Padangų keitimas po žiemos - savaime suprantama procedūra, kuri nebestebina nė vieno automobilio savininko. Atrodo, lyg ir viskas žinoma, ir savaime suprantama - užsukai į servisą ar meistrą garaže, pasikeitei padangas, išvažiavai. Vis tik yra dar vienas aspektas, kuris aktyviai siūlomas moderniuose servisuose - tai dujos, kuriomis pripildomos padangos. Vis daugiau vairuotojų atranda galimybę padangas pildyti ne oru, o azoto dujomis.
„Pirmaisiais metais azoto naudą vairuotojams buvo sudėtinga įrodyti, tačiau ilgainiui žinia apie jo naudą pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas - patenkinti vairuotojai teigiamą savo patirtį perduodavo savo pažįstamiems. Šiandien neretai naujas pas mus atvykęs klientas paklausia, kuo pildysime padangas - azotu ar oru. Ore, kuriuo žmonės kasdien kvėpuoja ir kuriuo daugelyje servisų pildomi automobilių ratai, jau yra beveik 80 proc. azoto. Tad klausimai, kodėl reikėtų pildyti ratus 99,9 proc. grynumo azotu, skamba logiškai - jo ore ir taip pakankamai daug.
Vis tik automobilių pasaulyje dažnai kartojamas teiginys, kad padangas pripūtus azotu, o ne įprastu oru, jos tarnaus ilgiau ir važiavimas taps saugesnis. Tačiau ar tai tiesa? Ar verta visiems pradėti naudoti azotą?
Atmosferos oras, kuriuo kvėpuojame, yra dujų mišinys: apie 78% sudaro azotas, apie 21% - deguonis, o likusi dalis - vandens garai, anglies dioksidas ir kitos dujos. Kadangi azoto ore ir taip daug, kyla natūralus klausimas: ar grynesnis azotas padangose realiai padeda ilgiau išlaikyti slėgį, pagerina degalų sąnaudas ir pailgina padangų tarnavimo laiką?
Pagrindiniai azoto privalumai
1. Mažesnis pralaidumas
Bene pagrindinis azoto privalumas - cheminė šių dujų savybė, skvarba. Dėl stambesnės molekulinės struktūros azoto skvarba yra gerokai mažesnė nei oro, todėl azoto dujomis pripildyta padanga lėčiau praranda slėgį. Paprastu oru pripūstų padangų slėgį tikrinti reikėtų kas dvi-tris savaites, o azotu - du-tris kartus per sezoną. O jeigu automobilyje įrengta padangų slėgio stebėjimo sistema, tuomet slėgio tikrinti ir padangų pūsti greičiausiai išvis neteks. Azotas teka lėčiau per smulkias plyšelius, todėl padangų slėgis išlieka stabilesnis. Kai kurie teigia, kad taip pripūstos padangos gali tarnauti iki maždaug 40% ilgiau arba bent jau oro nuotėkis sumažėja maždaug trečdaliu.
Azotas tam tikrais atvejais gali turėti pliusų. Padangos slėgį praranda natūraliai, nes jų sienelės yra šiek tiek porėtos, todėl dalis dujų molekulių ilgainiui pasišalina. Viena dažniausiai kartojamų priežasčių azotui rinktis - mintis, kad azoto molekulės „prasiskverbia“ lėčiau nei deguonies, todėl slėgis krenta lėčiau.
2. Temperatūrinis stabilumas
Kitas didelis azoto privalumas eismo saugumui - jo temperatūrinis stabilumas. Ši savybė turi didelę įtaką padangų slėgio stabilumui, ypatingai važiuojant dideliu greičiu ar staiga stabdant. Azotu pripildytų padangų slėgis nekinta net ir gerokai pakitus oro temperatūrai. Lėktuvų padangos dėl temperatūros stabilumo yra pildomos tik azotu - 10 km aukštyje jos būna dideliame šaltyje, o lėktuvui nusileidus, stipriai įkaista stabdymo metu.
Azotas ne taip traukia drėgmę, todėl jo išsiplėtimą su temperatūrų pokyčiais lengviau prognozuoti. Kadangi padangų su azotu slėgis yra pastovesnis, teoriškai automobilis turėtų sunaudoti mažiau degalų. Tačiau vėlgi - skirtumas nebus didelis. Nors vienas populiariausių mitų - kad azotas beveik nereaguoja į temperatūros pokyčius, todėl slėgis išlieka daug stabilesnis, tačiau fizikos požiūriu, šiluminė plėtra dujų viduje yra labai panaši, todėl skirtumas su įprastu oru minimalus.
3. Poveikis padangų dėvėjimuisi
Slėgis turi didelę įtaką padangų protektoriaus dėvėjimuisi. Kai slėgis per mažas (taip gali nutikti žemėjant oro temperatūrai ar su laiku orui pasišalinant per ventilį bei kitas vietas), smarkiai dėvisi padangos šonai, ji kelyje atliekant staigesnį manevrą gali net nusimontuoti. Jei slėgis yra per didelis, tuomet dėvisi vidinė padangos dalis. Kuo labiau padangos bus susidėvėjusios, tuo daugiau šansų, jog greitai teks jas keisti.
4. Švarumas
Azotas servisuose laikomas specialiose sandariose talpose - tik taip įmanoma išlaikyti 99,9 proc. siekiantį jo grynumą. Tuo tarpu į padangas pučiamas oras imamas iš aplinkos, kartu su drėgme, dulkėmis ir kitomis plika akimi nepastebimomis dalelėmis. Oro pripūstos padangos dažnai įgauna drėgmės, kuri gali pažeisti plieninius ratlankius ir padangų vidų.
Ar azotas visada yra geresnis pasirinkimas?
Nekintantis padangų slėgis yra svarbus eismo saugumo elementas. Automobiliai, kurių padangų slėgis per didelis ar per mažas, yra mažiau stabilūs kelyje ir juos suvaldyti sunkiau. Tai turi įtaką ir degalų sąnaudoms, nes automobilis su per mažai pripūstomis padangomis sunaudoja daugiau degalų.
Tačiau, „Continental“ specialistų teigimu, įprastų lengvųjų automobilių padangas pūsti azoto dujomis nėra tikslinga ir tai gali būti pinigų švaistymas. Taip pat azotas neturės jokios įtakos, jei slėgis padangose bus prarandamas dėl pradūrimo, nesandaraus padangos krašto ar vožtuvo, taip pat dėl kitų mechaninių pažeidimų. Azotas suteikia minimalų pranašumą ekstremaliose situacijose - padanga gali išlaikyti slėgį kelias sekundes ilgiau.
Kai kurie vairuotojai renkasi azotą manydami, kad padanga taps lengvesnė. Tai teisinga tik sportinių automobilių atveju, kur kiekvienas gramas ratlankio masės svarbus. Kai kurie keliautojai teigia, kad jie jaučia skirtumą, kai padangos yra pripūstos, pavyzdžiui, Italijoje ir Lietuvoje. Italija yra ne tik šiltesnė, bet ir sausesnė šalis, todėl oro slėgis padangose kelionės eigoje keičiasi kitaip.
Praktinis klausimas greitai atsiremia į kainą. Įprastas oras daugelyje vietų kainuoja simboliškai, o azoto pripūtimas kai kur gali siekti apie 28 € už vieną padangą. Slėgio papildymas dažnai pigesnis - maždaug 5-7 € už padangą, tačiau ilgainiui suma susidaro nemenka. Be to, pasitaiko atvejų, kai azotas pateikiamas kaip „būtinas privalumas“, nors realiai tai gali būti papildomas mokestis, kuriuo bandoma padidinti galutinę paslaugų ar automobilio kainą.
Tiksliau būtų sakyti, kad degalų sąnaudas veikia pats teisingas padangų slėgis, nepriklausomai nuo to, ar jos pripūstos oru, ar azotu. Jei padangos per mažai pripūstos, riedėjimo pasipriešinimas didėja ir sąnaudos gali augti; jei slėgis tinkamas, automobilis važiuoja efektyviau.
Taigi bendra išvada tokia: dalis pasakojimų apie azotą yra perdėta, bet kai kuriuose specifiniuose scenarijuose jis iš tiesų gali būti naudingas. Didesnėse automobilių servisų stotyse ši paslauga dažnai siūloma kaip „modernus sprendimas“, tačiau ar iš tiesų ji būtina?
Dirvožemio sveikata – kaip suprasti, ką iš tikrųjų rodo tyrimai?
Kiekvieno vairuotojo pasirinkimas kaip rūpintis savo automobiliu bei padangomis, kol jis nepažeidžia įstatymų. Padangas pildyti oru gali būti kiek pigiau, taip pat ši paslauga yra lengviau pasiekiama. Pripūsti padangas azotu - naujovė, kuri Europoje dar gana neseniai įgijo populiarumą.
Padangų būklė ir teisingas slėgis yra viena svarbiausių kasdienio vairuotojo pareigų. Norint, kad padangos tarnautų kuo ilgiau, naudinga reguliariai tikrinti jų slėgį, prižiūrėti pakabą ir pasirūpinti ratų suvedimu.
tags: #padangos #pripildytos #azotu