XXI a. esant transporto sutrikimams, sumažėja žmonių komunikacinės galimybės, patiriami ekonominiai nuostoliai pačiose įvairiausiose veiklos sferose. Kai transporto sistemos sutrikimai tampa nuolatiniais (pvz., grūstys miestuose, parkavimo vietų stoka), tai sudaro kliūtis racionaliam išteklių panaudojimui, mažina darbo pasidalinimą, neigiamai veikia aplinką, mažina žmonių ekonominę gerovę bei gyvenimo kokybę.
Šiems tikslams pasiekti pasitelkiamas transporto įmonių licencijavimas ir bendrų standartų nustatymas. Licencijavimas yra priemonė, kuria vykdomas kokybinis transporto verslo ribojimas: tiktai nustatytus kriterijus atitinkančios įmonės gauna leidimą užsiimti šiuo verslu. Šie kriterijai yra kvalifikacija, reputacija ir finansinis pajėgumas.
Visos šalys kuria transporto sistemą, ją sudaro visi susisiekimo keliai, transporto įmonės ir priemonės. Šiais laikais, transportas - tai ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis. Transporto priemonės skirstomos į skirtas kroviniams ar žmonėms pervežti: numatomi atitinkami tūriai (platformos, triumai, deniai, uždari kėbulai). Transporto priemonės turi apsaugoti krovini nuo aplinkos poveikių.
Transporto istorija Lietuvoje
Jau XIII a. Lietuvos teritorijoje buvo gana daug vandens ir sausumos kelių (įvairiuose šaltiniuose minima apie 100). XIV a. svarbiu susisiekimo centru tapo Vilnius. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarptautinės reikšmės sausumos keliai (vieškeliai) ėjo iš Vilniaus į Krokuvą, Karaliaučių, Rygą, Kijevą, Maskvą.
XIX a.-XX a. pradžioje Lietuvos teritorijoje keliai ir geležinkeliai buvo tiesiami, vandens keliai eksploatuojami atsižvelgiant į Rusijos imperijos, per Pirmąjį pasaulinį karą - į Vokietijos politinius ir ekonominius interesus. 1918-1940 m. stengtasi kurti transporto sistemą atsižvelgiant į Lietuvos poreikius. 1918 m. įkurta Susisiekimo ministerija iš Rusijos imperijos ir Vokietijos valdžios paveldėjo gerokai apleistus kelius ir nedaug transporto priemonių.
1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavus Lietuvą, rugpjūčio 8 d. nacionalizuotas Lietuvos transportas, panaikinta Susisiekimo ministerija, jos funkcijos ir pavaldžios įstaigos perduotos SSRS ministerijoms ir žinyboms. Geležinkelių, oro ir jūrų transportas tapo pavaldus SSRS, o LSSR administracijai priklausė tik automobilių ir upių transportas. SSRS okupacijos metais geležinkelių, jūrų, oro ir vamzdynų transportas buvo plėtojamas ir eksploatuojamas atsižvelgiant į SSRS politinius ir ekonominius interesus. Išplėtotas jūrų ir oro, vamzdynų transportas, bet ekonominiu atžvilgiu šių rūšių transportas šalį glaudžiai susiejo su Rusija.
Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. atkurta ir Susisiekimo ministerija. 1992 m. visas Lietuvos teritorijoje esantis transportas tapo sudėtine Lietuvos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalimi. Ją sudaro geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų, vamzdynų transportas ir biotransportas (bevariklės transporto priemonės - dviračiai, velomobiliai ir kitos).
Bendrojo naudojimo geležinkeliai, pagrindiniai automobilių keliai, jūrų, uostų akvatorija ir teritorija, švyturiai ir laivybą reguliuojantys bei jos saugą garantuojantys įrenginiai ir navigacijos ženklai, skrydžių valdymo sistemos aeronavigaciniai įrenginiai, magistraliniai vamzdynai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė; kiti keliai, transporto priemonės, inžineriniai techniniai statiniai yra savivaldybių, juridinių ir fizinių asmenų nuosavybė.
1994 m. Seimas patvirtino Nacionalinę Lietuvos transporto plėtros programą. Jos pagrindinis tikslas - pasinaudojant gera geopolitine padėtimi, įveikiant techninį, technologinį ir organizacinį atsilikimą, prisijungiant prie svarbiausių transporto veiklą reglamentuojančių daugiašalių sutarčių integruoti šalies transporto sistemą į Europos transporto tinklą ir paslaugų rinką. 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto mokslo institutas parengė Ilgalaikę (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją, kuriai pritarė šalies Vyriausybė. Strategijoje skelbiama viena svarbiausių transporto politikos krypčių - siekis stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką, pvz., keleivių vežimo srityje įdiegti vadinamąją vieno bilieto koncepciją (galimybė su vienu bilietu naudotis įvairių transporto rūšių paslaugomis), krovinių vežimo srityje - plėtoti intermodalius transportavimo procesus ir technologijas (kurti modernius logistikos centrus, integruoti juos į žemyninėje Europoje ir Baltijos jūros regione kuriamą transporto centrų tinklą), t. p. koordinuotai plėtoti kelių, geležinkelių, vandens ir oro uostų infrastruktūrą.
Transporto rūšys ir jų charakteristikos
Transporto priemonės geriausia klasifikuoti pagal kelią, nes būtent ši klasifikacija geriausiai atspindi transporto priemonių specifiką ir galimybes. Kiekviena transporto rūšis turi savo trūkumų ir privalumų, todėl nei viena iš jų nėra absoliučiai dominuojanti. Be to, transportas labai priklauso nuo krovinių ir žmonių pervežimų srautų, kurie nuolat keičiasi. Keičiantis krovinių pobūdžiui, keičiasi ir krovinių rūšys bei maršrutai.
Automobilių transportas
Automobilių transportas atsirado XX a. Automobiliais vežami keleiviai ir kroviniai. Automobilių transportas patogus tuo, kad krovinius gali nuvežti tiksliai į reikiamą vietą. Šis transportas plėtojamas labai greitai ir tik ten, kur yra geri keliai. Automobilių transporto plėtrą rodo lengvųjų automobilių skaičius, tenkančio 1000 gyventojų, augimas.
Automobilių transportui tenka apie 50 % visų gabenamų krovinių ir iki 98 % visų keleivių. 2017 m. autobusais pervežta 292,2 mln. keleivių (apyvarta - 2474 mln. keleivių kilometrų), troleibusais - 85,9 mln. (265 mln. keleivių kilometrų).
Automobilių transporto pranašumai: mobilumas, gebėjimas pristatyti krovinį į galinį punktą be papildomų krovos darbų, trumpesnis bendras gabenimo laikas, kroviniai ir keleiviai atvežami į vietas, kurias pasiekti kitų rūšių transportu sunku arba neįmanoma. Automobilių transporto privalumas yra automobiliams būdingas manevringumas. Vieno automobilio sustojimas kelyje paprastai neturi įtakos kitiems. Didelis automobilių kelių tankis ribiniais atvejais (įvykus stambiai avarijai) leidžia nesunkiai pakeisti maršrutą, apvažiuoti uždarytą ruožą.
Automobilių transporto sistemą sudaro šie elementai: keliai, terminalai, transporto ir traukos priemonės. Keliai. Automobilių keliai paprastai yra bendrojo naudojimo. Bendras automobilių kelių privalumas - jų universalumas. Valstybinės reikšmės magistralinių kelių Lietuvoje yra 1724 km, krašto kelių - 4864 km, rajoninių - 14727. Iš viso 21315 km. Tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 km, o tūkstančiui kvadratinių kilometrų teritorijos - 331 km valstybinės reikšmės kelių. Dauguma jų (54%) yra asfaltuoti.
Automobilių transporto priemonės skirstomos į lengvuosius, sunkvežimius ir autobusus. Daugiausia keleivių Europos šalyse vežama lengvaisiais automobiliais, skirtais individualiam naudojimui. Sunkvežimiai Europos šalyse sudaro apie 25% (Japonijoje apie 40%). Tarp jų didžiausia dalis tenka mažiems sunkvežimiams, skirtiems smulkioms krovinių partijoms išvežioti - apie 80%, vidutinio dydžio sunkvežimių yra apie 5%, o likusią dalį sudaro didieji sunkvežimiai ir magistraliniai vilkikai.
Keleiviai vežami autobusais. Mikroautobusai dažniausiai gaminami remiantis lengvųjų automobilių baze. Kadangi jie lengvai perdirbami kroviniams vežti, dažnai vadinami kombi. Didieji autobusai pagal savo paskirtį skirstytini į miesto, priemiesčio ir tarpmiestinius. Tarpmiestinių autobusų atmaina - turistiniai autobusai.
Geležinkelių transportas
Geležinkelių transporto pradžia - 1825 m. Didžiojoje Britanijoje tarp Darlingstono ir Stoktono buvo nutiesti pirmieji geležinkelių bėgiai. Bendras pasaulio geležinkelių ilgis - 1,3 mln. km.
Krovinių ir keleivių gabenimas kainuoja pigiau, bet turi ir trūkumų, nes stotyse ilgai užtrunka prekių pakrovimas ir iškrovimas, krovinius galima vežti tik ten, kur nutiesti bėgiai. Daugiausia gabenama mediena, anglys, rūdos, chemijos pramonės žaliavos, pramonės produkcija.
Geležinkelių transporto sistemos elementai: geležinkelis, terminalai, traukos priemonės, vagonai. Geležinkelį sudaro du plieniniai bėgiai, pakloti vienas nuo kito numatytu atstumu ant lygaus atraminio paviršiaus. Geležinkelių tiesimas labai brangus, nes turi būti kelio nuolydžiai maži, posūkio spinduliai dideli, taigi geležinkelis yra sudėtingas inžinerinis įrenginys. Be kelių, reikalingos stotys, eismo organizavimo sistemos, signalizacijos įrenginiai.
Viena iš pagrindinių geležinkelių trūkumų - krovinio savininkas negali kontroliuoti, kur vežamas jo krovinys, nes pervežimo strategiją renkasi vežėjas. Geležinkeliai nepriklauso prie manevringųjų transporto rūšių. Bet koks incidentas linijoje keičia visų sąstatų eismą. Tada dažnai tenka keisti terminalus, į kuriuos pristatomi kroviniai.
Geležinkelių terminalai - tai ne vienos transporto rūšies terminalai. Jau minėta, kad vežant geležinkeliu neprivežama „iki durų“. Krovinius ir keleivius vežti į terminalą tenka autotransportu. Todėl geležinkelio terminalai turi automobilių transporto terminalų įrenginius. Įmonių privažiavimo keliuose statomi specialūs, pagal krovinių rūšį, įrengimai. Vežant suverstinius krovinius (rūdą, statybines medžiagas, akmens anglis), kraunama iš bunkerių ar konvejerių, iškraunama specialiais vagonų iškrovimų įrenginiais ar vagonų verstuvais.
Traukai naudojami lokomotyvai ir savaeigiai vagonai. Lokomotyvai gali būti autonominiai (šilumvežiai ir turbovežiai) ir neautonominiai (elektrovežiai). Elektrovežių naudingumo koeficientas siekia 25-26%, šilumvežių - 29-31%. Svarbu ir tai, kad stabdomi elektrovežiai dalį energijos gali grąžinti į tinklus, jie ilgaamžiškesni, jų eksploatavimas pigesnis. Tačiau geležinkelį elektrifikuojant reikia didelių sąnaudų kontaktiniam tinklui.
Siaurojo geležinkelio istorija. II dalis
Jūrų, vidaus vandenų ir oro transportas
2016 m. jūrų transportu pervežta 5,7 mln. t krovinių (didžiausia dalis - 36,9 % - pervežta tarp užsienio uostų), vidaus vandenų - 1,1 mln. tonų krovinių (didžiąją dalį sudarė keltais iš Klaipėdos į Neringą ir atgal keliami kroviniai).
2016 m. Klaipėdos jūrų uoste ir Būtingės naftos terminale perkrauta 49,3 mln. t krovinių, iš jų - 20,3 mln. t skystųjų, 16,7 mln. t biriųjų ir 12,3 mln. t bendrųjų. Klaipėdos jūrų uoste perkrauta 40,0 mln. t krovinių (11,0 mln. t skystųjų, 16,7 mln. t biriųjų ir 12,3 mln. t bendrųjų), iš jų apie 275 700 kelių transporto priemonių, apie 443 000 TEU konteinerių. Iš skystųjų krovinių daugiausia perpilta naftos produktų (8,8 mln. t), iš biriųjų krovinių daugiausia perkrauta trąšų (11,3 mln. tonų). Būtingės terminale perpilta 9,3 mln. t naftos.
Lietuvos oro transporto bendrovės pervežė apie 600 t krovinių ir pašto. 2016 m. įvairių rūšių transportu pervežta 386,2 mln. keleivių. Didžiąją dalį keleivinių reisų aptarnavo Vilniaus oro uostas, antras pagal aptarnautų keleivių skaičių - Kauno oro uostas. Daugiausia keleivių atvyko iš Didžiosios Britanijos ir išvyko į ją (20,3 % visų keleivių), Vokietiją (9,2 %), Norvegiją (7,5 %), Daniją (7,2 %), Italiją (5,9 %) ir Ispaniją (5,1 %). Lietuvos oro transporto bendrovės pervežė apie 716 500 keleivių.
Jūrų transportu pervežta apie 366 300 keleivių, vidaus vandenų - daugiau kaip 1,8 mln.
Transporto priemonės ir jų klasifikacija
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai nustato pagrindinius kelių transporto priemonių kėbulų tipus, jų kodavimo ir klasifikavimo reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikoje gaminamoms vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos, šalyje eksploatuojamoms, perdirbtoms ir perdirbamoms, taip pat iš užsienio įvežamoms transporto priemonėms.
Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais.
Krovininis automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes.
Transporto priemonės skirstomos į kategorijas (M - keleivinės, N - krovininės, O - priekabos) ir klases (pvz., N3 klasė - transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis). Kategorija G - padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai).
Kėbulų tipai kodavimo sistema apima įvairius automobilių tipus, tokius kaip sedanas (AA), mikroautobusas (AC), limuzinas (AG), furgonas (AF) ir kt. Taip pat koduojami specialios paskirties transporto priemonės, pavyzdžiui, gyvenamasis automobilis (SA) ar valymo automobilis (SS).
Vamzdynų transportas taip pat yra svarbi transporto sistemos dalis, tačiau jis nagrinėjamas atskirai.
tags: #pagrindines #transporto #priemones