Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, priskiriamas prie pavojingų (šiurkščių) KET pažeidimų.
Tai yra tokia veika, kai asmuo, suprasdamas arba turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, jog kliudė kitą transporto priemonę, objektą ar asmenį, palieka įvykio vietą, nesilaikydamas KET reikalavimų.
Labai aiškiai sakoma, kad jeigu yra partrenktas žmogus, reikia kviesti policijos pareigūnus, taip pat pasilikti eismo įvykio vietoje. Atitinkamai taip pat vairuotojas turi išlipti iš automobilio, apžiūrėti įvykio vietą. Jeigu reikalinga nukentėjusiems kažkokia pagalba, iškviesti greitąją.
Nors Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės, tačiau pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Daugybė situacijų, dėl kurių žmonės pasišalina iš eismo įvykio vietos su kuria būna susiję. Kartais tyčia, kartais - netyčia. Nepriklausomai nuo to, ar nusižengimas buvo padarytas tyčia, siekiant nuslėpti pvz.
Jeigu galite identifikuoti automobilio vairuotoją (pavyzdžiui matote įmonės logotipą ar telefono numerį ant durelių) arba turite laiko palaukti prie automobilio kol vairuotojas ateis - tuomet kartu su kito automobilio vairuotoju užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Ją užpildžius, privaloma eismo įvykį užregistruoti draudimo bendrovėje per 3 kalendorines dienas.
Jei automobilio vairuotojo nesulaukiate - pranešti apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112 (KET 222 p.). Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką su kuriuo užpildysite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nepavyks rasti - užregistruos eismo įvykį.
Teisinės pasekmės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos
Bylas, susijusias su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos nagrinėja policija. Jeigu netenkina policijos priimtas nutarimas, galima jį per 20 dienų nuo policijos nutarimo nuorašo įteikimo dienos skųsti pirmos instancijos teismui.
Nuo padarytos žalos dydžio svetimam turtui, priklauso koks bus inkriminuotas straipsnis t.y.
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 600 iki 1 100 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str.
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 850 iki 2 000 Eur privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str.
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str.
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 2 000 iki 2 600 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str.
Jeigu apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla.
Dėl tos aplinkybės, kad turto savininkas nereiškia pretenzijų dėl apgadinto turto, byla nėra nutraukiama.
Žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą, gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan., tačiau prįpažįstant įvykį eismo įvykio nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Šioje vietoje norisi atkreipti dėmesį, kad nusižengimas - pasišalinimas iš eismo įvykio vietos - padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusižengimo padarymas, jis suvokia, kad daro nusižengimą ir nori jį padaryti.
Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdami.
Asmuo tik iš pareigūnų sužino, kad dalyvavo eismo įvykyje. Tačiau pareigūnai nėra suinteresuoti, ar vairuotojas pajuto, ar nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, nesiekia, nors privalo, visapusiškai išnagrinėti bylą. Pareigūnams yra svarbu kuo greičiau viską padaryti, todėl pareigūnas Jums inkriminuoja pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje, surašo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu.
Žinoma, asmuo, sutikdamas su pažeidimu ir sumokėdamas 300 Eur, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ar 650 Eur, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, sutaupo savo brangaus laiko, pinigų, išleistų teisinėms paslaugoms, nervų, tačiau, sutikdamas su nusižengimu, net jeigu tikrai nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, jis sau ilgam laikui, o gal net visam, savo vairuotojo charakteristikoje palieka rimtą „dėmę“ ir įvykus kitam kokiam nors KET pažeidimui (pavyzdžiui viršijus greitį, ar nesustojus prie STOP ženklo, už kuriuos yra numatomas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), šis aptariamas pažeidimas, išliks neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė ateity, turinti įtakos sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones ribojimo termino skyrimo.
Jeigu jūs dėl tam tikrų priežasčių pasišalinote iš įvykio vietos, mūsų teisininkai pasiruošę ginti jus. Daug bylų, iškeltų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, būtų nutrauktos, jeigu laiku kreiptumėtės teisinio patarimo. Patariame, į policiją, įvykio aplinkybių aiškinimuisi, vykti tik pasitarus su teisininkais.
Konkretūs atvejai ir jų nagrinėjimas
2014 m. nuteistajam E. J. nukentėjusiajai J. S. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. J.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį E. J. Nukentėjusiajai J. S. iš civilinio atsakovo - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro - priteista 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt J. S.. Iš nuteistojo E. J. E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 24 d., apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), tiesiame asfaltuotame kelio ruože, kur važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos, vairavo automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršydamas leistiną greitį, ir partrenkė per važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės ne pėsčiųjų perėjoje ėjusią A.
Nelaimė įvyko antradienio vakarą Vilniuje, Buivydiškių gatvės ir Laisvės prospekto sankryžoje. Prie pėsčiųjų perėjos mirtinai partrenkęs senyvą vyrą, vairuotojas iš įvykio vietos paspruko. Tai, kad pas policijos pareigūnus prisistatė tikrai iš šiurpios avarijos pabėgęs žmogus, portalui lrytas.lt patvirtino Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius: „Galime tai patvirtinti. Pirmoje dienos pusėje jis pats atvyko į valdybą. Automobilis, kuriuo jis važiavo, taip pat yra žinomas. Daugiau apie tą žmogų skelbti negalime“. Policijos atstovo teigimu, žmogų partrenkė jaunas vyras. Ar jis tuo metu buvo blaivus, sunku pasakyti. Juolab, kad pareigūnams jis prisistatė tik šiandien. Tyrimui vadovaujantis prokuroras Linas Gružas teigė, kad įtariamajam vyrui yra apie dvidešimt metų: „Žmogus jaunas, peržengęs dvidešimt metų. Pristatė pats - gal čia tėvų įtaka“. Padaręs nusikaltimą vyras namo negrįžo ir ten nenakvojo. Į policiją jis atvyko pėsčias, ne automobiliu. Įtariamojo bėglio automobilis buvo žinomas jau vakar. Tuomet buvo paskelbta jo paieška.
Tai, kad žmogus pats prisistatė policijai, nėra lengvinanti aplinkybė. „Lengvinančia aplinkybe galima laikyti prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Tačiau veiksmus reikia vertinti nuo pat pradžių - iš karto po įvykio. Pasišalinimas iš įvykio vietos leidžia abejoti tikruoju nuoširdumu“, - sakė prokuroras. L.Gružas sutiko, kad įkliūti neblaiviam, teisine prasme, yra blogiau nei pabėgti. Ar dėl to vairuotojas ir pabėgo, vertinti sunku. „Be abejonės atsakomybė daug griežtesnė. Nes pasišalinus iš įvykio, girtumą turi įrodyti jau kitaip - be kraujo tyrimo. Turime remtis liudytojų parodymais, tačiau jie iš dalies objektyvūs“, - sakė L.Gružas. Už tokį nusikaltimą gresia iki aštuonerių metų įkalinimo bausmė. Jeigu įvykis padaromas esant neblaiviam, gresia nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Tik šiuo atveju nustatyti, ar žmogus buvo blaivus, praktiškai neįmanoma. Objektyviausias yra kraujo tyrimas.
Jei prasidės ikiteisminis tyrimas, vairuotojui reikia prašyti, kad civiliniu atsakovu būtų įtrauktas civilinės atsakomybės draudikas, kuris turėtų atlyginti turtinę ir dalį neturtinės žalos (pagal LRV nutarimą dabar draudikas atlygina po 25 Lt. už kiekvieną nedarbingumo dieną). Galimas susitaikymas, tada byla nutraukiama. Viena iš sąlygų yra, kad žala atlyginta ar susitarta dėl žalos atlyginimo.
Jei policijos įstaigoj nesulaikė vairuotojo pažymėjimo ir neišdavė laikino, tikėtina, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Bet kuriuo atveju Jums reikėtų pasidomėti bylos eiga. Tuo atveju, jei kaltu bus pripažintas pėsčiasis, o automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, žalą turi atlyginti kaltininkas.
Vairuotojo pažymėjimą atima (tiksliau sulaiko ir išduoda laikiną) tais atvejais, kai viena iš galimų bausmių už padarytą pažeidimą yra būtent teisės vairuoti apribojimas.
Jei sužalojimas neženklus - bus byla pagal ATPK 127 str. 1 d., jei nesunkus - pagal BK 281 str. Vertins aplinkybių visuma ir dar nustatys papildomai, ar vairuotojas turėjo objektyvią galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Policija ir teismai aiškina, jog tai, kad pėsčiasis nesilaiko KET, nereiškia, kad galima jį imti ir partrenkti.
Teko neseniai matyti panašios istorijos pabaigą. Irgi Kaune. Blaivus vairuotojas važiavo naktį, ant kelio iššoko neblaivus pėstysis (ne pėsčiųjų perėjoje). Jį partrenkė, sužalojimai minimalūs. Pats vairuotojas iškvietė greitukę, suteikė minimalią pagalbą. Dėl nutikusio įvykio labai pergyveno ir gailėjosi. Pabaigoje vairuotojas buvo pripažintas nekaltu, o neblaivus pėstysis - kaltu. Kaip dėl žalos atlyginimo buvo nesigilinau.
Įvyko toks įvykis, automobilių stovėjimo aikštelėj iš vietos pradėjęs judėti automobilis suko į kairę ir iš savo vietos apytiksliai pajudėjęs 3-4 metrus, kairiu automobilio sparnu kliudė senyvą žmogų, jam lūžo blauzdos kaulas. Vairuotojas teisinasi nematęs pėsčiojo, nes jis buvo toj vadinamoj "aklojoj" zonoj, kur trukdo automobilio rėmas. Tai įvyko tamsiu paros metu, aikštelė apšviesta neypatingai. Vairuotojui išduotos laikinos teisės. Ar gali būti kaltu pripažintas vairuotojas? Jei taip, kokia bauda jam gresia?
Mano nuomone, šiuo atveju didelio pėsčiojo neatsargumo nėra, bet vairuotojo civilinė atsakomybė galėtų būti mažinama atsižvelgiant į pėsčiojo veiksmus priklausomai nuo faktinių aplinkybių (kurios nėra aiškios). Pėstysis gali vaikščioti stovėjimo aikštelėje, negi ten yra ženklas, kad pėsčiųjų eismas draudžiamas?
Už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama - iki 75 MGL dydžio bauda, t.y. iki 2850 €.
Arba gali būti toks atvejis, jog vairuotoją pripažins kaltu? Juk buvo blaivus, greičio neviršijo?
Viskas priklauso nuo to, koks sveikatos sutrikdymas bus konstatuotas. Jei nežymus, bus ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Daug metų teko dalyvauti avarijų bylose. Nepamenu atvejo, kad nukentėjęs pėstysis būtų pripažintas kaltu. Geriausiu atveju buvo pripažįstamas ir jo didelis neatsargumas, kas sąlygodavo priteistos žalos atlyginimo dydį. Taigi, net ir tam, kur pirmą kartą dalyvauja avarijų byloje, turėtų būti aišku, kad jei jam lūžo blauzdos kaulas, nežymus būti negali.
Siūlyti nukentėjusiajam kokią nors pagalbą galima susitaikymo instituto ribose. Kita vertus vairuotojas neturėtų pamiršti savo draudimo poliso.
Automobiliui visiškai nieko nenutiko, nes kaip minėjau, greičio nebuvo, o pėstysis, jeigu galima taip išsireikšti, buvo tik stumteltas, nebuvo jokio stipraus smūgio.
Gali, gali. Gi draudimo apsauga galioja ne tik turtą (automobilius) sugadinus, bet ir žmogui sveikatą sutrikdžius, nesvarbu koks to sutrikdymo mastas, ar per koją pervažiavote ir batus sugadinote pėsčiajam, ar va kaip dabar stumtelėjote ir kaulą sulaužėte.
Ką daryti, jei esi nekaltas pėsčiojo partrenkime? Ar galima tvarkyti mašiną?
Jei priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (esant bent nesunkiam sužalojimui), manyčiau kliūčių nėra. Tuo atveju, jei Jums policija kol vyksta tyrimas, uždraudė remontuoti automobilį, tada galėsit, kai tai daryti bus leista.
Sveiki. Sukant į dešinę pusę, kai buvo raudonas šviesoforo signalas ir žalia strėlė (vairuotojas turi teisę važiuoti tik visus praleidęs), vairuotojas žiūrėdamas į kairę pusę nepastebėjo per žalią šviesoforo signalą moters (iš dešinės, kur buvo sukama). Spėjo sustoti, gal kažkiek prisilietė, bet moteris pati nenukentėjo, atsisakė greitosios, nes teigė, kad jokių sužalojimų neturi, net baltos spalvos paltas nebuvo išpurvintas, tad apskritai neaišku ar vairuotojas ją kliudė ar ne. Moteris nusiteikusi labai agresyviai. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį ir pasakė, kad susisieks su vairuotoju ir pasakys, kada jam reikės atvykti į policiją.
Sveiki. Parkinga važiuojant atbulai buvo partrenktas staiga iššokęs pėstysis. Lūžo šonkaulis. Vairuotojas kaltas, nes važiavo atbulas, nepaisant situacijos. Norečiau sužinoti, kokie būtų geriausi veiksmai, jei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ar geriau sumokėti nukentėjusiajam kompensacija iš anksto ar sekti bylos eiga? Ar gali nukentėjusysis paveikti bylos eigą, pvz. atsiimti pretenzijas ir tada byla būtų nutraukta?
Nuostolius atlyginti privalės eismo įvykio kaltininkas (Jūsų minimas neblaivus pilietis). Tokia yra teorija. O žvelgiant iš praktinės pusės, Jūsų vietoje aš padėkočiau Dievui, kad Jums pasisekė - to žmogaus nesuvėžinote, ir policijai, kad nutraukė ikiteisminį tyrimą. Nes analogiškos situacijos neretai būna kvalifikuojamos labai nevienodai.
Požeminėje automobilių aikštelėje, pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje automobilis atsitrenkia į pėsčiojoį. Ir tas niekur nieko automobilis nuvažiuoja. Pėstysis šoke nespėja net numerių užfiksuoti. Ką turėtų tokiu atveju pėstysis daryti?
Gal yra video kameros.
tags: #partrenkes #zmogu #vairuotojas #pasisalino