Geras kelio apšvietimas tamsiuoju paros metu leidžia važiuoti didesniu greičiu, padeda iš anksto pastebėti kliūtis, neverčia įtempti dėmesio ir mažina vairuotojo nuovargį. Išvydus lengvąjį automobilį su trimis papildomais žibintais, galima spėti, kad jį vairuoja atvykėlis iš Skandinavijos arba žmogus, daug laiko praleidžiantis tuose kraštuose. Skandinavijos šiaurinėje dalyje bemaž pusmetį tenka važinėti poliarinės nakties sąlygomis. Tad nenuostabu, kad dauguma vikingų palikuonių mašinų - su papildomais žibintais.
Lietuvoje montuoti papildomus žibintus ant lengvųjų automobilių nėra populiaru. Ir tai suprantama. Visų pirma, stacionarūs šiuolaikiniai šviesos šaltiniai yra pakankamai efektyvūs ir net gūdžiausią naktį apšviečia kelią. Antra, papildomiems žibintams sumontuoti ir prijungti reikia papildomų sąnaudų. Be to, papildomų žibintų naudojimo galimybės ribotos. Jie praverčia atokesnėse vietose, kur eismas nėra intensyvus. Magistralėse papildomi žibintai beveik nenaudotini. Juos tenka nuolat išjunginėti, kad nebūtų akinami atvažiuojantieji iš priekio.
Visiškai kitaip papildomus žibintus vertina visureigių, specialiojo ir krovininio transporto vairuotojai. „Išbandžiusieji papildomus šviesos šaltinius pripažįsta, kad jie, palyginti su standartinės LED technologijos žibintais, gerokai efektyvesni. Montuoti juos nesudėtinga, nereikalauja išskirtinės priežiūros ir naudoja gerokai mažiau elektros energijos“, - teigė „Hella“ ir „Lazer“ pardavėjas Norbertas Kupčiūnas.
Nors standartiniai naujos kartos sunkvežimių žibintai pakankamai efektyvūs, visgi išbandę papildomus kovos su tamsa instrumentus tikina pasijuntą tarsi matytų aplinką kitomis akimis. Patyrę vairuotojai tvirtina, kad geras kelio apšvietimas leidžia ne tik komfortiškiau jaustis ir važiuoti didesniu greičiu tamsiuoju paros metu, bet ir sumažina susidūrimo su laukiniais žvėrimis riziką. Neatsitiktinai papildomi žibintai montuojami ant absoliučios daugumos transporto priemonių Švedijoje, Suomijoje ar Norvegijoje, kur bemaž pusmetį tenka važinėti poliarinės nakties sąlygomis.
Eismo saugumo problemas analizuojantys ekspertai skelbia, kad iki 90 proc. eismo įvykių yra susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. T. y. teisingų ir adekvačių sprendimų vairuotojai nesugeba priimti tik todėl, kad paprasčiausiai nenutuokia apie šalikelių šešėliuose tykančius pavojus. Svarbu ir tai, kad šių dalykų neįmanoma „kompensuoti“ solidžia patirtimi prie vairo. Bendrovės 3M duomenimis, vairuotojų poreikis šviesai ir gerai matyti kas 13 metų padvigubėja. Padėtį apsunkina ir tai, kad žibintų būklė yra bene netvarkingiausia automobilio sistema. Techninių apžiūrų asociacijos „Transeksta“ duomenimis, beveik 19 proc. Lietuvos keliais zujančių sunkvežimių kenčia dėl įvairių „šviesos ligų“. Panašu, kad vairuotojai šiuos dalykus tiesiog laiko mažareikšmiais ir nekreipia dėmesio į žibintų sureguliavimą, tvirtinimą, švarą, reflektorių ir sklaidytuvų būklę. Deja, tai nėra smulkmena, nes naktį važiuojant neapšviestu keliu paprastai vairuotojas mato tik tiek, kiek iš tamsos išplėšia automobilio žibintai. T. y. degant artimosioms šviesoms maždaug iki 100 metrų, o tolimosioms šviesoms - iki 200 metrų. Tačiau daugeliu atvejų to nepakanka susidūrimams ir avarijoms išvengti.
Naktį akys priima šviesos kontrastus prasčiau nei dieną, todėl ypač sunku pastebėti kelkraščiais judančius pėsčiuosius ir dviratininkus. Minėtų problemų sprendimo būdų nėra daug. Norint gerai apšviesti kelią būtina nuolat tikrinti ir, jei reikia, koreguoti žibintų skleidžiamą šviesos srautą. Tais atvejais, kai darbo specifika verčia daug laiko važinėti tamsiu paros - pasirūpinti papildomomis šviesomis.
„Be abejo mūsiškėse platumose tokių stiprių paskatų, kokių yra Skandinavijoje, investuoti į papildomas šviesas nėra. Tačiau išbandę papildomus žibintus pripažįsta esant milžinišką skirtumą nuo standartinių, todėl skepticizmas tiesiog išgaruoja. LED technologijos žibintus daro daugiau nei dvigubai efektyvesniais už įprastus. Jie montuojami nesudėtingai, nereikalauja jokios išskirtinės priežiūros ir sunaudoja gerokai mažiau elektros energijos“, - teigė R.
Xled siūlomi LED artimos ir tolimos šviesos žibintai yra skirti pakeisti standartinius automobilių, motociklų, sunkvežimių ir traktorių priekinius žibintus. LED technologija leidžia pasiekti kelis kartus didesnį šviesos intensyvumą, išlaikant mažesnes energijos sąnaudas ir ilgesnį tarnavimo laiką. Vienas pagrindinių LED artimų ir tolimų žibintų privalumų - tikslus šviesos fokusavimas skirtingose švietimo pozicijose. Tinkamai suformuota šviesos linija artimųjų šviesų režime užtikrina gerą matomumą neakinant kitų eismo dalyvių. Kokybiški LED žibintai suprojektuoti taip, kad šviesos srautas būtų paskirstytas optimaliai, išlaikant kelio ženklų, pakraščių ir objektų aiškumą net prastomis oro sąlygomis. Be didesnio šviesos srauto, LED artimos ir tolimos šviesos žibintai pasižymi greita reakcija ir momentiniu pilnu ryškumu vos įjungus apšvietimą. Skirtingai nei halogeniniai ar xenon žibintai, LED technologija nereikalauja įšilimo laiko, todėl užtikrinamas maksimalus matomumas iš karto. Tai ypač svarbu važiuojant didesniu greičiu ar staigiai keičiantis važiavimo sąlygomis. Xled asortimente esantys LED artimos ir tolimos šviesos žibintai pritaikyti įvairioms transporto priemonėms - nuo lengvųjų automobilių ir motociklų iki sunkvežimių, žemės ūkio ir specialiosios technikos. Tvirta konstrukcija, atsparumas vibracijoms ir temperatūrų svyravimams leidžia LED žibintus naudoti intensyviomis eksploatavimo sąlygomis. Renkantis LED artimos / tolimos šviesos žibintus iš Xled, užtikrinamas ne tik ryškesnis apšvietimas, bet ir didesnis saugumas kelyje.
Kad žibintai išliktų veiksmingi ir išlaikytų skaidrumą, valykite juos kartą per 3-6 mėnesius, kad pašalinti oksiddacija.
Profesionalus LED žibintas sunkvežimiams ir autobusams. Aukščiausios klasės jumbo formato LED žibintas juodame korpuse su patobulinta .80 specifikacija.
Universalus apsauginis dangtelis SKYLED 9 colių formato žibintams. Kompaktiškas 60W Slide LED bar'as su dinaminėmis funkcijomis. Kompaktiškas ir galingas darbinis LED žibintas su 9-36 V įtampa, IP67 apsauga ir ilgaamžiu veikimu.
Galingas jumbo formato LED žibintas juodame korpuse. Galingas 90 W LED žibintas su baltos ir oranžinės spalvos pozicine šviesa. Apšvietimo atstumas iki 420 m, IP68/IP69K apsauga, 9-36 V sistema. Apsauginis gintarinis filtras SKYLED Jumbo žibintams. Galingas 100W amber LED žibintas 10 colių jumbo formate. Aukšto ryškumo LED žibintas su DRL funkcija. 80 W galia, IP67 apsauga, ilgas tarnavimo laikas. Galingas jumbo formato LED žibintas standartiniame korpuse. Juodos spalvos LED žibintas su IP67 apsauga. Tinka sunkvežimiams, autobusams, statybinei ir specialiajai technikai.
Halogeniniai priekiniai žibintai skleidžia šiltą, gelsvą šviesą, gerinančią matomumą be akinimo, todėl jie labiau tinka vairavimui nepalankiomis oro sąlygomis. Šiuolaikiniai LED žibintai taip pat naudojami sunkvežimiuose, tačiau jie turi būti patvirtinti pagal ES reglamentus (EC 378/2009), kurie nustato techninius reikalavimus žibintų sistemoms, įskaitant tas, kurios naudoja LED technologiją.
Kai priekinių žibintų jungiklis yra padėtyje ir automobilio elektros sistema raktelio II padėtyje arba variklis veikia, artimosios šviesos suaktyvinamos automatiškai, esant prastam apšvietimui.
Žibintų jungiklio rankenėlė ir perjungiklis. Žybsnio tolimųjų šviesų žibintais padėtis. Tolimųjų šviesų žibintų padėtis. Artimųjų šviesų žibintai. Kai rankenėlė yra padėtyje , artimosios šviesos suaktyvinamos automatiškai atėjus sutemoms arba pernelyg susilpnėjus dienos šviesai. Artimosios šviesos automatiškai suaktyvinamos ir tada, kai įjungiami priekinio stiklo valytuvai arba galiniai rūko žibintai. Kai rankenėlė yra padėtyje , veikiant varikliui arba nustačius raktelio padėtį II artimosios šviesos veikia nuolat.
Žybsnis tolimosiomis šviesomis. Švelniai pastumkite perjungiklį link vairo į tolimųjų šviesų mirksėjimo padėtį. Tolimosios šviesos dega tol, kol neatleidžiamas perjungiklis.
Tolimųjų šviesų žibintas. Tolimųjų šviesų žibintus galima įjungti tada, kai rankenėlė yra padėtyje [1] arba . Tolimosios šviesos įjungiamos (išjungiamos) stumdami perjungiklį link vairo iki galinės padėties ir tada jį atleidžiant. Alternatyva: tolimąsias šviesas galima išjungti švelniai spustelėjus perjungiklį link vairo. Įjungus tolimųjų šviesų žibintus, jungtiniame prietaisų skydelyje pasirodo ženklas .
Papildomi žibintai* Jei automobilyje sumontuoti papildomi žibintai, vairuotojas gali naudodamasis meniu sistema MY CAR pasirinkti, ar juos išaktyvinti, ar įjungti / išjungti kartu su tolimųjų šviesų žibintais[2], žr.
Ramūno Vėlavičiaus teigimu, papildomų žibintų reglamentavimo taisyklės gana paprastos. Lengvieji automobiliai gali turėti ne daugiau kaip keturis papildomus tolimųjų šviesų žibintus, o sunkvežimiai - ne daugiau kaip šešis. Bendras tokios įrangos generuojamas šviesos srautas negali būti stipresnis nei 430 tūkst. kandelų. Vienu „žibintu“ laikomas įrenginys, kuriame vienas ar daugiau šviesos šaltinių nėra nutolę vienas nuo kito daugiau kaip 15 mm. Pločio ir aukščio požiūriu papildomiems tolimųjų šviesų žibintams nėra specialių reikalavimų. Tolimųjų šviesų priekiniai žibintai gali būti įjungiami, kai pagrindinis šviesos jungiklis yra „įjungto“ priekinio žibinto arba automatinėje padėtyje. Tolimųjų šviesų žibintai gali būti įjungiami vienu metu ar poromis. Kai yra įrengti du papildomi tolimųjų šviesų žibintai (leidžiama tik N 3 kategorijos transporto priemonėse), vienu metu gali įsijungti ne daugiau kaip dvi poros. Perjungiant iš artimųjų šviesų į tolimąsias, turi įsijungti bent viena tolimųjų šviesų žibintų pora.
Dabartinių žibintų ištakos siekia per šimtą metų. 1912 m. 1913 m. „Bosch“ oficialiai pristatė automobiliams skirtas elektros žibintų sistemas. 1957 m. pagaminta pirmoji lemputė asimetriniams artimųjų šviesų žibintams. 1971 m. 1991 m.
Kovojant su tamsa ir gerinant matomumą kelyje, papildomi tolimųjų šviesų žibintai tampa vis svarbesniu elementu, ypač transporto priemonėms, kurios dažnai eksploatuojamos sudėtingomis sąlygomis. Nors standartiniai naujos kartos žibintai yra efektyvūs, papildomi šviesos šaltiniai gali žymiai pagerinti matomumą, sumažinti nuovargį ir padidinti saugumą.
Šviesos juostų prijungimas prie tolimųjų šviesų
Lietuvos transporto parko vidutinis amžius beveik 15 metų, todėl natūralu, kad didžioji dalis automobilių ginkluotos kaitrinėmis lemputėmis. Bandydami patobulinti saviškę techniką nemažai vairuotojų patys sumontuoja LED dienos žibintus. Dėl tokio patobulinimo taip pat taupoma energija (standartinės kaitrinės lemputės galingumas 50-55W, o šviesos diodo - 0.5 W; įprastai viename LED dienos žibinte būna 4-5 šviesos diodai, iš viso - 2.5 W arba 22 kartus mažiau, nei kaitrinė lemputė; dėl to sumažėja generatoriaus apkrovimas, deginama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka), be to, automobilis tampa kur kas geriau matomas kitiems eismo dalyviams, nes LED žibintai generuoja maždaug dvigubai ryškesnį nei įprastinių žibintų šviesos srautą.
Kaip tokius žibintų patobulinimus vertina techninės apžiūros kontrolieriai? Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad visų pirma kontrolieriai vertina ar dienos žibintai teisingai sumontuoti: apatinis jų kraštas, kai automobilis yra nepakrautas, privalo būti ne žemiau kaip 25 cm nuo kelio paviršiaus, o atstumas tarp porą sudarančių žibintų vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 60 cm. LED dienos žibintai negali būti montuojami į tradicinių artimųjų-tolimųjų žibintų korpusą, jei taip nėra numatęs automobilio gamintojas. Be to, dienos žibintai turi būti sertifikuoti ir ženklinti pagal ES reikalavimus (t. y. turėti „RL“ žymenis), jie turi įsijungti automatiškai užvedus variklį. Kada LED žibintai bus „išbrokuoti“ ir TAS kontrolierių į vertinti kaip turintys didelių trūkumų? Pasak R. Vėlavičiaus, ES direktyvoje dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kurios nuostatos yra perkeltos ir lietuviškus reikalavimus, nustatyta, kad jei žibinte neveikia ne daugiau kaip 1/3 šviesos diodų (pvz.
Technikos ekspertais taip pat primygtinai rekomenduoja reguliariai pasitikrinti ar žibintai tinkamai sureguliuoti. Jei artimosios šviesos žibinto jų spindulys nukreiptas pernelyg aukštai, žibintas kitus eismo dalyvius akins nepriklausomai nuo to kokia lemputė (halogeninė, „Xenon‘inė“ ar LED) žibinte yra įrengta. „Transporto studijų“ ekspertas Simonas Lipskis savo ruožtu atkreipė dėmesį į rinkoje siūlomus LED šviesos šaltinius, sumontuotus įprastinės kaitrinės ar halogeninės lemputės cokolyje.
Priešrūkinės šviesos skirtos naudojimui per lietų, sniegą arba esant rūkui. Esant blogam matomumui daugelis mūsų perjungia tolimąsias/ilgąsias šviesas, tačiau nedaugelis žino, kad tai dažniausiai nepadeda, o tik pablogina matomumą. Taigi, priešrūkinių lempų konstrukcija skirta naudoti blogomis oro sąlygomis, šviesos srautą plačiai paskirstyti horizontalia kryptimi ir labai siaurą šviesos srautą vertikaliai. Pagrindinė užduotis šviesos srautą nukreipti lyg žemiau rūko, lietaus ar sniego. Ir tuo pačiu nešviesti į iš priekio atvažiuojančius automobilius. Rūko žibintų viršutinės apšvietos ribos kampas maždaug 5 laipsniai ir apie 60 laipsnių horizontalios apšvietimo ribos.
Artimos šviesos skirtos apšviesti kelią 50-60 m. Tolimos šviesos skirtos apšviesti kelią 100-150m atstumu, tuo metu kai nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių. Tolimos šviesos sukuria stiprų, ryškų, plokščią šviesos srautą, jas rekomenduojama naudoti išskirtinai tais atvejais kai nėra priešpriešiais važiuojančių automobilių, arba jie yra nutolę nuo jūsų dideliu atstumu. Nepamirškite ir tai, kad tolimosios šviesos gali trikdyti ir ta pačia kryptimi važiuojantiems vairuotojams. Šviesos atsispindėjimas nuo veidrodėlių gali akinti vairuotojus.
XII. 94. 95. 95.1. 95.2. 95.3. 96. 97. 98. Atnaujinta 2023-06-08
Šviesos juostų prijungimas prie tolimųjų šviesų
