločių orlaivių (dronų) skrydžių. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai dronai skraido draudžiamose zonose, ypač prie oro uostų, sukeldami potencialią grėsmę civilinei aviacijai.
Bepiločių orlaivių skrydžių apribojimai ir sankcijos
Viešojo saugumo tarnyba Vilniuje penktadienį fiksavo tris draudžiamus dronų skrydžius oro uosto apylinkėse. Tai ne pirmas kartas, kuomet dėl civilinių bepiločių orlaivių sutrikdomas oro uosto darbas. Oro navigacija atkreipia dėmesį, kad už bendrus naudojimo taisyklių pažeidimus numatytos baudos siekia nuo 500 iki 1 tūkst. eurų (prasižengus pirmąjį kartą) ir nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą.
Išsamesnę apibendrintą informaciją, kokių reikalavimų būtina laikytis valdant bepiločius orlaivius, galima rasti Transporto kompetencijų agentūros tinklapyje.
Neseniai įvykę incidentai su dronais
Sekmadienį vieną bepilotį orlaivį pareigūnai pastebėjo netoli oro uosto, 14 valandą, draudžiamoje zonoje, Žirnių gatvėje. Droną valdė 30-etis vyras, kuris Viešajai saugumo tarnybai aiškino, kad norėjo išbandyti neseniai įsigytą pirkinį. Tačiau jau netrukus, apie 15 valandą pareigūnai draudžiamoje zonoje šalia oro uosto pastebėjo dar vieną labai panašų droną, kuris į orą pakilo ties Salininkais. Viešojo saugumo tarnyba sulaikė 50-metį vyrą, kuris taip pat norėjo išbandyti naują pirkinį. Antro incidento metu skrydžiai Vilniaus oro uoste buvo sustabdyti 20-iai minučių.
„Jų tas pirmasis pasakymas aišku būna, kad mes norėjome išbandyti, ką tik nusipirkom arba gavom tą droną dovanų ir norėjom išbandyti. Kiti sako, kad norėjo pasižvalgyti, kaip gražiai atrodo Vilnius ir panašiai“, - sakė Viešojo saugumo tarnybos vadas Viktoras Grabauskas.
Abu pilotai Lietuvos piliečiai. Jie buvo perduoti karo policijai. Viešojo saugumo tarnybos vadas pabrėžia, kad gyventojai dažnai nežino, kur galima skraidyti, o kur ne. „Kai kurie dronai tikrai tą parodo, kad čia negalima jo leisti, tačiau daug kas ignoruoja ir paskui sulaikytieji sako, kad mes nežinojome, mes norėjome tik pasitikrinti.
„Negaliu pasakyti, kad jų daugėja, bet kai dabar mes turime galimybę juos matyti, bet kartas nuo karto jie pasirodo“, - sakė V. Grabauskas.
Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės
Pasak Viešojo saugumo tarnybos, jeigu kiltų grėsmė Vilniaus oro uostui, pareigūnai turi priemones, kuriomis nedideliame aukštyje būtų galima numušti dronus.
Taršos oro uoste ir didelės baudos atvejis
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Lietuvos oro uostų (LTOU) laiku neapmokėtos 1,58 mln. eurų baudos. Dar vasario mėnesį, atlikdama reguliarią paviršinių nuotekų kontrolę Vilniaus oro uosto teritorijoje, „Grinda“ pastebėjo netipinę nuotekų spalvą ir putas, specifinį kvapą, todėl buvo paimti mėginiai.
Remiantis nepriklausomų laboratorijų duomenimis ir įstatymine formule, apskaičiuota bauda už viršytą taršą - 1,58 mln. eurų. Taršos lygis normas viršijo daugiau nei 400 kartų.
„Nedelsiant informavome Lietuvos oro uostus apie pažeidimus, pateikėme visus nepriklausomų laboratorijų tyrimų duomenis ir įpareigojome nedelsiant stabdyti taršą. Metų pradžioje įmonė „Grinda“ pradėjo taikyti griežtas priemones, atlikdama dar daugiau lietaus nuotekų vandens tyrimų - taip siekdama saugoti Nerį, kad ji būtų švari ir gyvybinga.
„Šiuo atveju taršos rodikliai buvo ypatingai dideli, o „Grinda“, kaip nuotekų tvarkytoja-tarpininkė, už šią taršą turės atlyginti aplinkosaugos institucijoms. Nors „Grinda“ visada teikia pirmenybę dialogui ir bendradarbiavimui sprendžiant problemas, per nustatytą terminą nesulaukėme baudos apmokėjimo iš Lietuvos oro uostų ir esame priversti situaciją spręsti teisiniu keliu“, - aiškino „Grindos“ Teisės ir viešųjų pirkimų grupės vadovė Ana Krukonė.
Anot jos, baudos mokestis turi padengti „Grindos“ mokamą taršos mokestį aplinkosaugos institucijoms, kuris dažnai yra net didesnis nei bauda, pritaikyta teršėjui, nes skaičiuojamas skirtingai. „Lietuvos oro uostams neapmokėjus baudos, ši finansinė našta nugultų ant Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ ir netiesiogiai ant vilniečių pečių, kas tikrai nebūtų teisinga“, - teigė A. Krukonė.
Ji pažymėjo, kad „Grinda“ yra pasiryžusi saugoti miesto aplinką ir užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartotų. „Grinda“ Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų tvarkytoja yra nuo 2014 metų. Bendrovė sistemingai vykdo išleistuvų kontrolę ir taršos monitoringą. Išleidžiamų nuotekų kokybė vertinama nuolat, imant mėginius iš išleistuvų ir tiriant vandens kokybę.
Lietuvos oro uostų pozicija
LTOU atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas teigė, kad bendrovė kol kas ieškinio dar negavo ir mano, kad bauda apskaičiuota netinkamai.
„Reikia pabrėžti, kad minėtas ieškinys mūsų dar nepasiekė. Plačiau komentuoti būsimo teisminio ginčo negalime, tačiau minėta bauda, mūsų vertinimu, yra neteisingai ir neproporcingai paskaičiuota. Taip pat skaičiuojant baudą nebuvo atsižvelgta į galiojančias sutarties sąlygas ir netinkamai taikomi teisės aktai. Neradus sutarimo vienintelis būdas išspręsti nesutarimą yra teismo keliu. Primename, kad operatyviai reagavome į susidariusią situaciją, jau įgyvendinome nemažai sprendimų, lygiagrečiai vykdome investicijas į ilgalaikius sprendimus. Apie savo sprendimus ir planus proaktyviai informavome ir „Grinda“ atstovus“, - teigė T. Vasiliauskas.
Per šį prailgintą savaitgalį oro navigacija fiksavo ir kontrabandinius balionus. „Per šį prailgintą savaitgalį turėjome 108 žymes, stebėjome, panašias į balionų. <...> Pavyko neblogai suvaldyti situaciją, nes per visą tą laikotarpį penktadienį šeštadienį sekmadienį turėjome tik pusantros valandos apribotą eismą“, - TV3 Žinioms sakė „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius. Per savaitgalį kontrabandiniai balionai, pasak „Oro navigacijos“, paveikė 9 skrydžius, viso apie 1000-is keleivių.