Lapkričio 16 d. namo iš pajūrio grįžtančiam vairuotojui sutriko sveikata ir jis su žmona pateko į lemtingą avariją. Daugiau niekas nenukentėjo, tačiau pora patyrė daugybinių lūžių ir jų vaikai dabar prašo visuomenės pagalbos.
Kaip pasakoja vaikai, jų tėvai Rūta ir Danas Gaškauskai su savo mažu šuneliu Luna važiavo iš pajūrio atgal namo, į savo gimtąjį miestą. Likus vos keliems kilometrams iki namų įvyko tragedija.
„Kelyje staiga smarkiai pablogėjo tėčio sveikata. Jis prarado automobilio kontrolę ir įvyko avarija. Nebuvo kitų automobilių, nebuvo dramatiškos kino scenos - tik vienas šeimos automobilis, kuris nulėkė nuo kelio ir taip niekada nepasiekė namų.“
Luna žuvo vietoje. Vaikų teigimu, jų tėvai buvo išvežti į skirtingas ligonines, abu - kritinės būklės. „Nuo tos akimirkos mūsų gyvenimas susitraukė iki laukiamųjų, gydytojų skambučių ir nuolatinės baimės prarasti vieną ar abu tėvus“, - teigė jie.
Šeimos istorija iki nelaimės
Pasak Jono ir Gabrielės, iki šios avarijos tėvai nebuvo dar viena „tragiška istorija iš naujienų“. „Jie buvo tiesiog du paprasti žmonės, visą gyvenimą sunkiai dirbę, padėję kitiems ir bandę išsilaikyti, keldamiesi vėl ir vėl po kiekvieno smūgio, kol juos vėl nubloškė naujos problemos - mūsų tėčiui buvo diagnozuotas vėžys.
Tėtis Danas anksčiau buvo verslininkas, dirbęs ilgas valandas, kad šeima būtų finansiškai stabili. Kai 2016 metais jo sveikata pradėjo sparčiai blogėti ir į gyvenimą atėjo vėžys, viskas pasikeitė. Operacijos, gydymai ir nesibaigiantys vizitai ligoninėse pamažu išstūmė jį iš verslo pasaulio. Kurį laiką jis buvo namuose - rūpinosi namais, sodu ir aplinka, stengėsi būti naudingas net tada, kai kūnas vis labiau silpo. Vėliau, šiek tiek sustiprėjęs, jis susirado paprastesnį darbą statybų įmonėje - vežiojo žaliavas į statybvietes. Tai buvo darbas, leidęs prisidėti, be anksčiau patirto streso ir atsakomybės“, - pasakojo vaikai. Taip pat nurodė, kad dėl ligos tėtis buvo oficialiai pripažintas neįgaliu.
Jie labai didžiavosi ir savo motina, kuri iki nelaimės turėjo nedidelę namų kepyklėlę „Šmiki Šmaki“ ir kepdavo tortus ar pyragus kitų šeimų šventėms. „Jie visada susitvarkydavo - iki avarijos nakties“, - tikino vaikai.
Pasekmės po avarijos
Tėvo būklė
Vaikai papasakojo, kokios pasekmės dėl avarijos patyrė tėtis Danas.
- Smūgis sukėlė: daugybinius kraujavimus smegenyse ir subarachnoidinį kraujavimą;
- Kaklo lūžį C5-C6 lygyje su plyšusiais raiščiais;
- Sunkų nugaros smegenų pažeidimą;
- Daugybinius krūtinės ir juosmens stuburo lūžius;
- Papildomus mentės ir vidaus organų sužalojimus.
„Išvertus iš medicininės kalbos: mūsų tėvas kovoja už gyvybę ir net jei jis išgyvens, gydytojai mums pasakė, kad jis daugiau niekada nevaikščios, negalės judinti rankų ir pats kvėpuoti ar kalbėti. Šiuo metu jis yra reanimacijoje, palaikomas aparatų ir vaistų. Kiekvieną dieną gydytojai daro viską, ką gali; kiekvieną dieną mes užduodame tuos pačius klausimus ir girdime tą patį atsakymą: „Mes nežinome, koks bus jo neurologinis rezultatas. Reikia laukti.“, - teigė Jonas ir Gabrielė.
Motinos būklė
Taip pat papasakojo, kaip avarija paveikė jų motiną.
- Mūsų mamos Rūtos kūnas taip pat buvo sunkiai sužalotas.
- Smūgio pasekmės: daugybiniai šonkaulių lūžiai abiejose krūtinės pusėse - sveikų liko vos keli;
- Sutrupintas krūtinkaulis;
- Sumušti plaučiai ir gyvybei pavojingi kvėpavimo sutrikimai;
- Oras ir kraujas krūtinės ląstoje, dėl ko reikėjo drenavimo vamzdelių;
- Rankos kaulų lūžiai, kuriems prireikė operacijos ir metalinių fiksatorių;
- Stuburo lūžiai.
„Ji pabudo prijungta prie vamzdelių ir aparatų, kovodama dėl kiekvieno įkvėpimo. Ji negali laisvai judėti, negali naudotis ranka, o kiekvienas mažas judesys sukelia skausmą. Priešakyje jos laukia ilgas operacijų, reabilitacijos ir mokymosi gyventi iš naujo kelias - kūne, kuris niekada nebebus toks pats“, - apgailestavo vaikai.
Finansinė parama
Vis dėlto Jonas ir Gabrielė nurodė, kad jie negalės pabėgti ir nuo finansinės realybės, todėl kreipėsi į visuomenę, kad galėtų surinkti pinigų, kurie būtų panaudoti tėvų gydymui ir priežiūrai.
Vaikai atviravo, kad jų šeima nėra turtinga, tėvai neturėjo santaupų ar draudimų. „Mūsų tėvai neturėjo santaupų. Viskas buvo skirta vėžio gydymui, kasdienėms sąskaitoms ir mažos kepyklėlės bei namų išlaikymui. Automobilis buvo apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jokios išmokos, galinčios padėti atkurti gyvenimą, nebus.
„Mes nesame turtinga šeima. Mūsų tėvai neturėjo santaupų. Viskas buvo skirta vėžio gydymui, kasdienėms išlaidoms ir mažos kepyklėlės bei namų išlaikymui. Nėra jokio gyvybės ar nelaimingų atsitikimų draudimo, kuris dabar galėtų padėti.
Vaikai Jonas ir Gabrielė kreipėsi dėl paramos, kad jų tėvai galėtų sėkmingai grįžti namo po skaudžios automobilio avarijos. „Šiuos žodžius rašome drebančiomis rankomis, stovėdami ligoninės koridoriuje Lietuvoje. Prieš kelias savaites mūsų tėvai - Rūta ir Danas Gaškauskai - važiavo namo iš pajūrio miesto Klaipėdos. Galinėje sėdynėje buvo jų mažas šuniukas Luna. Iki mūsų gimtojo miesto buvo likę vos keli kilometrai, kai per akimirką viskas pasikeitė.“
Svarstantiems apie šeimos pagausėjimą – gera žinia: siūlo gerokai didinti vienkartinę išmoką
Jeigu galite ir norite padėti šiai šeimai, kviečiame tai padaryti per platformą www.whydonate.com.
