Pablo Picasso (pilnas vardas isp. Pablo Diego José Francisco de Paula Juan Nepomuceno María de los Remedios Cipriano de la Santísima Trinidad Ruiz y Picasso; 1881 m. spalio 25 d. Malagoje, Ispanija - 1973 m. balandžio 8 d. Mougins, Prancūzija) - ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. Keletas Picasso paveikslų vertinami kaip brangiausi pasaulyje.
Pikaso gimė Malagoje (Ispanija) 1881 m. spalio 25 d., vidurinio sluoksnio šeimoje. Jo tėvas, Don José Ruiz y Blasco, taip pat buvo dailininkas, piešęs natūralistinius paukščių atvaizdus ir dėstęs amatų mokykloje. 1895 m., Pikaso septynmetė sesuo Končita mirė nuo difterijos. Po jos mirties šeima išsikraustė į Barseloną, kur tėvas ėmė dėstyti vaizduojamosios dailės akademijoje. Jis įtikino akademijos vadovus leisti jo sūnui laikyti egzaminus, kad būtų priimtas į pažengusiųjų klasę. Pikaso tėvas ir dėdė nutarė jį išsiųsti į San Fernando karališkąją akademiją Madride, garsiausią šalies meno mokyklą.
1897 m., būdamas šešiolikos, Pikaso išvažiavo į Madridą ir pirmą kartą ėmė gyventi savarankiškai. Jam nepatiko griežta disciplina, tad greitai jis nustojo lankyti paskaitas. Vietoje jų Pikaso lankėsi Prado muziejuje, kur rado Diego Velázquez, Francisco Goya ir Francisco de Zurbarán darbus.
Po studijų Madride, 1900 m., Pikaso pirmą kartą iškeliavo į Paryžių. Ten jis susipažino su žurnalistu ir poetu Max Jacob, kuris jį išmokė prancūzų kalbos. Greitai jie apsigyveno kartu. Maksas miegojo naktimis, tuo tarpu Pikaso ilsėjosi dieną, o naktį dirbdavo. Jie gyveno labai skurdžiai ir dažnai neturėdavo net kuo pasišildyti kambarį.
1901 m. Pikaso iliustravo savo draugo anarchisto Francisco de Asís Soler leidžiamą žurnalą Arte Joven. 1905 m. Pikaso tapo Leo ir Gertrude Stein, amerikiečių meno kolekcininkų, favoritu. Jis nutapė Gertrude Stein ir jos sūnėno, Allan Stein, portretus. Jos salone Pikaso susipažino su Henri Matisse, kuris vėliau tapo jo viso gyvenimo draugu ir konkurentu. 1904 m. Pikaso susipažino su bohemiška dailininke Fernande Olivier, kuri tapo jo meiluže. Olivier yra įamžinta daugelyje jo rausvojo periodo darbų.
Po Pirmojo pasaulinio karo, Pikaso susipažino su daug žmonių, susijusių su Serge Diaghilev rusų baletu. Tuo metu jo draugai buvo Jean Cocteau, Jean Hugo, Juan Gris. 1918 m. jis vedė baleriną Olgą Chochlovą. Chochlova įvedė Pikaso į aukštuomenės gyvenimą. 1927 m. Pikaso susipažino su septyniolikmete Marie-Thérèse Walter ir užmezgė slaptą romaną. Su Chochlova jie oficialiai neišsiskyrė, nes pagal Prancūzijos įstatymus jie būtų turėję pasidalinti turtą, o Pikaso nenorėjo atiduoti pusės savo pinigų. Jie buvo susituokę iki Chochlovos mirties 1955 m. Visą tą laiką jis bendravo su Marie-Thérèse Walter, su kuria susilaukė dukters, vardu Maia.
Per savo gyvenimą, Pikaso turėjo daugybę meilužių šalia žmonos ir pagrindinės moters - Marijos. Jis susilaukė keturių vaikų nuo trijų moterų, įskaitant dailininkę Francoise Gilot, su kuria susilaukė dukros Paloma Picasso, madų ir kvepalų kūrėjos. Francoise Gilot tapo labai sėkminga Paryžiaus dizainere, vėliau draugavo su Jonu Salku, Salko Instituto įkūrėju.
Picasso kūrybos periodai
Pikaso darbai dažnai kategorizuojami periodais.
Mėlynasis periodas (1901-1904)
Mėlynasis periodas susideda iš niūrių paveikslų, nutapytų melsvais ir melsvai-žalsvais atspalviais, beveik neįmaišant kitų spalvų. Kada periodas tiksliai prasidėjo nėra žinoma, tačiau greičiausiai tai buvo 1901 m. pavasarį, Ispanijoje, arba po pusmečio, Paryžiuje. Tuo metu jis dažnai piešė pavargusias, iškankintas motinas su vaikais, melancholiškus vaizdus su prostitutėmis bei elgetomis. Didelį įkvėpimą jam sukėlė kelionė į Ispaniją bei draugo Carlos Casagemas savižudybė. Tokia pat niūri nuotaika persmelkusi ir kitą Pikaso darbą The Frugal Repast (1904). Jame vaizduojami aklas vyras ir reginti moteris, abu išsekę sėdi prie beveik tuščio stalo. Aklumas - dažna tema to periodo darbuose, ji yra ir paveiksle „The Blind Man‘s Meal“ (vert. „Aklojo Valgyje“). Piešinyje jis naudoja niūrų įvaizdį, jautriai atspindi vienišą asmenybę, sunkią jos būtį. Šį įspūdį stiprina vienoje vyro rankoje laikoma duonos pluta ir nerangiai imamas ąsotis su kita.
Rausvasis periodas (1904-1906)
Rausvojo periodo ypatybės yra linksmesnė nuotaika, oranžinė ir rožinė spalvos. Jame vaizduojami cirko artistai, akrobatai, arlekinai. Arlekinas, paprastai vaizduojamas languotu rūbu, tapo asmeniniu Pikaso simboliu. Dauguma piešinių yra įkvėpti Fernande Olivier, skulptorių ir dailininų modelio.
Afrikos įkvėptas periodas (1907-1909)
Afrikos įkvėptas periodas prasideda paveikslo Les Demoiselles d'Avignon dešinėje nupieštomis dvejomis figūromis, kurios primena Afrikietiškus artefaktus.
Kubizmas
Analitinio Kubizmo technika buvo išvystyta Picasso ir Prancūzijos menininko Georges Braque (1882-1963), kurie susipažino 1907. Picasso „Butelis ir vyno taurė ant stalo“ (1912) yra ankstyvas Sintetinio Kubizmo (1912-1919) pavyzdys. Jis priklijavo laikraštinį popierių ir nudažė popierių ant drobės. Picasso ir Braque Sintetiniuose Kubistiniuose darbuose taip pat apėmė lytėjimo komponentus, tokius kaip audeklas.
Neoklasicizmas ir vėlesni darbai
Po Pirmojo pasaulinio karo Pikaso ėmė tapyti neoklasicistinius paveikslus. Toks grįžimas prie aiškių ir tvarkingų formų buvo būdingas daugybei to meto dailininkų, pvz., André Derain, Giorgio de Chirico. Šie Pikaso darbai primena Jean Auguste Dominique Ingres stilistiką. „Baltai apsirengusi moteris“ (1923), vaizduoja klasikiniu stiliumi apsirengusią moterį. Ši moteris apsivilkusi balta suknele, panašia į togą. Ji ilsisi susimąsčiusioje pozoje su ištaršytais plaukais.
Iki 1930-ųjų pradžios, Picasso pasisuko į harmoningas spalvas ir vingiuotus kontūrus, kurie vaizduoja visą apimantį geidulingumą. Jis tapė moteris su palinkusiomis galvomis ir aiškiai pastebimu geiduliu, kuris atspindėjo atnaujintą optimizmo ir laisvės prasmę. Šio etapo kūriniai turbūt buvo įkvėptos jo ryšių su jauna moterimi Marie-Thérèse Walter (1909-1977). “Mergaitė skaito prie stalo“ šio etapo kūrinys.
Ketvirtame XX a. dešimtmetyje, jau įprastą simbolį - arlekiną - pakeitė Minotauras. Nors 1930 metais Picasso toliau gyveno Prancūzijoje, į ispanų Pilietinį karą 1936 m. reagavo su labai emocionalia serija paveikslų, tokių kaip "Svajonė" ir "Franco melas", kulminacinį tašką pasiekė didžiulėje freskoje Gernika (1937 m.), nutapytas pilkų tonų paletėje.
Nuo 1940-ųjų pabaigos iki 1960-ųjų Picasso kūrybinė energija niekada neišblėso. Šeštame XX a. dešimtmetyje Pikaso stilistika vėl pasikeitė, kai jis ėmė tapyti garsių meno kūrinių interpretacijas. Taip pat jis atliko užsakymą, sukurti maketą didelei 15 m aukščio lauko skulptūrai Čikagoje. Dabar šis darbas žinomas kaip Čikagos Pikaso. Niekas nežino ką vaizduoja ši skulptūra. Tai gali būti paukštis, arklys, moteris arba visiškai abstrakti figūra. Ji buvo atidengta 1967 m.
Daley Plaza Picasso skulptūrai sukanka 50 metų; Taigi, kas tai?
Jis tarptautiniu mastu šlovę užsitarnavo pokario metais su didelėmis parodomis Londone, Venecijoje, Paryžiuje, Tokijuje, Lyone, Romoje, Milane, São Paulo. Retrospektyva Niujorke Šiuolaikinio meno muziejuje 1957 m. sulaukė daug dėmesio; jose apsilankė daugiau kaip 100 000 lankytojų per pirmą mėnesį. Ši paroda įtvirtino Pikaso vardą.
Pablo Picasso mirė 1973 m., palikdamas didžiulį meno kūrinių palikimą.