Paryžius, Prancūzijos sostinė ir didžiausias miestas, yra ne tik mados, kultūros ir gastronomijos centras, bet ir miestas, turintis ilgą ir turtingą istoriją. Jo pravardė "Šviesos miestas" atspindi ne tik jo kultūrinę įtaką ir Apšvietos epochos palikimą, bet ir tiesioginę istoriją apie miesto apšvietimą, kuri prasidėjo dar XVII amžiuje.
Istorinis Paryžiaus kelias
Paryžių įkūrė galų gentis Parisii apie 250-247 m. pr. m. e. Senos saloje (dabar Île de la Cité). Pirmoji rašytinė jo paminėjimo data - 53 m. pr. m. e. Romėnai miestą užėmė apie 52 m. pr. m. e. ir pavadino Lutetia. Po Romos imperijos žlugimo miestas tapo frankų karalių sostine ir nuo V amžiaus pradėtas vadinti Paryžiumi. Miesto istoriją formavo daugybė įvykių: vikingų antpuoliai, religiniai konfliktai, Didžioji Prancūzijos revoliucija, kuri prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu. Nuo X amžiaus Paryžius tapo svarbiu Europos finansų, diplomatijos, prekybos, mokslo ir meno centru.
Paryžiaus centras dabartinę išvaizdą įgijo XIX amžiuje, kai Senos prefektas Žoržas Eženas Osmanas, Napoleono III pavedimu, 1853-1870 m. vykdė didžiulius miesto pertvarkymo darbus.
Paryžiaus simboliai ir lankytinos vietos
Paryžius garsėja savo įspūdingais statiniais ir lankytinomis vietomis, kurios traukia milijonus turistų kasmet.
Architektūriniai stebuklai
- Eifelio bokštas - vienas garsiausių Paryžiaus simbolių, pastatytas 1887-1889 m. Pasaulinei parodai. Nuo jo apžvalgos aikštelės atsiveria didinga miesto panorama.
- Triumfo arka - monumentas, skirtas Napoleono kariuomenei už drąsą ir narsą, pastatytas 1806-1837 m.
- Notre Dame katedra - gotikinio stiliaus šedevras, aprašytas Victoro Hugo romane.
- Luvras - vienas žymiausių meno muziejų pasaulyje, atidarytas 1793 m. lapkričio 8 d. Jame saugomos tokios įžymybės kaip Leonardo da Vinčio "Mona Liza", Nikės Samotrietės ir Milo Veneros skulptūros.
- Versalis - Liudviko XIV-ojo karališkoji rezidencija, žinoma dėl savo architektūros ir sodų, laikoma prancūziškojo stiliaus parkų šedevru.
- Fontenblo pilis - viena seniausių karališkųjų rezidencijų Prancūzijoje, mėgstama Napoleono I.
Mieste taip pat gausu kitų įspūdingų vietų, tokių kaip Bastilijos aikštė su Liepos kolona, Marė rajonas, Vogėzų aikštė, Defanso rajonas su Naująja arka, Teisingumo rūmai su Conciergerie, Šventoji koplyčia su XIII a. vitražais, Sorbonos universitetas, Panteonas, Rotušė, Žoržo Pompidu meno ir kultūros centras, Eliziejaus laukai.
Paryžiaus apšvietimo istorija - "Šviesos miesto" kilmė
Paryžiaus pravardė "Šviesos miestas" (La Ville Lumière) atsirado ne tik dėl jo kultūrinės reikšmės, bet ir dėl tiesioginio apšvietimo istorijos. 1465 m. liepos 4 d. buvo priimtas įsakas, reikalaujantis Paryžiaus gatvėse įrengti žibintus. Šis žingsnis, nors ir primityvus pagal šiandieninius standartus, pakeitė paryžiečių gyvenimą. Anksčiau, sutemus, miestas tapdavo tamsus ir pavojingas, tačiau žibintų atsiradimas padarė naktis saugesnes.
Vėlesniais metais, 1524 ir 1526 m., buvo tęsiami darbai, o 1558 m. Tarybos rūmai įsakė kiekviename gatvės kampelyje įrengti apšviestą falotą. Tikrasis proveržis įvyko XVIII amžiuje. 1744 m. buvo išrastas reveransinis žibintas, o 1766 m. Paryžiaus gatvėms buvo pasirinktas naujo tipo Bourgeois de Chateaublanc žibintas. XIX amžiuje, ypač po 1881 m. surengtos pirmosios tarptautinės elektros parodos, Paryžius ėmė sparčiai modernizuotis. 1900 m. Visuotinėje parodoje Paryžius tapo "šviesos miestu", o jo apšvietimas tapo rinkodaros strategija, padedančia miestui išsiskirti.
Kultūrinis ir meninis Paryžius
Paryžius yra pasaulinio garso meno ir kultūros centras. Mieste yra daugybė teatrų, tarp jų Didžioji opera ir Bastilijos opera. Priskaičiuojama net 130 muziejų, be jau minėto Luvro, svarbūs yra Orsė muziejus (įsikūręs buvusioje traukinių stotyje), Gimė muziejus, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus.
Monmartras - buvęs bohemiškasis Paryžiaus rajonas, kuriame gyveno ir kūrė daugybė garsių menininkų, tokių kaip Renuaras, Modiljanis, Dega. Čia galima sutikti gatvės menininkų, aplankyti Šventosios Širdies baziliką ir pasigrožėti miesto panorama. Monmartre taip pat yra garsusis kabaretas "Mulen Ružas".
Praktinė informacija keliautojams
Paryžius yra svarbus transporto mazgas su dviem tarptautiniais oro uostais (Šarlio de Golio ir Orli), vandens transportu, automagistralėmis ir geležinkeliais. Miesto viešojo transporto sistema apima metro, autobusus ir tramvajus. Patogiausias būdas keliauti po patį Paryžių yra metro.
Nakvynės kainos Paryžiuje gali būti gana aukštos, ypač miesto centre. Rekomenduojama rinktis viešbučius ar apartamentus arčiau metro stotelių, kad būtų lengviau pasiekti lankytinas vietas.
Prancūzų virtuvė garsėja savo gurmaniškais patiekalais, tačiau restoranų kainos taip pat gali būti nemažos. Keliautojams, norintiems sutaupyti, rekomenduojama ieškoti žemų kainų maisto prekių parduotuvių arba rinktis vietinius bistro.
Paryžiaus Demografija ir Klimatas
Paryžiuje gyvena apie 2,14 mln. gyventojų (2020 m.), o Didžiajame Paryžiuje - apie 7,2 mln. žmonių. Miesto gyventojų skaičius XIX amžiuje smarkiai išaugo dėl industrializacijos. Nuo 1846 m., kai Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. Didžiausias gyventojų skaičius mieste pasiektas 1921 m., kai jame gyveno beveik 3 milijonai žmonių.
Paryžiaus klimatas yra vidutinių platumų jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8 °C. Šilčiausias mėnuo yra liepa (18,4 °C), šalčiausias - sausis (3,5 °C). Mieste taip pat yra du dideli miškai, skirti gyventojų poilsiui.
Kitos svarbios informacijos
- Paryžiuje vyko net 6 Pasaulinės parodos (1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 m.).
- Mieste daug bažnyčių, tarp kurių žymiausia - Dievo Motinos katedra. Sen Žermen de Prė bažnyčioje palaidota Lietuvos-Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis.
- Paryžiaus centras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- Mieste reziduoja daug tarptautinių organizacijų, įskaitant UNESCO būstinę.
Paryžius - tai miestas, kuris žavi savo istorija, architektūra, menu ir nepakartojama atmosfera. Kiekvienas kampelis pasakoja savo istoriją, o naktį miestas nušvinta tūkstančiais žibintų, patvirtindamas savo "Šviesos miesto" vardą.