Padangà - tai sausumos nebėginės transporto priemonės rato išorinis tamprus apvalkalas, tvirtinamas prie ratlankio. Ji gerai sukimba su riedėjimo paviršiumi, taip pat silpnina smūgių ir kitų dinaminių apkrovų poveikį transporto priemonei, atsirandančių judant, stabdant ar važiuojant nelygiu keliu. Padangos būna masyvios (guminės) ir pneumatinės (su ertme suslėgtam orui).
Masyvioji padanga liejama iš gumos ir kitų komponentų, tokių kaip metalas ar plastikas. Šios padangos dažniausiai naudojamos šienapjovėms, skuteriams, įvairiems vežimėliams, priekaboms ir kitoms lengvoms pramoninėms transporto priemonėms, taip pat keltuvams. Jeigu jūsų darbo vietoje yra uolų, kelias akmenuotas ir pan., masyviosios padangos gali būti tinkamesnis pasirinkimas dėl didesnio patvarumo.
Tačiau pagrindinis dėmesys šioje apžvalgoje skiriamas pneumatinėms padangoms, kurios yra panašios į įprastas automobilių ar sunkvežimių padangas ir dažniausiai naudojamos lauko darbams atlikti. Yra dviejų tipų pneumatinės padangos: kietos ir oru pripildytos. Kietos pneumatinės padangos, pagamintos iš gumos, gali būti laikomos patvaresnėmis. Tačiau vienas iš didžiausių pneumatinių padangų naudojimo privalumų yra gebėjimas prisitaikyti prie reljefo nelygumų, o tai leidžia sklandžiau važiuoti ir mažiau jausti kelio nelygumus.
Pneumatinės padangos dirbant lauko sąlygomis turi ir kitų privalumų: jos gali padidinti jūsų darbo efektyvumą. Tačiau viena iš jų trūkumų yra tai, kad ratams pradėti judėti reikia daugiau pastangų. Taip nutinka dėl didelio oro slėgio ir oru užpildytų padangų.
Pneumatinės padangos konstrukcija ir tipai
Pneumatinė (orinė) padanga turi ertmę suslėgtam orui. Ji sudaryta iš karkaso, standinamojo tarpsluoksnio (brekerio), protektoriaus, šonų ir bortų.
- Karkasas - tai padangos pagrindinė konstrukcija, sudaryta iš tekstilės, nailono ar metalo siūlų.
- Brekeris - tarp protektoriaus ir karkaso dedamas sluoksnis, kuris sustiprina padangą ir saugo ją nuo smūgių. Lengvųjų padangų brekeris dažniausiai gaminamas iš storos gumos, o sunkvežimių ir kitų didelių transporto priemonių padangose naudojami sukryžiuoti metalinio kordo sluoksniai.
- Protektorius - iš dilimui atsparios gumos pagaminta išorinė padangos dalis, kuri liečiasi su kelio paviršiumi. Jis ne tik užtikrina sukibimą, bet ir saugo karkasą nuo mechaninių pažeidimų. Protektoriaus raštas ir griovelių gylis lemia padangos paskirtį ir tinkamumą įvairioms sąlygoms.
- Šonai - pagaminti iš dilimui atsparios gumos, saugo karkasą nuo mechaninio poveikio ir atmosferos sąlygų.
- Bortai - dalis, kuria padanga tvirtinama prie ratlankio. Siekiant užtikrinti tvirtą sukibimą su ratlankiu, borto sąlyčio vieta sustiprinama plieninių gijų šerdimi, o išorinis apvalkalas daromas iš standžios gumos.
Pagal kordo siūlų kryptį padangos skirstomos į du pagrindinius tipus:
- Spindulinės (radialinės) padangos: siūlai išdėstyti rato spindulio kryptimi. Tokios padangos yra standesnės, stabilesnės, lengvesnės ir pasižymi geresnėmis pravažumo savybėmis, todėl daugiausia naudojamos lengviesiems automobiliams.
- Įstrižinės padangos: siūlų pluoštai su rato spinduliu sudaro tam tikrą kampą ir susikryžiuoja.
Kalbant apie oro laikymą, padangos gali būti kamerinės arba bekamerės:
- Kamerinės padangos: viduje turi uždarą guminį vamzdelį (kamerą), į kurį pumpuojamas suslėgtas oras.
- Bekamerės padangos: neturi atskiros kameros. Borto apvalkalas dėl vidinio oro slėgio glaudžiai prisispaudžia prie ratlankio, taip suformuodamas sandarią vidinę ertmę. Šiuo metu bekamerės padangos yra populiaresnės, nes jos lengvesnės, patikimesnės ir patogesnės naudoti.
Pramoninės ir universalaus pritaikymo padangos
Industrinės padangos, kaip jau turbūt supratote, yra skirtos ne lengviesiems automobiliams, o įvairios paskirties žemės ūkio ir pramoniniams įrenginiams. Jei turite verslą, kuris valdo įvairias sunkiasvores mašinas, jūsų technikai reikalingos specialios padangos. Industrinėmis padangomis prekiaujančios įmonės gali pasiūlyti pačias įvairiausias padangas, tinkančias skirtingai technikai, atliekančiai sunkų darbą.
Pneumatinės padangos naudojamos daugeliui transporto priemonių, įskaitant lengvuosius ir krovininius automobilius, jų priekabas, autobusus, troleibusus, žemės ūkio ir statybos mašinas, lėktuvus, motociklus, motorolerius, dviračius ir įvairius vežimėlius. Taip pat egzistuoja ir pusiau pneumatinės padangos.
Istorinė apžvalga
Seniausios padangos buvo geležinio, o vėliau plieninio žiedo pavidalo; jas uždėdavo ant vagonų ir vežimų medinių ratų. Pneumatinę kamerinę padangą išrado ir 1846 m. patentavo R. W. Thomsonas. Joje kamera buvo pagaminta iš burių audinio ir impregnuota natūraliuoju kaučiuku, o išorinis apvalkalas - iš odos. Nors padanga buvo skirta karietoms, ji praktiškai nebuvo gaminama.
Iš naujo pneumatinę padangą išrado Johnas Boydas Dunlopas (Škotija) 1888 m., pritaikęs ją vaikiškam triračiui. 1890 m. jis įsteigė dviračių padangų įmonę. Automobiliui pneumatines padangas 1895 m. pritaikė André Jules ir Édouardas Michelinai (Prancūzija), startavę Paryžiaus-Bordeaux automobilių lenktynėse. 1904 m. padangos buvo sustiprintos kordu, o 1906 m. pneumatinės padangos panaudotos lėktuvų važiuoklėms. Bekamerės pneumatinės padangos pradėtos naudoti XX amžiuje.
Kaip masiškai gaminti automobilių padangas naudojant nuostabią technologiją. Padangų gamyklos gamybos procesas Vietname.
Padangos pagal svarbiausius matmenis ir eksploatacinius rodiklius skirstomos į kategorijas, kurios reglamentuoja padangų paskirtį, leidžiamąją apkrovą, didžiausią leidžiamąjį važiavimo greitį, ridą, tinkamumą specialioms sąlygoms (šalčiui, karščiui) ir kitus rodiklius.
tags: #pneumatines #padangos #tai